„Panašu, kad nuo sausio vidurio Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti Rusijos Kursko regione, nebedalyvavo kovose“, – teigiama Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pareiškime.
„Viena iš priežasčių gali būti daugybė aukų, tačiau tikslios detalės vis dar nustatinėjamos", – priduriama jame.
Ukrainos kariuomenė penktadienį pareiškė mananti, kad Šiaurės Korėjos kariai, kurie buvo atsiųsti padėti Rusijos pajėgoms Kursko srityje, buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių.
Ukrainos, JAV ir Pietų Korėjos žvalgybos agentūros teigė, jog Pchenjanas dislokavo apie 10 tūkst. karių kartu su Rusijos kariuomene kovoti vakarinėje Kursko srityje, kur Kyjivo pajėgos vykdo puolimą.
Nei Pchenjanas, nei Maskva oficialiai nepatvirtino Šiaurės Korėjos karių dislokavimo, tačiau praėjusiais metais per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Šiaurės Korėjoje abi šalys pasirašė sutartį dėl abipusės gynybos.
Praėjusių metų rugpjūtį Kyjivas pradėjo netikėtą operaciją Kursko srityje ir užėmė dešimtis kaimų ir mažų miestelių. Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio kariuomenės kariai įžengė į tarptautiniu mastu pripažintą Rusijos teritoriją ir įsitvirtino joje. Tai buvo dar viena gėdinga nesėkmė Kremliui.
Šiaurės Korėjos dislokavimas turėjo sustiprinti Rusijos kariuomenę ir padėti jai išstumti Ukrainos karius, tačiau praėjus beveik pusmečiui Ukrainai vis dar priklauso didelė dalis Rusijos teritorijos.
Anksčiau Ukraina teigė, kad Kurske paėmė į nelaisvę arba nukovė kelis Šiaurės Korėjos karius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, pasak jo, užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, Ukrainos pajėgų paimti į nelaisvę Kursko srityje.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad sužeisti Šiaurės Korėjos kariai verčiau susisprogdindavo granata, o ne leisdavosi būti paimami gyvi.
Kyjivas ir Vakarai pasmerkė Šiaurės Korėjos kariškių dislokavimą kaip didelę jau trejus metus vykstančio karo eskalaciją.
Seulas anksčiau yra sakęs, kad dėl patirtų nuostolių Šiaurės Korėja ruošiasi dislokuoti papildomų karių Ukrainoje.
Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas gruodį pareiškė, kad Pchenjanas esą „ruošiasi karių rotacijai ar papildomam dislokavimui“, kad padėtų Rusijai.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Pchenjanas ir Maskva sustiprino politinius, karinius ir kultūrinius ryšius.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) savo naujametiniame laiške pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir veikiausiai užsiminė apie karą Ukrainoje.
Šiaurės Korėjos lyderis palinkėjo V. Putinui, kad 2025-ieji būtų tie metai, „kai Rusijos kariuomenė ir liaudis nugalės neonacizmą ir pasieks didelę pergalę“.
