Bažnyčia: šeima neatsiejama nuo santuokos

Krikščioniškų Bažnyčių atstovai dar kartą teigia, kad KT nutarimas apie šeimos koncepciją yra grėsmė valstybei.

Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai Seimo narius ir visuomenę ragina dar kartą apgalvoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad šeimos siejimas išimtinai su santuoka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sako, kad šeima neatsiejama nuo santuokos, o bandymai ją atskirti kelia grėsmę valstybei ir visuomenei bei daro žalą bažnyčiai. Arkivyskupas taip pat pabrėžia, kad vaikų teisės augti šeimoje yra svarbesnės už neatsakingus suaugusiųjų laisvės siekius.

„Teisiškai, kaip viskas bus įvertinta, tai viena, bet jeigu visuomenė brangins šeimą, kuri yra atsakingai kuriama, santuokos keliu, tada viskas bus gerai. Bet jeigu didžioji dalis visuomenės į šeimą žiūrės nerimtai, tada jokie įstatymai neišspręs“, – pirmadienį LTV „Šiandien“ sakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.

Santuokos institucija senesnė už demokratiją

Santuoka kaip viso gyvenimo sutartis tarp vyro ir moters yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas, teigiama pirmadienį vykusios Ekumeninės konferencijos „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“ komunikate.

„Ji yra kur kas universalesnė ir priimtinesnė, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Santuoka nėra įprastas teisinis konstruktas. Ji – pirmapradė institucija, kurią teisė pripažino, bet nesukūrė“, – teigiama komunikate.

„Vyro ir moters bendro gyvenimo modelis kuriant santuoką gyvuoja nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios. Tai liudija, kad santuoka paliečia pačią žmogaus esmę, jo atsiradimo slėpinį. Žmogus vienintelis iš visos regimosios kūrinijos yra protingas ir laisvas, todėl svarbiausias santuokos sudarymo principas grindžiamas laisvu, sąmoningu bei asmenišku moters ir vyro apsisprendimu. Šis laisvo apsisprendimo principas, kaip ir pati santuoka, kyla būtent iš unikalios žmogaus prigimties. Kurti šeimą, turėti vaikų, juos auklėti ir lavinti yra žmogaus pašaukimas ir viena iš pagrindinių bei nenusavinamų asmens teisių. Santuokos institutas geriausiai užtikrina vaikams jų prigimtines teises, pirmiausia – prigimtinę teisę turėti tėvus ir augti tvirtame santuokiniame ryšyje, palankiausiame visokeriopai vaikų raidai.

Kad šeima tikrai būtų tautos stiprybės lopšys ir valstybės pamatas, ji turi būti kuriama ir palaikoma pagal tam tikrus dėsnius. Šie dėsniai kyla iš paties santuokos ryšio. Santuoka, iš esmės būdama meilės ryšys, reikalauja pastovumo, nes pačios meilės prigimtyje glūdi amžinumas. Tik meilėje, kuri priešinga laikinumui, kuriamas tobuliausias asmenų santykis. Meilė yra asmeninis įsipareigojimas ir visiškas, laisvas atsidavimas, apimantis ne vien laisvą asmens iniciatyvą, bet ir pareigos dimensiją, – jame meilės pasidalijimas su sutuoktiniu ir gyvybės perdavimas sudaro visumą. Tokia meile grįsta santuoka tampa asmens brandumo įrodymu, nes tik brandūs asmenys geba įsipareigoti ir kurti tvirtą šeimą, bendruomenę ir valstybę.

Kaip institucija, santuoka visų pirma yra orientuota į bendrąjį gėrį, o ne tik į asmens teises. Todėl vyro ir moters santuoka grįsta šeima nusipelno išskirtinės apsaugos ir valstybės socialinio pripažinimo. Šių išskirtinių santykių pripažinimas teisiniu ir politiniu lygmenimis yra gyvybiškai svarbūs šalies stabilumui ir pačios valstybės bei vaikų saugumui. Vaiko gerovė turi būti aukščiau nei suaugusiųjų neatsakingos laisvės siekiai.
Santuokos sąvokos atskyrimas nuo šeimos sąvokos yra tūkstantmetės žmonijos istorijos ir patirties ignoravimas. Santuokos atskyrimas nuo šeimos paneigia santuokos prigimtį ir tikslus bei kelia grėsmę visuomenės gerovei ir saugumui.

Norėdami užtikrinti, kad ateities kartos neprarastų išskirtinės ir pamatinės santuokos institucijos, o valstybė – tvirto pamato, mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir visus Lietuvos gyventojus, prašydami iš naujo apgalvoti Konstitucinio Teismo sprendimą, pabrėžiant santuokos svarbą ir kartu dirbti, kad teisėje ir viešajame gyvenime istorinis bei visuotinis santuokos ir šeimos ryšys būtų atkurtas atspindint jos unikalią ir esminę prigimtį“, – teigiama pirmadienį išplatintame komunikate.

KT išaiškinimui pritaria dauguma apklaustųjų

Primename, kad KT yra paskelbęs išaiškinimą, kad šeimos susiejimas išimtinai su santuoka prieštarauja Konstitucijai.

Bendrovės RAIT atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje yra maždaug po lygiai pritariančiųjų ir prieštaraujančių KT išaiškinimui dėl šeimos koncepcijos, rodo naujos apklausos rezultatai.

BNS užsakymu atliktoje apklausoje KT pozicijai, kad šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu, pritarė 46 proc. respondentų, 41 proc. tokiam apibrėžimui nepritarė. Likę 13 proc. neturėjo nuomonės. Šeimos apibrėžimą tik per santuoką labiau palaiko vyresni žmonės.

