Vienoje Rusijos interneto svetainėje – skerdynių Bučoje nuotraukos

  • Teksto dydis:

Ar šių nuotraukų publikavimas yra sąmoninga medicinos portalo darbuotojų pozicija, ar į portalą įsilaužė programišiai, kol kas nežinoma, praneša Unian.

Bučoje nužudytų ukrainiečių nuotraukos buvo paskelbtos pagrindinio Rusijos informacinio portalo apie sveikatą, mediciną ir grožį MedikForum svetainėje .

Bandant patekti į Medikforum.ru svetainę, jis nukreipia į https://putinwarcrimes.org/bucha ir viskas, ką vartotojas mato, yra Rusijos okupantų aukų nuotraukų koliažas.

Ar šių nuotraukų publikavimas yra sąmoninga medicinos portalo darbuotojų pozicija, ar į portalą įsilaužė programišiai, kol kas nežinoma. Rusijos portalo komentarų apie šią situaciją nėra.

Medikforum.ru ekrano nuotrauka

Štai ką žinome apie įvykius Bučoje, sukėlusius tarptautinį pasipiktinimą ir paskatinusius Vakarus sugriežtinti sankcijas Rusijai bei padidinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai.

Nuniokotas Kyjivo priemiestis

Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Nuo pirmųjų invazijos dienų jame, kaip ir Irpine bei kitose Kyjivo apylinkėse, vyko įnirtingos kovos. Rusijos kariuomenė pirmą kartą atvyko vasario 27 d., tačiau visiškai perėmė kontrolę tik kovo 5 d., teigia tyrimą atlikusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“. Iki šios datos Ukrainos valdžia įvykdė kelias civilių evakuacijas.

Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“.

Pirmi makabriški atradimai

AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.

Kiek žuvusiųjų?

Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke. Balandžio 20 d. V. Lobasas sakė, kad „maždaug 25 proc.“ liko neidentifikuoti, dauguma žmonių buvo nušauti.

AFP žurnalistai balandžio 3 dieną matė masinę kapavietę už bažnyčios. Joje buvo daugiau nei 80 kūnų, pranešė policija. Panašių scenų būta ir kitose Rusijos pajėgų okupuotose Kyjivo srities vietose. Pasak Ukrainos vicepremjerės Olgos Stefanišynos, visame regione rasta daugiau nei 1000 civilių kūnų.

Karo nusikaltimai

Balandžio 4 d., praėjus dviem dienoms, kai žiniasklaidoje pirmą kartą pasirodė mirusiųjų Jablunskos gatvėje nuotraukos, Bučoje apsilankė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins kaip genocidą“, – sakė jis.

Balandžio 13 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas, viešėdamas Bučoje, sakė, kad ten dirbs teismo medicinos ekspertų komanda ir kad visa Ukraina yra „nusikaltimo vieta“. Balandžio 25 d. K. Khanas pareiškė, kad tyrėjai dirbs kartu su jungtine Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sudaryta tyrimo grupe, kuriai talkins Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas, kad būtų lengviau rinkti įrodymus.

„Human Rights Watch“ teigė, kad jos pačios tyrimas atskleidė „skubiai įvykdytų egzekucijų, kitų neteisėtų žudymų, priverstinių dingimų ir kankinimų, kurie visi laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, įrodymų.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė sakė, kad jos tyrėjai balandžio 9 d. vykusios misijos Bučoje metu užfiksavo 50-ies civilių žūtį, įskaitant per skubias egzekucijas. Prancūzija taip pat atsiuntė 18 ekspertų komandą iš nacionalinės žandarmerijos teismo ekspertizės departamento.

Rusijos neigimas

Praėjus vos kelioms valandoms, kai buvo paskelbti pirmieji kūnų vaizdai Jablunskos gatvėje, Rusijos kariuomenė sakė, kad tai surežisuota scena, ir tvirtino, jog vaizdo įraše buvo matyti du judantys kūnai.

AFP komanda, nufotografavusi ir nufilmavusi du kūnus toje pačioje vietoje ir pozicijoje, kaip ir plačiai pasidalintame vaizdo įraše, galėjo peržiūrėti jį aukštesnės kokybės nei tas, kurį panaudojo Rusijos armija, ir nustatė, kad kūnai nejuda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą „šiurkščiomis ir ciniškomis provokacijomis“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Ukraina arba pati įvykdė civilių egzekucijas, arba išdėliojo kūnus. Ji apkaltino Vakarų žiniasklaidą „prisidėjus prie šios baudžiamosios akcijos nužudyti civilius Bučoje“.

Palydovinės nuotraukos, kurias paskelbė JAV kompanija „Maxar Technologies“, kartu su AFP padarytomis nuotraukomis rodo, kad keli kūnai buvo palikti gulėti lauke mažiausiai tris savaites. Vokiečių žvalgybos perimtuose rusų kareivių pokalbiuose radijo ryšiu, kuriuos balandžio 7 d. citavo žurnalas „Spiegel“, girdėti, kaip kareiviai kalbasi apie žiaurumus Bučoje. Per vieną pokalbį kareivis sako kitam, kad kartu su kitais nužudė dviračiu važiavusį vyrą.

Kaltųjų medžioklė

Nepaisant Rusijos neigimo, Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, taip pat Jungtinės Tautos mano turinčios įrodymų, kad Rusijos pajėgos atsakingos už daugumos Bučoje rastų negyvų civilių mirtį. Nuo pat pirmųjų dienų Ukraina kaltina Rusijos 64-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kuri buvo įsikūrusi Bučoje. Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad tiria 10 brigados karių dėl karo nusikaltimų, ir paskelbė juos ieškomais įtariamaisiais.

Balandžio 18 d. V. Putinas pasirašė oficialų dekretą, kuriuo pagerbė brigadą už „didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“. Jis nepasakė, kur bazuojasi brigada.

AFP kalbinta liudytoja sakė, kad Rusijos okupacijos pradžioje ji matydavo daugiausia jaunus rusų kareivius. Tačiau prisiminė, kad po kelių savaičių įžengė „žiaurūs“ vyresnio amžiaus kariai. „Tuomet ir prasidėjo žudynės“, – sakė ji. Pasak jos, kai kurie galėjo būti Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnai.

Remiantis vokiečių žvalgybos perimtais pokalbiais, žudynėse galėjo dalyvauti ir Rusijos samdiniai iš „Wagner“ grupės. Žinoma, kad „Wagner“ grupė dalyvavo karuose Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kare Rytų Ukrainoje.


Šiame straipsnyje: Bučaskerdynės Bučojekaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių