Aukštojo mokslo reforma sukiršino studentus (papildyta)

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) penktadienį pranešė, jog traukiasi iš Lietuvos Jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) protestuodama prieš jos priimtą sprendimą siekti aiškintis mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumą.

"LiJOT linkusi pataikauti opozicijai"

LSS papiktino sausio pabaigoje LiJOT valdybos posėdyje priimtas sprendimas kreiptis į Seimo narius su siūlymu kreiptis bendru nutarimu į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti situaciją dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo.

„Susirinko keli žmonės į valdybos posėdį ir nubalsavo - vienas susilaikė, du buvo prieš, o penki pasisakė už. Tokiu būdu buvo nuspręsta už visą organizaciją. Jokio studentų atstovo priimant šį svarbų sprendimą nebuvo, o šis klausimas vis tiek buvo nuspręstas“, - komentuodamas LSS pasitraukimo iš LiJOT motyvus portalui sakė LSS prezidentas Dainius Dikšaitis, viešai ne kartą reiškęs paramą vykdomai aukštojo mokslo reformai.

Kiek anksčiau žiniasklaidai išplatintame LSS pranešime D.Dikšaitis priekaištavo LiJOT, jog ši „tendencingai neatsižvelgia į savo narių balsą, bet labiau linkusi pataikauti Seimo opozicijai ir jiems pritariantiems“.

Nori padėti tašką dėl diskusijų

LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko nelinkęs situacijos sudramatinti. Portalui jis tikino, kad organizacijos valdybos sprendimas, kuriuo siekiama aiškintis įstatymo konstitucingumą, priimtas laikantis visų organizacijos vidaus taisyklių. Š.Frolenko nurodė, kad minėtą sprendimą priėmė įvairių jaunimo organizacijų demokratiškai išrinkti valdybos nariai. Jis atmetė LSS vadovo priekaištus, kad priimtas valdybos sprendimas - pataikavimas Seimo opozicijai.

„LiJOT priėmė sprendimą nepalaikantį nei opozicijos, nei pozicijos, tačiau sakantį, kad aukštasis mokslas yra svarbus visai visuomenei. Jis (sprendimas - red.past.) yra svarbus tiek moksleiviams, kurie mokosi mokykloje, tiek studentams, tiek baigusiems studijas asmenims, kurių vaikai studijuos“, - sakė LiJOT vadovas.

Š.Frolenko pridūrė, kad priimtu sprendimu siekiama, jog Seimo nariai „padėtų tašką ant vykstančių visų diskusijų“.

„Dabartinė situacija, kai abejojama įstatymo konstuticingumu, yra nenaudinga visai visuomenei ir ypač nenaudinga jauniems žmonėms, nes jie negali suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Todėl LiJOT sprendimas buvo kreiptis į visas Seimo frakcijas su prašymu padėti tašką šioms diskusijoms ir rasti būdą, kaip tai padaryti“, - kalbėjo Š.Frolenko.