Į “Širvintų kraštą” kreipėsi Vilniaus gatvės 43-iojo namo gyventoja Elena Rainienė. Širvintiškė pasakojo, kad antrosios laiptinės rūsyje, kuriame yra ir jos pagalbinės patalpos, nuolat kemšasi kanalizacija, dvokia, stovi fekalijų balos. Gyventojai esą visada kreipiasi į UAB “Širvintų vandenys”, atvažiuoja specialistai, išvalo, sutvarko, bet viskas kartojasi iš naujo. Ir taip jau daug metų. Negi nieko negalima padaryti?

“Širvintų kraštas” kreipėsi į UAB “Širvintų vandenys” vyr. inžinierių Vladimirą Gudačių, kuris paaiškino, kad šio namo vidurinės laiptinės problemą dėl kanalizacijos labai gerai žino, apie tai ne sykį yra kalbėjęs su gyventojais, aiškinosi, ką ir kaip reikėtų padaryti. Pasak specialisto, šio namo kanalizacija suprojektuota taip, kad namo vertikalūs vamzdynai sueina į šulinį, esantį antrosios laiptinės rūsyje. Kai jis užsikemša, fekalijos iš šulinio bėga per viršų. Užsikimšimo priežastys yra įvairios. Viena jų – horizontalūs vamzdynai (jų yra apie 30 metrų) yra seni, vamzdžių sienelės užsinešusios, taigi būtina vamzdžius keisti naujais. Kita priežastis – šioje atkarpoje meistrai visada randa į kanalizaciją išmestų daiktų, kurių mesti lyg į šiukšlių dėžę negalima: skudurų, bulvių, žuvies. Pastarąjį atvejį specialistai išsiaiškino konkrečiai. Pasirodo, vienos šeimos vyras žvejys prigaudė žuvų ir parnešė namo. Žmona tingėjo žuvis valyti, ėmė ir suvertė į klozetą. Taip kanalizacija buvo iškimšta. Pasak inžinieriaus, bent 50 procentų yra kalti patys daugiabučio namo gyventojai, metantys į klozetus kas papuola.

Inžinierius aiškina, kad pagal iškvietimą atvažiavę meistrai visada vamzdynus išvalo ir net neima už tai jokio mokesčio, nors kituose miestuose taip nėra. Pasak specialisto, jei žmonės žinotų, kad už užsikimšusios kanalizacijos sutvarkymą reikės mokėti, gal vamzdynus labiau saugotų, juk yra namų, kuriuose vamzdynai dešimt ir daugiau metų nė karto nebuvo užsikimšę.

Vilniaus gatvės 43-iojo namo gyventojai turi labai gražų kaimyninio namo (Vilniaus g. 45-ojo) pavyzdį, iš kurio reikėtų pasimokyti. Vidurinės to daugiabučio namo laiptinės rūsyje buvo visiškai tokia pati, o gal net dar blogesnė padėtis. Daugelį metų gyventojai brido į savo rūsius per fekalijas guminiais batais ir kentėjo. Atsirado iniciatyvių žmonių, kreipėsi į namo administratorių (UAB “Širvintų komunalinį ūkį”), sužinojo, kiek ši laiptinė turi sukaupusi lėšų remontui, surinktas lėšas panaudojo vamzdynams renovuoti. Gyventojams nereikėjo pridėti nė lito.

Pasak V. Gudačiaus, Vilniaus gatvės 43-iojo namo horizontalių kanalizacijos vamzdžių rūsyje pakeitimas kainuotų apie 1000 – 1500 litų. Daugiabučio namo administratorius šios laiptinės remontui šiuo metu yra sukaupęs tik 47 litus (laiptinė sukauptas lėšas panaudojo kitiems darbams). Bet į kanalizacijos šulinį antrosios laiptinės rūsyje sueina ir pirmosios namo laiptinės vamzdžiai. Pasak gyventojų, yra patikimų žinių, kad tuos skudurus, lupenas ir visa kita į klozetus dažniausiai išmeta būtent kažkas iš jų. Antrosios laiptinės rūsyje sandėliukus turi ir dalis trečiojoje laiptinėje gyvenančių žmonių. Taigi, suinteresuotų kanalizacijos remontu žmonių yra daug daugiau. Pasak namą administruojančios bendrovės specialisto A. Gudonio, gyventojams reikėtų susitarti, tereikėtų parašyti prašymą, kad namo kaupiamosios lėšos būtų panaudotos būtent šiam reikalui, o jis jau derėtųsi su rangovais, parinktų pigiausią variantą, prižiūrėtų atliekamų darbų kokybę, ir kanalizacija būtų sutvarkyta. Už dyką niekas nieko nedarys, nes visi vamzdynai, esantys name, esą yra žmonių nuosavybė. Suskaičiavome – protingai sutarus kiekvienai suinteresuotai kanalizacijos remontu šeimai reikėtų pridėti vidutiniškai po 50 litų. Problema būtų išspręsta – į rūsį fekalijos nebėgtų.

Bet, pasak V. Gudačiaus, gyventojams neišmokus gyventi tvarkingai, vis tiek rūpesčių būtų: užkimšus kanalizaciją skudurais, žuvimis ar kitokiu būdu, fekalijos imtų bėgti per pirmojo aukšto gyventojų klozetus (tas šulinys rūsyje buvo įrengtas kažkada tik dėl to, kad taip nebūtų).

Apibendrinus galima sakyti – namo kanalizaciją  būtina suremontuoti. Tam reikia visiems “susimesti”. Ateityje reikia stengtis vamzdžių neužkimšti – taip gyvena dauguma miestiečių šeimų. Daugiabučių namų, kuriuose kanalizacija būna nuolat užkemšama, skaičių “Širvintų vandenys” skaičiuoja ant vienos rankos pirštų. Pasak V. Gudačiaus, blogiausia, kad dauguma Širvintų daugiabučių namų neturi šeimininko, o patys žmonės burnoja ant valdžios, paslaugas teikiančių įmonių ir tyli tol, kol jiems ant galvos nelyja arba į kambarį nuotėkos nebėga. Ar atsiras, kas suorganizuotų namo kanalizacijos remontą? O gal ir toliau žmonės, eidami į rūsį, braidys po nuotėkas?

Pagal įstatymą daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų remontu turėtų rūpintis ne patys namo gyventojai, o daugiabutį namą administruojanti bendrovė. Širvintų atveju – UAB “Komunalinis ūkis”(ten, kur nėra įkurta bendrijų). Tereikėtų suremontuoti, o gyventojams sąskaitas išrašyti, kad susimokėtų. Kaip tai daro kitos paslaugas teikiančios įmonės. Bet kas pas mus laikosi įstatymų?