Kaune vakar buvo minimos Romo Kalantos žūties 42-osios metinės. Už Lietuvos laisvę viešai susideginęs jaunuolis tapo pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.
Miesto valdžios atstovai ryte aplankė R.Kalantos kapą, vidurdienį minėjimai vyko Muzikinio teatro sodelyje ir Kauno IX forte, kur prisiminimais dalijosi R.Kalantos giminės, buvę mokytojai, to meto pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai ir liudininkai.
Popietę Laisvės al. surengta menininko Jaro Ramūno akcija "Valymas". Netrukus po R.Kalantos žūties kauniečiai matė kariuomenės būrį, žygiuojantį Laisvės al. pirmyn ir atgal, išsirikiavusį linija. J.Ramūnas su savo grupe žygiavo lygiai taip pat, tik su valymo įranga rankose, ir kvietė atsakyti į klausimą, ar mes pakankamai valome savo šalį nuo įvairių trempėjų.
Prie 19 akmenų teatro sodelyje degė žvakės, jaunimo atstovas Tadas Miliauskas grojo gitara ir dainavo apie tėvynę bei laisvę. R.Kalantos susideginimo vietoje skambant J.Naujalio ir Maironio "Lietuva brangi" šoko teatro "Aura" dviejų kartų šokėjai.
R.Kalantos atminimas pagerbtas tylos minute. Jo paminklą nuklojo gėlės.
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis R.Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs "Laisvę Lietuvai!", pasidegė. Jo gyvybė užgeso ligoninėje.
Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis. R.Kalantos susideginimas sukėlė komunistų partijai ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Saugumiečiai paskubėjo R.Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale, prasidėjo masinės eitynės, kuriose skanduoti politiniai šūkiai.
Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko kelias dienas. Neramumai nuslopinti gegužės 19 d. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta per 400 žmonių.
R.Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją, R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą. Jų nariai platino prieš sovietų santvarką nukreiptus atsišaukimus, keldavo tautines vėliavas, minėdavo tautines šventes, viešose vietose piešdavo tautinio valstybingumo simbolius.
S
Naujausi komentarai