Vyriausybė nori daugiau įgaliojimų tiesiogiai renkamam merui

Vyriausybė pritaria tiesioginių merų rinkimų įvedimui, bet nesutinka, kad meras būtų savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės tarybai.

Pagal Seime šiuo metu svarstomas Konstitucijos pataisas, savivaldybės meras būtų atskaitingas ne tik administracinio vieneto gyventojams, bet ir savivaldybės tarybai. Vyriausybės išvadoje pažymima, kad teisės rinkti savivaldybės merą tiesiogiai suteikimas gyventojams reikštų visiškai kitokį nei dabar savivaldybės mero statusą.

"Savivaldybės meras įgytų tiesioginį savivaldybės gyventojų mandatą (o ne išvestinį kaip šiuo metu, kai jį renka savivaldybės taryba), kadangi jis įgaliojimus įgytų tiesioginiu savivaldybės gyventojų sprendimu.

Taigi pagrįsta manyti, kad ir savivaldybės gyventojų pasitikėjimas tiesiogiai išrinktu meru būtų didesnis. Atitinkamai savivaldybės meras privalo būti tiesiogiai atskaitingas jį išrinkusiems savivaldybės gyventojams.

Tačiau nustačius jo, kaip vykdomosios institucijos, atskaitomybę ir savivaldybės tarybai būtų neaiškus santykis tarp tiesioginio atstovavimo jį išrinkusiems savivaldybės gyventojams ir jo atskaitomybės kitai savivaldybės institucijai", - sakoma Vyriausybės išvadoje, kuriai trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

Siūlomas merų atskaitingumas taryboms esą gali kelti problemų subalansuojant abiejų išrinktų savivaldybės institucijų kompetenciją ir galių paskirstymą.

Išvadoje primenamas 2002 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę.

„Darytina išvada, kad daugelis žmonių lūkesčių, susijusių su tiesiogiai išrinktu savivaldybės meru, gali likti neįgyvendinti, nes savivaldybės meras, kaip vykdomoji institucija, negalės priimti sprendimų dėl esminių savivaldybės problemų, o tai gali lemti gyventojų nusivylimą tiesiogiai  išrinktų savivaldybių merų veikla, mažesnį nei tikimasi gyventojų aktyvumą tiesioginiuose savivaldybių merų rinkimuose bei sukompromituoti pačią tiesioginių savivaldybių merų rinkimų idėją“, - nurodoma išvadoje.

Joje sakoma, kad Vyriausybė laikosi nuostatos, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra tiesiogiai išrinktas meras ir savivaldybės taryba, kad meras yra savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas, organizuojantis savivaldybės tarybos darbą, kad meras yra savivaldybės vadovas.

„Šias nuostatas įtvirtinus Konstitucijoje, būtų sudarytos prielaidos įstatymu suteikti savivaldybės merui papildomus įgaliojimus, kuriuos šiuo metu vykdo savivaldybės taryba, o tai didintų ne tik savivaldybių merų atsakomybę sprendžiant esmines savivaldybių problemas, bet ir lemtų didesnį gyventojų susidomėjimą vietos savivalda, jos institucijų, atstovaujančių savivaldybės gyventojų interesams, veikla“, - sakome išvadoje.


Šiame straipsnyje: Merastiesioginiai mero rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
Tai tegul tie įstatymų kūrėjai paima kad ir Vokietijos Šiaurės Reino Vestfalijos Vietos savivaldos įstatymą ir pažiūri, kaip viskas sudėliota. Vokiečiai jau tris kartus rinko pagal naują įstatymą, patikrino jo veikimą ir yra patenkinti. Tai kam išradinėti dviratį ir finale vėl padaryti neaišku ką, bet savaip.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių