Ekspertai trečiadienį paragino Vyriausybę ir savivaldybes peržiūrėti sutrikusio vystymosi kūdikių namų finansavimą ir užuot mokėjus už pastatų ir personalo išlaikymą aktyviau remti šeimas.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje vaikų psichiatras Dainius Pūras apgailestavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai diskutuojant apie žymesnę paramą šeimynoms ir siekiant mažinti esamas dideles socialinės globos įstaigas, lieka užmiršti kūdikių namai, oficialiai teikiantys sveikatos paslaugas.

„Trūksta politinės valios pakeisti investicijų kryptį“, - teigė D.Pūras ir pažymėjo, kad paliktų kūdikių arba našlaičių augimas šeimose yra ne resursų, o apsisprendimo klausimas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo ruožtu pažymėjo, kad sutrikusio vystymosi kūdikių globos namuose išlaikomas gausus būrys medicinos personalo ir dažai stinga lėšų kitiems vaikų poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, maistui kai kur skiriama tik 116 litų per mėnesį. Skaičiuojama, kad vieno vaiko išlaikymui tokiuose namuose valstybė per mėnesį vidutiniškai skiria 3,4 tūkst. litų. Jos vertinimu, nors pusę šios sumos numačius skirti šeimoms, tikrai atsirastų daugiau norinčių globoti vaikus.

"Šeimoje augti būti ir pigiau, ir geriau", - pažymėjo ji.
Šiuo metu sutrikusio vystymo kūdikių globos namuose auga apie 500 vaikų. Pasak E.Žiobienės, dažnai juose gyvenantys vaikai skundžiasi tik elementariais kūdikiškais sutrikimais, o sunkią negalią turi tik 21.

„Sutrikimiais bandoma pagrįsti kūdikių buvimą valdiškuose namuose ir užsitikrinti finansavimą“, - spaudos konferencijoje sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

Apžvalgoje pažymima, jog diagnozuojami vaikų sveikatos sutrikimai, kurie neretai yra abejotini, turi reikšmingos įtakos galimiems įtėviams ar globėjams apsisprendžiant dėl įvaikinimo ar globos.

D.Pūras spaudos konferencijoje, be kita ko, aiškino, kad moksliškai įrodyta, jog augant ne šeimoje sutrinka ir sveiko vaiko raida.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba taip pat teigia gavusi informacijos, kad tėvai, susilaukę vaiko su negalia, yra raginami jį perduoti į valstybės globą.

„Kita vertus, tyrimas parodė, kad neretai tokiais atvejais šeimos neturi alternatyvaus pasirinkimo, nes nėra paslaugų vaikui su negalia“, - sakoma apžvalgoje, tačiau pabrėžiama, kad daugumos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų sveikatos sutrikimai netrikdo jų kasdieninės veiklos, todėl jie gali būti globojami šeimos aplinkoje arba socialinės globos įstaigoje.

Apžvalgoje taip pat teigiama, jog savivaldybės šiuo metu neskatina alternatyvių vaiko globos formų plėtros.

Tik nedaugelis savivaldybių yra patvirtinusios tvarkas, kurios apibrėžia paramą vaikus globojančioms šeimoms. Be to, tik kelios savivaldybės biudžetuose yra numačiusios lėšas šioms išmokoms ir jas moka, pabrėžia Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.