Prieš milijonus metų, suskilus apledėjusio ežero paviršiui ir išsiveržus vandeniui, Marsą ištiko milžiniškas potvynis, skelbia technologijos.lt. Mokslininkų manymu, šie palaidoti ežerai galėjo priglausti mikrobus, kurie net dabar snaudžia požeminiame lede.
Regis, keletas Marso didžiulių kanalų radosi iš akmenimis nusėtų gilių plyšių ir kraterių dugno.
"Šiais kanalais turėjo tekėti daugybė vandens", – sako Victoras Bakeris iš Arizonos universiteto Tuksone (JAV). Tačiau reljefas išlikęs nuo tada, kai Marsas virto šalta dykuma, kokią matome dabar. Tad iš kur atsirado vanduo?
Manuelis Roda iš Utrechto universiteto Olandijoje atidžiau pažiūrėjo į kraterį Aram Chaos. Nuo kraterio driekiasi 10 km pločio ir 2 km gylio kanalas. M.Roda su kolegomis apskaičiavo, kad tokiam kanalui išgraužti per mėnesį pro jį turėjo pratekėti beveik 90 000 kub. km vandens.
Galbūt ežeras kraterį pripildė dar tais laikais, kai Marsas buvo šiltas. Planetai atvėsus, ežeras užšalo ir pasidengė izoliaciniu nuosėdų sluoksniu.
Po tūkstančių metų nuosėdų sluoksnis staiga sugriuvo, pralauždamas ledą ir išlaisvindamas į paviršių besiveržiantį vandenį. Iki tol ežere galėjo glaustis mikrobų pasaulis, kuris netgi galėjo pereiti į neaktyvią fazę, kai vanduo vėl užšalo.
"Gali būti, kad mikrobai tik ir laukia, kol išgręšime skylę, pasiimsime mėginį ir juos atgaivinsime", – sako V.Bakeris.
Naujausi komentarai