Lietuvių bendruomenės Karaliaučiaus krašte pirmininkas Sigitas Šamborskis teigia, jog Užsienio reikalų ministerija skiria vis mažiau dėmesio lituanistinio švietimo problemoms tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Rusijos dalyje.

"Jaučiame abejingumą mūsų atžvilgiu, net, sakyčiau, nusikalstamą aplaidumą, nepagarbą mokytojų misionierių darbui", - dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė prieš septynerius metus nepageidaujamu asmeniu Rusijoje paskelbtas S.Šamborskis.

"URM negina mokytojų, kai jie vienas po kito paskelbiami persona non grata. Ministerijos pareigūnai nesivargina nei paklausimų kolegoms Rusijoje rašyti, nei kokią notą švystelti. O galėjo tai padaryti, ypač kai iš srities buvo išprašytas 20 metų Stalupėnuose (Nesterove) dirbęs mokytojas Arūnas Urbaitis", - kalbėjo lietuvybės gynėjas.

Pasak jo, panašiai buvo pasielgta ir su 15 metų Ragainėje (Nemane) mokytojavusiu Jonu Glinskiu.

"Jis Rusijos specialiųjų tarnybų pirmąkart buvo sulaikytas pernai vasarą. Asmeniškai informavau užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį apie tai, kad mokytojas persekiojamas. URM deramai nesureagavo ir po keleto mėnesių J.Glinskis tapo persona non grata. URM toliau tyli", - pasakojo S.Šamborskis.

Jis pažymėjo, kad Karaliaučiaus krašte lietuvių kalbos mokytojams mažinami darbo užmokesčio tarifai ir krūviai.

"Labiausiai kenčia lietuviai ir lenkai. Vokiečių kultūrinės veiklos nežinia kodėl mažiau bijomasi nei lietuvių ir lenkų", - teigė S.Šamborskis.

Karaliaučiaus kraštas Sovietų Sąjungos dalimi kaip karo trofėjus atiteko po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai į vakarus labiausiai nutolęs Rusijos regionas, su kuriuo Lietuva ribojasi 255 kilometrų ilgio sausumos siena.