Valstybės kontrolė, 17-oje savivaldybių atlikusi finansinius auditus, konstatavo, kad dauguma iš jų neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą valstybės turtą.

Iš viso daugiau nei 16,3 mln. litų audituotos savivaldybės panaudojo pažeisdamos teisės aktus, teigiama ketvirtadienį išplatintame auditorių pranešime.

2010 metų finansinis auditas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Palangos miestų, Kauno, Kėdainių, Trakų, Raseinių, Kaišiadorių, Pasvalio ir Akmenės rajonų bei Marijampolės, Visagino ir Pagėgių savivaldybėse.

Dėl auditų metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybės kontrolė įpareigojo Klaipėdos ir Palangos miestų bei Akmenės rajono savivaldybių administracijų vadovus į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas, įvertinti pažeidimus padariusių darbuotojų veiklą.

Savivaldybės į valstybės biudžetą grąžino 650 tūkst. litų, atstatė ir užregistravo valstybės turto už daugiau nei 13 mln. litų. Savivaldybėms pateiktos 167 rekomendacijos, daugiau nei pusė jų buvo įgyvendintos audito metu, pažymima pranešime.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, daugumoje savivaldybių pažeidimų pobūdis nesikeičia metų metus, todėl auditoriai kasmet priversti konstatuoti tas pačias klaidas.

"Savivaldybės privalo būti reiklesnės sau ir atsakingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus", – pranešime cituojama G.Švedienė.

Anot pranešimo, savivaldybėse kartojasi Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai vykdant investicinius projektus, naudojant mokinio krepšelio lėšas, įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas.

Savivaldybėse mokinio krepšelio lėšos ne visada naudojamos racionaliai, o savivaldybių turimi moksleivių duomenų bazės duomenys, nuo kurių priklauso mokinio krepšelio dydis, nėra patikimi ir tikslūs.

Valstybiniai auditoriai nustatė atvejų, kai įgyvendindamos viešųjų darbų programą savivaldybės savo pačių nustatyta tvarka finansuoja ne viešųjų erdvių tvarkymą, bet privačių fizinių ar juridinių asmenų teritorijose atliekamus darbus, kurie nepriskiriami viešiesiems darbams.

Valstybės kontrolė taip pat atkreipia dėmesį, kad įsigalėjusi ydinga praktika planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį savivaldybių biudžetams: savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto prašo skirti daugiau lėšų nei reikia joms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti arba lėšų poreikio nepagrindžia skaičiavimais. Pavyzdžiui, jos skaičiavimais nepagrindė 58 mln. litų lėšų poreikio 2011 metams. Valstybės kontrolės nuomone, tokia praktika neužtikrina racionalaus valstybės biudžeto lėšų planavimo ir jų naudojimo.

Valstybės kontrolė su savivaldybėse atlikto audito rezultatais supažindino valstybės institucijas, atsakingas už savivaldybėms skiriamų lėšų planavimą ir naudojimą. Valstybės kontrolė taip pat inicijavo valstybinį auditą, kurio metu nuodugniau įvertins mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo kontrolės procesus.