V. Zelenskio kalboje – padėka „neturtingoms šalims“ ir iškalbingas kreipinys į kai kuriuos lyderius Pereiti į pagrindinį turinį

V. Zelenskio kalboje – padėka „neturtingoms šalims“ ir iškalbingas kreipinys į kai kuriuos lyderius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo tautiečiams už 50 priešinimosi brutaliai Rusijos invazijai dienų.

V. Zelenskio kalboje – padėka „neturtingoms šalims“ ir iškalbingas kreipinys į kai kuriuos lyderius
V. Zelenskio kalboje – padėka „neturtingoms šalims“ ir iškalbingas kreipinys į kai kuriuos lyderius / Scanpix nuotr.

„Ačiū Dievui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir mūsų žmonės apgynė didžiąją dalį mūsų šalies, – vėlų ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – 50 priešinimosi dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas.“

50 priešinimosi dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas.

Prezidentas nurodė prisimenantis pačią pirmąją Rusijos invazijos dieną. „Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad mes liksime gyvi“, – kalbėjo V. Zelenskis. Esą daugybė žmonių patarė jam išvykti iš šalies, tačiau jie nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs ir kaip jie vertina laisvę „gyventi taip, kaip nori“.

Ukrainos lyderis kartu padėkojo ir visiems jo šalį palaikantiems žmonėms. Jis tikino, kad per šias 50 dienų pasikeitė jo požiūris į daugelį politinių lyderių. Pasak V. Zelenskio, nepasiturintieji buvo „labai dosnūs“, o tie, kurie kitų nebuvo vertinami rimtai, parodė savo ryžtą.

„Šios 50 dienų man parodė visai kitokius daugelio pasaulio lyderių veidus. Aš mačiau didžiulį dosnumą iš tų, kurie patys nėra turtingi. Aš mačiau išskirtinį pasiryžimą tų, į kuriuos rimčiausi pasaulio lyderiai rimtai nežiūri. Aš mačiau, kad demokratinis pasaulis turi tuos, kurių pakaks, kad laisvė būtų apsaugota nuo tironijos žudynių, – sakė V.Zelenskis. – Bet visa tai – tik priedas. Priedas prie Ukrainos žmonių, kurie ginasi. Visų mūsų žmonių. Žmonių, kurie sustabdė nesibaigiančias Rusijos kolonas.“

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad buvo ir tokių politikų, kurie elgėsi taip, lyg neturėtų jokių įgaliojimų.

„Aš pamenu pirmąją Rusijos invazijos dieną. Aš pamenu, kas man buvo pasakyta vasario 24-ąją. Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad atsilaikysime. Visi reiškė užuojautą. Dauguma jų man patarė bėgti iš šalies. Man patarė pasiduoti tironijai, – sakė V.Zelenskis. – Bet jie irgi mūsų nežinojo. Jie nežinojo, kokie narsūs yra ukrainiečiai, kaip mes vertiname laisvę. Kaip vertiname galimybę gyventi taip, kaip norime, o ne taip, kaip jų kariai, kurie pirmą kartą gyvenime mato klozetus ir vagia net paprasčiausius namų apyvokos daiktus.“

 

 

Daugiau naujienų