„Bendrai agresoriaus sąžinę slegia daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių. Per amžius neužmiršime ir niekada niekam neatleisime“, – sakė prezidentas.
Po Ukrainoje 2014 metų pradžioje įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Kijevas taip pat kaltina Maskvą pakursčius prorusiškų separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje ir teikiant jiems pagalbą bei siunčiant kovotojus ir karius.
P.Porošenka akcentavo, kad Kijevas toliau dės pastangas susigrąžinti Rytų Ukrainą ir Krymą diplomatinėmis, politinėmis ir teisinėmis priemonėmis.
„Ukraina pasirengusi duoti tvirtą karinį atkirtį agresoriui jo bandymų pulti atveju. Tačiau vis dėlto mes remiamės taikaus, diplomatinio, politinio-teisinio Donbaso (Rytų Ukrainos) ir Krymo sugrąžinimo kelio prioritetiškumu“, – sakė P.Porošenka.
Bendrai agresoriaus sąžinę slegia daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių. Per amžius neužmiršime ir niekada niekam neatleisime.
Kalbėdamas apie Kijevo europinės integracijos kursą, prezidentas pažymėjo, kad bevizis režimas tarp Ukrainos ir ES ir rugsėjo 1-ąją įsigaliosiantis Asociacijos susitarimas su ES taps galutiniu išsiskyrimo su Rusija įrodymu.
„Rugsėjo 1-ąją, lygiai po savaitės, susitarimas įsigalioja ir tampa mums reformų „kelio gairėmis“, o kelias mūsų vienas – plati euroatlantinė automagistralė, vedanti į narystę Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė P.Porošenka.
Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai gavo užtarnautą teisę be vizų keliauti į ES šalis, ir sakė: „Asociacijos susitarimas ir bevizis režimas ... yra pats įtikinamiausias mūsų galutinio – de facto ir de jure – atsiskyrimo nuo imperijos, tos, kurią dar Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) pavadino blogio imperija, įrodymas.“
„Tikiuosi, kad čia esantis JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) patvirtins citatos tikslumą, o apibrėžimo tikslumą garantuojame jau mes, ukrainiečiai, nes pajutome tai patys“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
JAV gynybos sekretorius J. Mattisas trečiadienį atvyko Kijevą dalyvauti derybose dėl didesnės jo šalies paramos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su prorusiškais separatistais. Kijevas tikisi iš JAV gauti daugiau letalinių ginklų, įskaitant prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę. Ši parama padėtų kovoti su gerai apginkluotais separatistais, užėmusiais nemažą dalį Rytų Ukrainos.
Nors JAV kariuomenė palaiko planams tiekti „gynybinę“ ginkluotę Kijevui, tam dar turi pritarti Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Būgštaujama, kad toks amerikiečių žingsnis gali dar labiau pakurstyti konfliktą.
Ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku ir prezidentu Petro Porošenka, J.Mattisas veikiausiai pažadės ir toliau tiekti Kijevui neletalinius ginklus, taip pat dar kartą išreikš nepritarimą 2014-aisiais Rusijos įvykdytai Krymo pusiasalio aneksijai. Tačiau Ukrainos vyriausybė, nusiteikusi stiprinti bendradarbiavimą su NATO, nepraranda vilčių gauti geresnių ginklų iš Vašingtono.
„Nuo pat pirmos Rusijos agresijos dienos kreipėmės į visas pasaulio šalis prašydami mums padėti letaliniais ginklais. Kol kas tokią pagalbą mums suteikė tik Lietuva“, – trečiadienį žurnalistams Kijeve sakė S.Poltorakas.
Nuo pat pirmos Rusijos agresijos dienos kreipėmės į visas pasaulio šalis prašydami mums padėti letaliniais ginklais. Kol kas tokią pagalbą mums suteikė tik Lietuva.
„Ir toliau laukiame ir esame pasiruošę priimti letalinius ginklus. Bet tai nėra mūsų sprendimas; tai – mūsų partnerių šalių sprendimas. Labai tikimės tokios paramos“, – pridūrė jis.
2014-aisiais tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų įsiplieskęs konfliktas jau pareikalavo per 10 tūkst. gyvybių. Be kita ko, dėl šio ginkluoto konflikto, kilusio po to, kai Rusija užėmė nemažas Rytų Ukrainos teritorijas ir Krymą, smarkiai suprastėjo Vašingtono ir Maskvos santykiai. Jungtinės Valstijos bausdamos Rusiją dėl agresijos Ukrainoje, jau paskelbė jai kelis griežtų ekonominių sankcijų paketus.
Ukrainos konfliktas su Rusija tapo ir sudėtingu išbandymu sausį prie JAV vairo stojusiam D.Trumpui, kuris vengia smarkiai kritikuoti Maskvą.
Liepą viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas kritikavo Rusiją dėl „destabilizuojančių“ veiksmų Ukrainoje. Tačiau jis vis dar delsia pritarti Pentagono rekomendacijoms padidinti karinę paramą Ukrainai ir tiekti jai gynybinės ginkluotės.
Pirmadienį Ukrainos vadovas P.Porošenka neslėpė optimizmo dėl artėjančių derybų su J.Mattisu.
„Esu įsitikinęs, kad šios derybos turės itin svarbią reikšmę stiprinant mūsų valstybės gynybinius pajėgumus. Nes draugą nelaimėje pažinsi“, – sakė jis.
