Politikos analitikas apie išpuolį Maskvoje: braižas visiškai neatitinka „Islamo valstybės“

– V. Putinas pripažino, kad prie išpuolio prisidėjo radikalūs islamistai, tačiau vis tiek užsiminė, kad su tuo susijusi Ukraina. Ką manote apie tokią Kremliaus komunikaciją. Ar tai yra provokacija, leidžianti Rusijai imtis brutalių priemonių kare?

– Aš manau, kad visos tos šnekos apie kažkokias brutalesnes priemones, net sunku pasakyti, iš kur jos trauktos. Kokių dar brutalesnių priemonių Rusija gali imtis šitame kare? Jie visų, kokių galėjo, jau ėmėsi. Kaip toliau Rusija kariaus arba ką toliau Rusija darys šitame kare, priklauso nuo to, kokius pajėgumus turės, kokios bus jos galimybes, kokios bus Ukrainos galimybės, nuo Vakarų paramos ir viso kito. Šitas teroro aktas niekaip negali sustiprinti Rusijos puolimo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Kiek tikėtina teorija, kad už išpuolio slepiasi pati Rusija?

– Iš esmės šiuo metu kol kas yra lengviau atsakyti, kuo tas teroro aktas nebuvo. Tai nebuvo kažkoks bandymas dar brutaliau kariauti, tai nebuvo susiję su mobilizacija Rusijoje. O kas tai buvo, iki galo yra neaišku, nes visų versijų galai nesueina. Nesueina galai nei toje IS versijoje, nesueina galai iki galo, kad tai paties Kremliaus provokacija. Yra galimybė, kad tai kaip ir susiję su Rusijos tarnybomis. Tai labiausiai tikėtina galimybė, bet ne centralizuotų, o kad kažkokia jų dalis įvykdė šitą išpuolį.

– Jūs užsiminėte apie IS versiją. Kodėl IS galėjo suorganizuoti tokį išpuolį prieš Rusiją? Apie kokius motyvus kalba teroristai?

– Jie nekalba apie jokius motyvus, jie nepaskelbė jokių reikalavimų. Iš esmės, taip, jie paskelbė vaizdo įrašus, iš jų mes galime spręsti, kad greičiausiai kažkokiu būdu jie yra susiję. Ir netgi tie, kurie dabar yra sulaikyti Rusijoje, tie keturi, dabar jau nebe keturi, ten jų daugiau yra, bet keturi neva vykdytojai irgi greičiausiai buvo toje vietoje iš visos tos informacijos, kuri yra skelbiama. Greičiausiai jie kažkaip dalyvavo tame išpuolyje.

Bet iš esmės, jeigu tai vertintume kaip IS išpuolį, tai didelis klausimas, ar galima tai pavadinti teroro aktu. Nes teroro aktas yra politinių tikslų siekimas smurtu. Teroro apibrėžimas yra labai aiškus – tai yra noras pasiekti kažkokius politinius tikslus, pasitelkus smurtą kaip įrankį. Šiuo atveju kokie tie tikslai, yra visiškai neaišku. Braižas yra visiškai neatitinkantis IS – nuo pinigų mokėjimo iki pačių tų neva vykdytojų, IS teroristai niekados taip nesielgtų. Daugybė dalykų neatitinka.

Šitas teroro aktas niekaip negali sustiprinti Rusijos puolimo.

– Nepaisant Vakarų žvalgybos tarnybų įspėjimų, Rusijos saugumo agentūros nesužlugdė atakos. Kaip Rusijos saugumo tarnybos sugebėjo pražiūrėti tokio plataus masto išpuolį?

– Dabar sunku pasakyti. Ar jie nesugebėjo užkirsti kelio, ar nenorėjo užkirsti kelio, ar net patys organizavo „Islamo valstybę“, kažkas iš Rusijos tarnybų. Kol kas nėra galimybės atsakyti į šį klausimą.

– Internete labai atvirai paplito žiaurūs įtariamųjų kankinimų vaizdai. Ar taip buvo bandoma parodyti Rusijos žmonėms, kad saugumo tarnybos valdo situaciją?

– Aš nemanau, kad tai turės kažkokių pasekmių režimui, kad tai destabilizuos ar sukels kažkokį žmonių pasipriešinimą ar dar kažką. Bet toks išpuolis ne pačioje Maskvoje, bet prie Maskvos niekaip negali pademonstruoti, kad Rusijos tarnybos valdo padėtį. Jis gali pademonstruoti žmonėms, kad jos nevaldo padėties arba bent jau iki galo neužtikrina jų saugumo.

Marius Laurinavičius (I. Gelūno/BNS nuotr.)

– Pasirodžius įtariamųjų kankinimo vaizdams IS pradėjo grasinti Rusijai. Ar šie grasinimai gali reikšti kažkokius tolimesnius konfliktus tarp IS ir Rusijos. Ar tai yra tik dūmų uždanga? 

– Na, aš kalbėjau apie tas versijas. Vienintelė galimybė, kur gali sueiti galai, tai, kad [išpuolį] surengė Rusijos pusė, bet ne centralizuotai, o kažkokia atšaka, kažkokia režimo dalis, kuri iš esmės ėmėsi to savarankiškai, nesuderinusi su visais kitais. Arba gali būti tokių dalykų, kad dalis režimo tai nebūtinai darė vien tik dėl politinių tikslų. Pagrindinė versija būtų ta, kad jie nori labiau įsitvirtinti valdžioje. Dabar, kai [Vladimiras] Putinas vėl iš naujo karūnuotas, jie kovoja dėl valdžios ir nori labiau įsitvirtinti. Tai čia būtų tokia politinė versija. Bet gali būti ir nepolitinė versija. Pavyzdžiui, kokia nors tarptautinė narkotikų prekyba, grynai kriminaliniai interesai. Bet tai irgi susiję su režimu. Tad čia visiškai negalima paneigti tos versijos, kad tai susiję su Rusijos režimu.