Neramumai Kazachstane: pyktį kelia ne vien degalų kainos

Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.

Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.

Jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu.

Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.

Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.

Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.

Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.

Protestai ne tik dėl degalų

Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.

Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.