Praėjusią savaitę V.Putinui pranešus apie pradedamą esą dalinę mobilizaciją, jo populiarumas ėmė smukti. Kaip rodo nepriklausomų visuomenės nuomonės tyrėjų Levados centro atliktos apklausos rezultatai, teigiamai V.Putino, kaip prezidento, veiklą vertinančiųjų sumažėjo 6 procentiniais punktais. Per pastaruosius tris mėnesius jo darbą palankiai vertino 83 proc. respondentų, o rugsėjį – 77 proc. Penktadalis (21 proc.) tam nepritaria.
Vis dėlto didelių visuomenės nuomonės pokyčių kol kas neįvyko. Atvirojo klausimo atveju (kai respondentai buvo prašomi įvardyti politikus, kuriais pasitiki) paaiškėjo, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pasitikėjimas V.Putinu sumažėjo 4 procentiniais punktais – iki 40 proc.
Krito ir pasitikėjimas apie karą viešai praktiškai nepasisakančiu premjeru Michailu Mišustinu – 5 procentiniais punktais (iki 14 proc.), Maskvos meru Sergejumi Sobjaninu – 2 procentiniais punktais (iki 2 proc). Pasitikėjimo lygis pagrindiniais karo veidais – gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kurį piliečiai galėtų laikyti atsakingu tiek už netvarką kariuomenėje, tiek už nesėkmes fronte, ir antisemitiniais, antivakarietiškais pasisakymais ir visišku fiasko diplomatiniame fronte pagarsėjusiu užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu lygis nepasikeitė.
Rugsėjo pabaigoje, palyginti su rugpjūčiu, taip pat sumažėjo manančiųjų, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, dalis. Rugpjūtį tokios nuomonės laikėsi 67 proc. apklaustųjų, o šį rugsėjį – 60 proc. Vis dėlto supratimas, kad Rusija toliau ritasi į tarptautinės arenos paribius ir ekonominio kracho link, aplankė tik 27 proc. respondentų – tiek jų mano, kad šalis juda klaidinga kryptimi (rugpjūtį buvo 24 proc.)
Kaip rodo nepriklausomų visuomenės nuomonės tyrėjų Levados centro atliktos apklausos rezultatai, teigiamai V.Putino, kaip prezidento, veiklą vertinančiųjų sumažėjo 6 procentiniais punktais.
Regionų vadovų veiklos vertinimas beveik nepasikeitė: 67 proc. pritaria (69 proc. rugpjūtį), 28 proc. nepritaria jų darbui (26 proc. rugpjūtį). Nuo liepos pritarimo žemiesiems parlamento rūmams lygis toliau mažėjo: liepos mėnesį pritarė 60 proc. respondentų, rugpjūčio – 57 proc., o rugsėjo – 54 proc.
Atrodo, kad bent daliai Rusijos gyventojų mobilizacija taps signalu, priversiančiu pasidomėti tuo, ką jų rinktoji valdžia daro su kaimynine Ukraina. „Levada centro“ apklausos parodė, kad dėl jos dėmesys ir susirūpinimas įvykiais Ukrainoje labai padidėjo. Žinia apie dalinę mobilizaciją visuomenėje sukėlė nerimą ir baimę. Rusijos kariuomenės veiksmų palaikymas išlieka didelis, tačiau padaugėjo pritariančiųjų derybų pradžiai.
Rugsėjo pabaigoje gerokai padidėjo žmonių, kurie atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, procentinė dalis: 32 proc. stebi „labai atidžiai“ (rugpjūtį buvo 21 proc.) ir dar 34 proc. stebi „gana atidžiai“ (rugpjūtį buvo 30 proc.). Tų, kurie visai nesidomi apimtis grįžo į kovo mėnesio lygį (tiek kovo 22 d., tiek rugsėjo 22 d. buvo 8 proc.). Rugpjūčio 22-ąją įvykiais Ukrainoje visai nesirūpino 14 proc.
Įdomu tai, kad atidžiausiai (78 proc.) su Ukraina susijusius įvykius stebi vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresni) respondentai – pagrindinė oficialią propagandą skleidžiančios televizijos auditorija. Jaunesni, teoriškai turintys daugiausia galimybių virtualiojoje erdvėje rasti alternatyvinių informacijos kanalų, 40–54 metų atidžiai seka 57 proc. respondentų. Potencialios mobilizacijos aukos – 25–39 metų amžiaus grupės atstovai įvykius Ukrainoje rugsėjo 22-osios duomenimis sekė daugiau nei pusė, 18–24 metų tuo domėjosi 45 proc. respondentų.
Šiek tiek nukrito Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų Ukrainoje palaikymo lygis: nuo 76 proc. rugpjūtį iki 72 proc. rugsėjį. Iš jų 44 proc. „tikrai palaiko“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, o dar 28 proc. nepritaria – iš viso 21 proc. respondentų (rugpjūtį – 17 proc.).
Skirtingos vertybės
Rusija mobilizavo beveik visus vyrus okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose ir planuoja išplėsti mobilizaciją į okupuotas Chersono ir Zaporižios teritorijas.
Apie tai pranešė tinklapis Censor.net, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąją žvalgybos valdyba.
Ukrainos įsteigtas projektas „Noriu gyventi“, kuriuo Rusijos kariai informuojami apie galimybę sudėti ginklus ir išgelbėti savo gyvybę, sulaukė daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos karių ar jų artimųjų kreipimųsi.
Apie tai Saugumo ir gynybos pajėgų instruktažo metu pranešė „Noriu gyventi“ koordinacinio štabo dėl elgesio su karo belaisviais atstovas Vitalijus Matvijenko. „Skambina ir Rusijos kariuomenės kariai, ir jų artimieji, norėdami, kad jų sūnūs ar vyrai liktų gyvi“, – sakė jis.
Ukraina garantuoja Rusijos kariams, kurie pasiduoda nelaisvėje, sulaikymą pagal Ženevos konvencijų normas. Visų pirma tai apima tris kartus per dieną teikiamą maitinimą, medicininę pagalbą ir galimybę susisiekti su giminaičiais Rusijos Federacijos teritorijoje arba laikinai okupuotose teritorijose. Be to, nelaisvėje esančius rusų karius nuolat stebi tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų, Raudonojo Kryžiaus – atstovai.
V.Matvijenko priminė, kad „Noriu gyventi“ yra valstybinis projektas, skirtas padėti Rusijos Federacijos kariškiams saugiai pasiduoti. „Jis buvo sukurtas specialiai Rusijos kariams, kurie nenori vykdyti nusikalstamų Putino įsakymų ir dalyvauti šiame kare“, – pabrėžė projekto atstovas.
