V. Gapšys pabrėžė, kad jam įtarimai pareikšti vėliau nei kitiems Pereiti į pagrindinį turinį

V. Gapšys pabrėžė, kad jam įtarimai pareikšti vėliau nei kitiems

2012-12-20 20:38
V. Gapšys pabrėžė, kad jam įtarimai pareikšti vėliau nei kitiems
V. Gapšys pabrėžė, kad jam įtarimai pareikšti vėliau nei kitiems / Vyginto Skaraičio nuotr.

Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys pabrėžė, jog įtarimai jam buvo pareikšti vėliau nei kitiems bylos dalyviams, o jis iš pradžių apklaustas kaip liudytojas.

Pasak V.Gapšio, tai esąs keistas epizodas, nes jei kyla įtarimų dėl asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn, jis apklausiamas kitu - specialiojo liudytojo statusu. Argumentuodamas, kad byla yra politinė, V.Gapšys taip pat sakė, jog ji pradėta Valstybės saugumo departamente, ir stebėjosi, kodėl finansinė byla pradėta nuo šios institucijos.

„Viskas prasidėjo nuo VSD pažymos. Keista, kai finansinė byla prasideda nuo VSD“, - kalbėjo V.Gapšys. Politikas taip pat piktinosi, jog kratos pas jį į namus atėjo daryti 7 val. ryto, pasak jo, ėmė daiktus, kurie nebuvo nurodyti nutartyje, neleido sulaukti advokato - visa tai parlamentaras sakė esant procesiniais pažeidimais.

Rezoliucijos projektą pristatęs komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis kalbėjo ne apie balsavimu patvirtintą rezoliucijos projektą, o apie esą V.Gapšio epizodinį vaidmenį byloje. Komisijos pirmininkas tvirtino, jog tą pažymėjo ir komisijoje kalbėjęs Generalinės porkuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Tai sukėlė konservatoriaus Manto Adomėno pasipiktinimą, ir kilus šurmuliui A.Mazuronis šaukėsi apsaugininkų.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl V.Gapšio neliečiamybės panaikinimo.

Anksčiau ketvirtadienį Seimas jau leido Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą bei Vitaliją Vonžutaitę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

Jie kartu su V.Gapšiu Vilniaus apygardos teisme teisiami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.

Bylos duomenimis, Darbo partijos apskaitoje 2004-2006 metais nebuvo apskaityta 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų, ir taip apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų.

„Darbiečiai“ savo kaltę neigia ir tvirtina, kad tai esanti politinė byla.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų