Šis skaičius yra 17 proc. didesnis nei tas, kuris buvo užfiksuotas 2023 m., kai mirties bausmė šalyje įvykdyta 834 kartus, teigiama metinėje Osle veikiančios žmogaus teisių organizacijos „Iran Human Rights“ (IHRNGO) ir Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) metinėje ataskaitoje.

Tai yra ir didžiausias egzekucijų skaičius, užfiksuotas nuo tada, kai 2008 m. IHRNGO paskelbė savo pirmąją metinę ataskaitą bei ženkliai daugiau nei metinis nuo to laiko įvykdytų egzekucijų vidurkis.

„Mirties bausmė naudojama kaip ginklas ir priemonė prieš pažeidžiamus ir silpnus asmenis, dažniausiai į šalį nustumtų bendruomenių narius“, – ataskaitos pratarmėje teigė buvęs specialusis Jungtinių Tautų atstovas žmogaus teisių Irane klausimams Javaidas Rehmanas.

Organizacijų duomenimis, daugumoje, tai yra 503 arba 52 proc. 2024 m. įvykdytų egzekucijų atveju mirties bausmė buvo skirta už su narkotikais susijusius nusikaltimus. Už žmogžudystes šalyje įvykdytų egzekucijų dalis sudarė 43 proc.

Dėl tokių prieštaringai vertinamų Islamo teisėje numatytų kaltinimų, kaip „karas su Dievu“, „Žemės suteršimas“ ir „ginkluotas sukilimas“, buvo įvykdyta 3 proc. iš visų egzekucijų, tuo tarpu 2 proc. atvejų mirties bausmė buvo įvykdyta už išprievartavimą ar seksualinį priekabiavimą.

Ataskaitoje teigiama, kad po 2024 m. Irane įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo ir naujuoju šalies lyderiu tapo Masoudas Pezeshkianas, užfiksuotų egzekucijų skaičius „staigiai išaugo“.

„Kol pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į vis didėjančią įtampą tarp Irano ir Izraelio, Islamo respublika pasinaudojo nepakankama tarptautine priežiūra, kad galėtų terorizuoti nuosavą tautą, per dieną įvykdydama po 5–6 egzekucijas“, – teigė IHRNGO vadovas Mahmoodas Amiry Moghaddamas.