Kokie paukščiai jau sugrįžo į Lietuvą?

Nuo seno manyta, kad kovo 10-ąją iš šiltųjų kraštų į gimtinę grįžta 40 rūšių paukščių. Ornitologai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiemet jau užfiksuota per 20 rūšių sugrįžusių sparnuočių.

Kokie paukščiai sugrįžo?

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys, ornitologas Gediminas Petkus vardija kad iš paukščių „migrantų“ į gimtinę jau grįžo gulbės, didieji kormoranai, pilkieji garniai, nuo kovo 4 d. pasirodė pirmieji vieversiai. „Po savaitės, dviejų laukuose ir pievose jau bus girdėti ir daugiau“, - žadėjo pašnekovas.

Ornitologo teigimu, šiemet nustebino ir baltieji gandrai, kurie paprastai grįžta nuo kovo vidurio, bet šiemet pirmieji jų atstovai kovo pradžioje pastebėti virš Gedimino pilies Vilniuje ir Kaune.

„Iš senovės sakoma, kad baltieji gandrai su savimi parsineša ir baltąsias kieles ant nugaros. Nemuno deltoje pastebėta ir pirmoji kielė, nors įprastai jos vėliau parskrenda“, - pasakojo ornitologas.

Nėra labai svarbu medis, į kurį kelsite inkilą, svarbiausia, kad būtų paukščiui patogus priskridimas. Svarbu inkilo neatsukti į šiaurės pusę, nes ten bus šalta, geriau pietrytinė-rytinė pusė. Pietuose kelti inkilą irgi nėra labai gerai, nes bus karšta.

Anot jo, jau girdisi ir pirmosios pilkosios gervės. Jų trimitavimai buvo girdėti Šakių rajone, Jonavos rajone. Nedrąsiai pradeda giedoti juodieji ir amaliniai strazdai.

„Nuo sausio pabaigos galima buvo girdėti zylių tuoktuvines giesmes. Pradėjo giedoti ir žaliukės, geltonosios startos. Paukščių karalyste tituluojama Nemuno delta pildosi grįžtančiais sparnuočiais. LOD draugiją jau pasiekia pranešimai, kad  Sausgalviuose Nemuno deltoje ir Rusnėje pastebimi želmeninių, baltakakčių žąsų pulkeliai, nemažai pilkųjų žąsų, netgi pastebėtos ir pempės, kurios nesulaukė kovo 19-osios, kada yra Pempių diena“, - pasakojo G. Petkus.

Ornitologas atkreipė dėmesį, kad nors vieversiai nuo seno laikomi pavasario pranašais, kadangi sugrįžta pirmieji, šiemet juos aplenkė kovai. Visgi šie paukščiai ir moksliškai pripažįstami kaip anksčiausiai grįžtantys „migrantai“. Dauguma paukščių grįžta balandžio pirmoje pusėje, kai kurie giesmininkai - gegužės mėnesį.

Kaip pasiruošti sparnuočių sugrįžimui?

Ornitologas G. Petkus sako, kad norintiems stebėti paukščius, geriausia vykti į Nemuno deltą, Žuvintą, pajūrį, nes ten driekiasi pagrindiniai paukščių migracijos takai. Vėliau, kai nutirps visas sniegas, daugiau paukščių bus galima matyti įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose.

„Inkilus galima kelti visus metus - tai yra vienas pagrindinių dalykų dėl kurių žmonės kartais klysta, mano, kad juos privaloma kelti tik tada, kai paukščiai grįžta. Žiemą inkiluose taip pat nakvoja paukščiai, slepiasi nuo šalčio. Nėra labai svarbu medis, į kurį kelsite inkilą, svarbiausia, kad paukščiui būtų patogus priskridimas. Svarbu inkilo neatsukti į šiaurės pusę, nes ten bus šalta, geriau pietrytinė, rytinė pusė. Pietuose kelti inkilą irgi nėra labai gerai, nes bus karšta“, - besiruošiant paukščių sugrįžimui patarė ornitologas.

Iš senovės sakoma, kad baltieji gandrai su savimi ant nugaros parsineša ir baltąsias kieles. Nemuno deltoje pastebėta ir pirmoji kielė, nors įprastai jos vėliau parskrenda.

Kokiame aukštyje inkilą kelti? Priklauso nuo to, kam jis bus skirtas. Rekomenduojamas aukštis - 4-5 m. nuo žemės.

Kaip pastebi G. Petkus svarbus ir atstumas tarp inkilų – reikia laikytis bent 30-50 m atstumo.

„Svarbu inkilą gaminti iš kokybiškų medžiagų – yra ir keramikinių inkilų, kurie plačiai naudojami užsienyje, pas mus dažniausi – lentiniai ir uoksiniai inkilai. Inkilas neturi būti obliuotas. Žmonės kartais padaro iš gražių lentelių inkilą, bet paukščiams yra labai sunku išlipti“, - atkreipė dėmesį pašnekovas. Jeigu lentos vis dėlto yra obliuotos, vaikinas siūlė jose padaryti įpjovimus, kad paukštis galėtų išlipti.

Inkilus naujam sezonui reikia išvalyti, o paukščius nustoti lesinti ornitologas patarė tik nutirpus sniegui, kai jie jau patys gali ieškotis maisto.