Opozicijos boikotas nesužlugdė pataisų dėl aukštojo mokslo priėmimo

Kiekviena aukštoji mokykla turės galimybę pati pasirinkti, kokiu dažnumu pagal studijų rezultatus rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus.

Tai numatoma ketvirtadienį Seimo netikėtai priimtame Mokslo ir studijų įstatymo pataisų variante. Manyta, kad dėl opozicijos boikoto jis nebus priimtas, nes Seimo salėje visą dieną trūko parlamentarų – vietoje įstatymų priėmimui būtino bent 71 parlamentaro nuolat buvo apie penkias-šešias dešimtis.

Tačiau Seimo pirmininkei Irenai Degutienei po Mokslo ir studijų įstatymo pataisų svarstymo paskelbus balsavimą dėl jų priėmimo paaiškėjo, kad balsų pakanka, nes salėje staiga atsirado 72 Seimo nariai. Už įstatymo dėl aukštojo mokslo priėmimą balsavo 69 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.

Kompromisinį šio įstatymo pataisų variantą trečiadienį pasiūlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), apsvarstęs Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Dėl pataisų priėmimo ketvirtadienį neeilinėje parlamento sesijoje balsuota ypatingos skubos tvarka, taip siekiant užpildyti teisinį vakuumą atsiradusį po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pripažinusio prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Bet Seimo posėdyje, kuriame nagrinėtos šios pataisos, nedalyvavo opozicija, nes protestuodama išėjo iš salės dar ryte, kai valdantieji atsisakė sudaryti laikinąją parlamentinę komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti.

Todėl baimintasi, kad pritrūks balsų galutinai priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas ir šį klausimą teks perkelti į kitą Seimo neeilinę sesiją, kuri bus kviečiama vasario 13 dieną.

Bet baigus šio įstatymo svarstymą reikiamas balsų skaičius staiga atsirado ir pataisos buvo priimtos jau dabar.

KT gruodį prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Situaciją spręsti Seimui siūloma daugiau galių universitetų valdyme suteikiant senatams, taip pat jiems suteikiant teisę priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.

KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su ŠMKK pirmininku Valentinu Stundžiu siūlė reguliavimą keisti numatant, kad valstybės finansavimas būtų peržiūrimas po studijų metų, tačiau komitetas šią nuostatą šiek tiek liberalizavo, daugiau laisvės duodamas rinktis patiems universitetams.

Komitete buvo patvirtintas variantas, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.

Tuo metu socialdemokratų inicijuotą laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo jie siūlo gerai besimokančiu studentu pripažinti 8 balų vidurkį turintį studentą, o rotaciją numatyti po kiekvieno semestro, dėl jo didelės apimties reglamentuojant ir daugelį kitų aukštojo mokslo sistemos dalykų, komitetas pasiūlė svarstyti specialiai sudarytoje darbo grupėje ir parengti pavasario sesijai.

Konstatavęs, kad kompromisiniai pakeitimai yra būtini ir minimalūs įgyvendinant KT nutarimą, Seimo ŠMKK nusprendė kreiptis į Seimo valdybą, kad ši dėl aukštojo mokslo sistemos teisinio reglamentavimo sudarytų darbo grupę.

Opoziciniai socialdemokratai pasiūlė problematinę situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.

Socialdemokratai siūlė nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.

Tačiau apsvarsčius kompromisinį projektą opozicijos pasiūlytas įstatymas kol kas nėra svarstomas.