Vasaros orus gali lemti ir Islandijos ugnikalnis

Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, šios vasaros orams gali įtakos turėti ir nerimstantis Islandijos ugnikalnis – jie gali būti kiek vėsesni.

A. Galvonaitė, kalbėdama Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“, pažymėjo, kad šiuo metu yra dvi nuomonės, kokie orai vyraus šią vasarą. Anot jos, „kokia vasara bus šiais metais, dar labai sunku prognozuoti, nes tebesitęsia pavasaris“.

„Kokia bus vasara, daug priklausys nuo to, kurie cirkuliaciniai procesai susiformuos ir vyraus. Žiema buvo šalta ir vyravo Rytų pernaša – jeigu tokia pernaša vyraus ir vasarą, tai tada pas mus turėtų būti karšta, sausa vasara.

Bet kol kas Atlantas irgi nesiruošia nusileisti (vasarą mums vis dėlto dažniausia lemia Atlanto cirkuliacinės masės).

Kai Atlantas vyrauja, tai mes turime tokią gana įvairią klimato atžvilgiu vasarą, besikeičiančius orus. Kai vienos ar kitos oro masės keliauja tai nuo šiaurinio, tai nuo pietinio Atlanto, tai taip ir būna – tai šalčiau, tai šilčiau. Ir lietaus pakanka. Žodžiu, būna tokia lietuviška vasara“, – pasakojo klimatologė.

A. Galvonaitė kol kas negalėjo atsakyti, ar vasaros orus labiau įtakos Atlanto, ar Sibiro masės.

„Dėl klimato kaitos labai daug kas išsiderino – nustojo veikti ir reiškinys, kuris vadinamas „El Ninjo“, todėl galvojama, kad galbūt vis dėlto stipriau veiks Atlantas. Manau, kad iš tikrųjų vasara bus gana įvairi, lietuviška“, – pažymėjo pašnekovė.

Klimatologė taip pat pastebėjo, jog gali nutikti taip, kad pasikeisdamos vyraus tiek Atlanto, tiek Sibiro masės.

Pasak A. Galvonaitės, esamas klimatologų prognozes gali pakoreguoti nerimstantis Islandijos ugnikalnis.

„Vulkanas nenurimsta ir į atmosferą patenka vis daugiau ir daugiau visokių taršos šaltinių, kurie gali pakoreguoti orus. Kadangi drumstėja atmosfera, tai gali būti kiek vėsesnė vasara.  

Į atmosferą patenka gana daug dulkių, atmosferos drumstumas didėja, yra mažiau įšildomas žemės paviršius, tai su tuo gali būti sietinas ir atvėsimas.

Iš kitos pusės į atmosferą patenka gana nemažai įvairiausių cheminių medžiagų, kurios gali virsti rūgštimis, šarmais – tai gali prisidėti prie ozono sluoksnio ardymo, gali padidėti ultravioletinis spinduliavimas“, – dėstė klimatologė.

Vis dėlto A. Galvonaitė pažymėjo, jog „kol kas dar labai daug dalykų yra neištirti ir tai yra tik prognozės, o ne faktas“.


Šiame straipsnyje: orai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių