Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nusprendė parodyti, kad kaip ir jo pirmtakas Nicolas Sarkozy jis nebijo karo. Tik ar pakaks Prancūzijai parako susitvarkyti su teroristais?

Operacija „vengti karo“

Ar operacija prieš sukilėlius Malyje prancūzų nepanardins į ilgalaikį konfliktą? Ar teroristai nesiims keršyti? Ar pakaks islamistams Malyje sustabdyti tik ribotos karinės operacijos? F.Hollande'as šiomis dienomis turi ką aptarti su savo generolais.

Nuo praėjusios savaitės prancūzų „Mirage“ ir „Rafale“ raižo dangų virš Malio. Į šią šalį buvo pasiųsti ir apie prancūzų 550 karių, nors F.Hollande'as pažymėjo, kad šie kariai sausumos operacijose nedalyvaus. Jis teigė, kad atsakomybę už saugumą Malyje, visų pirma, turi prisiimti Afrikos šalių kariai. Tik ar jie sugebės?

Analitikai sako, kad svarbiausia prancūzams Malyje – neįklimpti į ilgalaikes kovas. Bet ar jų galima išvengti?

„Prancūzų tikslas Malyje – ribotos operacijos, kad nebūtų ilgalaikio karo, tačiau strategiškai svarbios“, - svarstė Sajjanas Gohelas, saugumo ir terorizmo ekspertas iš Londono. Visgi, kiti ekspertai mano, kad teroristų širšių lizdo vien smūgiais iš oro nesunaikinsi, todėl gali prireikti ir sausumos pajėgų, o toks karas būtų labai brangus.

Be to, prancūzams reikia galvoti, kaip išlaisvinti islamistų laikomus įkaitus. O teroristai jau ėmė grasinti Prancūzijai.

„Prancūzijos vyriausybė atvėrė pragaro vartus visiems prancūzams. Ji pakliuvo į spąstus. Bus blogiau nei Irake, Afganistane ir Somalyje“, - grasino vienas iš islamistų Oumaras Ouldas Hamahas. Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Malyje veikiantys sukilėliai - geriau ginkluoti nei Afganistane, be to, jų kontroliuojama teritorija viršija tiek Afganistano, tiek Prancūzijos plotą.

Vienas prancūzų diplomatas prasitarė: „Tai bus labai sunki misija, visai ne tokia, kokias vykdėme kitose Afrikos šalyse“.

Palaiko, bet neskuba padėti

Vakarų partneriai Prancūzijai konkrečios pagalbos nepažadėjo, nors ir išreiškė paramą.

„Mes palaikome prancūzus, jie gali pasikliauti JAV parama“, - teigė Jungtinių Valstijų oro pajėgų majoras Robertas Firmanas. Tiesa, kariškis pridūrė, kad amerikiečiai, visų pirma, suteiks logistinę ir žvalgybinę informaciją, galbūt, paskolins nepilotuojamų lėktuvų.

Tuo tarpu Didžioji Britanija pasiuntė du transporto lėktuvus „Boeing“ C-17.

„Kelios savaitės“?

Buvusioje Prancūzijos kolonijoje Malyje gyvena apie 6 tūkst. Prancūzijos pilietybę turinčių asmenų. Paryžius šioje Afrikos šalyje turi ir strateginių interesų. Tačiau prancūzai ginasi, kad operacija yra nukreipta tik prieš teroristus.

Ekspertas S.Gohelas: „Panašu, kad Malyje vyksta talibanizacijos procesas, kurį norima skubiai išoperuoti“.

Ekspertas Francois Heisbourgas pažymėjo: „Prancūzų logika tokia: draugiška šalis buvo puolama ir paprašė pagalbos... Jei ši šalis grius, akivaizdu, turėsime gerokai didesnę problemą“.

Prancūzijos vadovai neatskleidė, kiek truks kampanija, nors šalies diplomatijos vadovas Laurentas Fabiusas puse lūpų užsiminė, kad kalbos sukasi apie „kelias savaites“. Ministras kartu kategoriškai paneigė, kad operacija Malyje virs antruoju Afganistanu.

„Vėliau mes veiksime kaip pastiprinimas, tačiau nepuoselėjame planų likti ilgesniam laikui“, - sakė L.Fabiusas. Pasak jo, Prancūzija nebūtų pasiryžusi įsiveržti, jei ne faktas, kad sukilėliai gali užimti šalies sostinę Bamako.

Kad ir kaip bus, palaimindamas karinę intervenciją socialistas F.Hollande‘as labai rizikuoja - jis stato į pavojų visą šalį. Be to, jis tarsi neigia tai, ką pats žadėjo – nebūti „policininku“ Afrikoje. Pranešdamas tautai apie karinius veiksmus Malyje F.Hollande'as buvo atsargus. Jis pareiškė, kad gavo JT mandatą, be to, Malio vyriausybės prašymą.

Visgi, Rubikonas jau peržengtas. Komentatoriai Prancūzijoje jau rašo, kad „Malis F.Hollande‘ui taps rakštimi“. „Le Parisien“ ironizavo: „Jei Sarkozy turėjo Libiją, Hollande‘as turės Malį“.

Ironiška, tačiau operacijos Libijoje metu bent jau nežuvo nė vienas prancūzų karys, o Malyje jau pirmąją konflikto dieną numuštas karinis sraigtasparnis.

Karinės pajėgos Malyje

Sostinėje Bamako ir Mopti mieste dislokuoti 550 Prancūzijos karių.

Prancūzų naikintuvai „Mirage“ yra dislokuoti Čade, o „Rafale“ - Prancūzijoje.

Nigerijai pažadėjo, kad pasiųs 600 karių, Senegalas, Burkina Faso ir Togas – po 500, o Beninas – 300.

Didžioji Britanija skyrė du krovininius lėktuvus C17. Logistinę pagalbą pažadėjo JAV ir Danija.

Sukilėlių grupuotės Malyje

Azavado išlaisvinimo nacionalinis judėjimas (MNLA): sudaro daugiausiai tuaregų genties atstovai, kurie daugiau nei 50 metų kovoja už nepriklausomos Azavado valstybės sukūrimą šiaurinėje Malio dalyje. Jiems vadovauja Mohammedas Najimas. Pastaruoju metu MNLA gretas papildė nemažai dezertyrų iš Libijos. Sukilėliai tvirtina, kad jų pajėgas sudaro apie tūkstantis karių.

Islamistų judėjimas „Ansar Dine“: nors MNLA paskelbė, kad kovoja savarankiškai, Malio vyriausybė tvirtina, kad islamistų sukilėlių judėjimas „Ansar Dine“ talkina MNLA sukilėliams. Judėjimo nariai siekia Malyje įvesti šariato teisę. Judėjimui vadovauja Iyadas Ag Ghali, buvęs MNLA lyderis. Pasak analitikų, būtent I.Ag Ghali užmezgė ryšius su islamistais. Pasak liudininkų, „Ansar Dine“ kovotojai yra gerai ginkluoti ir pasirengę kovoti dykumose.

Islamiškojo Magribo „al Qaeda“ (AQIM): Analitikai teigia, kad AQIM yra atsakinga už vakariečių pagrobimus šiaurinėje Afrikoje. Manoma, kad organizacijai priklauso apie 600 žmonių, o pagrindinės AQIM pajamas sudaro už pagrobtus asmenis gautos išpirkos ir kvaišalų kontrabanda. MNLA neigia, kad palaiko ryšius su AQIM.

Faktai apie Malį

Gyventojų skaičius: 15,4 mln.
Kalba: oficiali kalba Malyje – prancūzų, tačiau daugelis genčių atstovų kalba savo kalbomis.
Ekonomika: Malis – viena skurdžiausių pasaulio valstybių, priklausoma nuo aukso kasybos ir medvilnės eksporto. 2011 m., dėka gero derliaus, šalies BVP išaugo 5,4 proc. Visgi, iki šiol 51 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos
Gamtiniai ištekliai: daugiausiai Malyje iškasama aukso. Malis – trečioji pagal aukso atsargas Afrikos šalis po Pietų Afrikos ir Ganos. Aukso eksportas sudaro apie 70 proc. už eksportą gautų biudžeto įplaukų ir 15 proc. šalies BVP.
Korupcija: pasak „Transparency International“, Malis užima 118 vietą iš 183 valstybių pagal korupcijos lygį.