KT išaiškinimui pritarė 64 proc. nuo 25 iki 34 metų apklaustųjų. Tarp 65-74 metų žmonių pritariančiųjų buvo tik 24 procentai.


Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai Seimo narius ir visuomenę ragina dar kartą apgalvoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad šeimos siejimas išimtinai su santuoka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
ReklamaKauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sako, kad šeima neatsiejama nuo santuokos, o bandymai ją atskirti kelia grėsmę valstybei ir visuomenei bei daro žalą bažnyčiai. Arkivyskupas taip pat pabrėžia, kad vaikų teisės augti šeimoje yra svarbesnės už neatsakingus suaugusiųjų laisvės siekius.
„Teisiškai, kaip viskas bus įvertinta, tai viena, bet jeigu visuomenė brangins šeimą, kuri yra atsakingai kuriama, santuokos keliu, tada viskas bus gerai. Bet jeigu didžioji dalis visuomenės į šeimą žiūrės nerimtai, tada jokie įstatymai neišspręs“, – pirmadienį LTV „Šiandien“ sakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.
Santuokos institucija senesnė už demokratiją
Santuoka kaip viso gyvenimo sutartis tarp vyro ir moters yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas, teigiama pirmadienį vykusios Ekumeninės konferencijos „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“ komunikate.
„Ji yra kur kas universalesnė ir priimtinesnė, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Santuoka nėra įprastas teisinis konstruktas. Ji – pirmapradė institucija, kurią teisė pripažino, bet nesukūrė“, – teigiama komunikate.
„Vyro ir moters bendro gyvenimo modelis kuriant santuoką gyvuoja nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios. Tai liudija, kad santuoka paliečia pačią žmogaus esmę, jo atsiradimo slėpinį. Žmogus vienintelis iš visos regimosios kūrinijos yra protingas ir laisvas, todėl svarbiausias santuokos sudarymo principas grindžiamas laisvu, sąmoningu bei asmenišku moters ir vyro apsisprendimu. Šis laisvo apsisprendimo principas, kaip ir pati santuoka, kyla būtent iš unikalios žmogaus prigimties. Kurti šeimą, turėti vaikų, juos auklėti ir lavinti yra žmogaus pašaukimas ir viena iš pagrindinių bei nenusavinamų asmens teisių. Santuokos institutas geriausiai užtikrina vaikams jų prigimtines teises, pirmiausia – prigimtinę teisę turėti tėvus ir augti tvirtame santuokiniame ryšyje, palankiausiame visokeriopai vaikų raidai.
Kad šeima tikrai būtų tautos stiprybės lopšys ir valstybės pamatas, ji turi būti kuriama ir palaikoma pagal tam tikrus dėsnius. Šie dėsniai kyla iš paties santuokos ryšio. Santuoka, iš esmės būdama meilės ryšys, reikalauja pastovumo, nes pačios meilės prigimtyje glūdi amžinumas. Tik meilėje, kuri priešinga laikinumui, kuriamas tobuliausias asmenų santykis. Meilė yra asmeninis įsipareigojimas ir visiškas, laisvas atsidavimas, apimantis ne vien laisvą asmens iniciatyvą, bet ir pareigos dimensiją, – jame meilės pasidalijimas su sutuoktiniu ir gyvybės perdavimas sudaro visumą. Tokia meile grįsta santuoka tampa asmens brandumo įrodymu, nes tik brandūs asmenys geba įsipareigoti ir kurti tvirtą šeimą, bendruomenę ir valstybę.
Kaip institucija, santuoka visų pirma yra orientuota į bendrąjį gėrį, o ne tik į asmens teises. Todėl vyro ir moters santuoka grįsta šeima nusipelno išskirtinės apsaugos ir valstybės socialinio pripažinimo. Šių išskirtinių santykių pripažinimas teisiniu ir politiniu lygmenimis yra gyvybiškai svarbūs šalies stabilumui ir pačios valstybės bei vaikų saugumui. Vaiko gerovė turi būti aukščiau nei suaugusiųjų neatsakingos laisvės siekiai.
Santuokos sąvokos atskyrimas nuo šeimos sąvokos yra tūkstantmetės žmonijos istorijos ir patirties ignoravimas. Santuokos atskyrimas nuo šeimos paneigia santuokos prigimtį ir tikslus bei kelia grėsmę visuomenės gerovei ir saugumui.
Norėdami užtikrinti, kad ateities kartos neprarastų išskirtinės ir pamatinės santuokos institucijos, o valstybė – tvirto pamato, mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir visus Lietuvos gyventojus, prašydami iš naujo apgalvoti Konstitucinio Teismo sprendimą, pabrėžiant santuokos svarbą ir kartu dirbti, kad teisėje ir viešajame gyvenime istorinis bei visuotinis santuokos ir šeimos ryšys būtų atkurtas atspindint jos unikalią ir esminę prigimtį“, – teigiama pirmadienį išplatintame komunikate.
KT išaiškinimui pritaria dauguma apklaustųjų
Primename, kad KT yra paskelbęs išaiškinimą, kad šeimos susiejimas išimtinai su santuoka prieštarauja Konstitucijai.
Bendrovės RAIT atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje yra maždaug po lygiai pritariančiųjų ir prieštaraujančių KT išaiškinimui dėl šeimos koncepcijos, rodo naujos apklausos rezultatai.
BNS užsakymu atliktoje apklausoje KT pozicijai, kad šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu, pritarė 46 proc. respondentų, 41 proc. tokiam apibrėžimui nepritarė. Likę 13 proc. neturėjo nuomonės. Šeimos apibrėžimą tik per santuoką labiau palaiko vyresni žmonės.
KT išaiškinimui pritarė 64 proc. nuo 25 iki 34 metų apklaustųjų. Tarp 65-74 metų žmonių pritariančiųjų buvo tik 24 procentai.