Prakalbo apie Mariupolio karių psichologinę būklę: kiekvieną sekundę jie galvoja apie išgyvenimą

  • Teksto dydis:

Rusija teigia, kad mažiausiai 1 tūkst. Ukrainos karių pasidavė į nelaisvę okupacinėms jėgoms apsiaustame Mariupolio mieste. Šiuos pranešimus Ukraina neigia. Kaip sunku psichologiškai kariams būti šiame mieste, kur galėjo žūti dešimtys tūkstančių civilių, LNK pokalbis su Specialiųjų pajėgų atsargos pulkininku Aurimu Naviu.

– Kaip buvęs karys, gal galite nupiešti vaizdą, ką reiškia būti Mariupolyje ir kiekvieną dieną vykdyti gatvės mūšius?

– Psichologinė našta kariams yra labai didelė. Reikia suprasti, kad, nors jie labai gerai parengti, tačiau kiekvieną dieną mato žūstančius civilius, yra bombarduojami, pastaruoju metu ne tik konvenciniais sprogmenimis, bet ir cheminiais ginklais. Yra didelis psichologinis krūvis, ypač turint galvoje, kad kai kurie ukrainiečių stebėtojai ir užsienio ekspertai įvardija, kad Mariupolis tuoj kris ar jie pasidavė. Tokie pranešimai ir jų moralė matant žūstančius civilius gatvėje yra nuolat išbandoma.

– Ar įmanoma, kad dalis Mariupolio kovotojų pasidavė Rusijos pajėgos ir ar jie turi galimybių išgyventi?

Niekada nežinai, iš kurios pusės į tave atidengs ugnį. Taip pat nuolatiniai bombardavimai tiek aviacija, tiek artilerija.

– Iš pastarųjų pranešimų galima daryti išvada, kad dalis ukrainiečių karių pasidavė, perėjo į Rusijos pusę. Jie tai įvardija dezertyravimu. Matyt, galima galvoti, kad operacija buvo sudėtinga, nes jūrų pėstininkai susijungė su „Azovo“ pulku, t. y. prasiveržė per apsiaustį ir užtikrino paramą „Azovo“ pulkui. Buvo nuostolių, sužeistų karių, suprantama, kad dalis jų, matydami neišvengiamą žūtį mūšio lauke, pasirinko pasiduoti, pereiti į okupanto pusę, tikintis, kad taip išliks gyvi.

– Ar jie turi didesnę tikimybę išlikti gyvi pasidavę, nei žūti nuo sužeidimų?

– Matyt, jie įvertino, kad verta pabandyti surizikuoti ir galbūt gauti pagalbos Rusijos pusėje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Kas yra gatvės mūšiai? Kodėl jie yra tokie sudėtingi?

– Turime įsivaizduoti situaciją, kurioje veikia daugybė faktorių. Vienas jų – snaiperiai. Niekada nežinai, iš kurios pusės į tave atidengs ugnį. Taip pat nuolatiniai bombardavimai tiek aviacija, tiek artilerija. Tai sudaro pastovios apsiausties ugnimi sąlygas ir kiekvieną sekundę turi galvoti apie savo išgyvenimą, turi būti aukšti individualūs kario taktiniai įgūdžiai, pasirengimas mūšiui mieste. Turi galvoti ir apie tai, ką mąsto priešais, kaip jam padaryti kuo daugiau nuostolių. Ten veikia tikrai užgrūdintas „Azovo“ pulkas ir 36-oji jūrų pėstininkų batalionas, jų parengimas nekelia abejonių.

– Jeigu Mariupolyje esantys Ukrainos kariai sužinotų apie sėkmingą smūgį į laivą „Moskva“, ar tai būtų psichologinė paskata toliau kovoti? Kiek tokios pergalės suteikia papildomos motyvacijos?

– Kiekviena, kad ir pati mažiausia, taktinė pergalė yra labai svarbi moraliai ir psichologiškai. Neabejoju, kad tai pasiekė karius Mariupolyje, jie nėra visiškai izoliuoti nuo išorės pasaulio. Juos pasiekia naujausia informacija ir žino gerokai daugiau nei mes. Tikrą ir patvirtintą informaciją jie gauna tiesiogiai iš savo vadovybės. Svarbūs pranešimai pakelia karių ūpą. Mes girdime, ką kalba „Azovo“ vadas, jūrų pėstininkų vadas, kad jų moralė labai aukšta, jie nepasiruošę pasiduoti ar pasitraukti. Jie tokia galimybę turi – prezidentas Vladymyras Zelenskis yra pasakęs, kad, jei jie pasitrauks, tai nebus laikoma įsakymų nevykdymu ar išdavyste.


Šiame straipsnyje: LNK turinyskaras UkrainojeMariupoliskariaipsichologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių