E. Macronas, kuris 2017-aisiais atėjo į valdžią žadėdamas radikalius pokyčius, turės palikti Eliziejaus rūmus 2027 metais, išdirbęs maksimalų pagal konstituciją leidžiamą dviejų kadencijų laikotarpį.

Pastaraisiais metais E. Macronas kartais atrodydavo kaip silpnas lyderis, ypač po to, kai nepasiteisino jo sprendimas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, po kurių kraštutiniai dešinieji tapo didžiausia politine jėga parlamente, o jo paties partija liko mažumoje.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas įgavo naujos energijos, kurią sustiprino jo dalyvavimas tarptautinėje arenoje siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą, sukeltą Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą.

„Turime padėti Ukrainai apsiginti, bet nenorime sukelti Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė E. Macronas daugiau nei tris valandas trukusiame interviu.

„Karas turi būti nutrauktas, o Ukrainos padėtis turi būti kuo geresnė, kad būtų galima pradėti derybas“, – pridūrė jis.

Tačiau E. Macronas teigė, kad Prancūzija yra pasirengusi pradėti diskusijas su kitomis Europos šalimis dėl Prancūzijos karo lėktuvų, pajėgių nešti branduolinius ginklus, dislokavimo jų teritorijoje, kaip tai daro Jungtinės Valstijos.

„Amerikiečiai turi bombų lėktuvuose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje“, – sakė E. Macronas.

„Esame pasirengę pradėti šią diskusiją. Per ateinančias savaites ir mėnesius labai konkrečiai apibrėšiu sistemą“, – sakė jis.

„Apie tai negalvoju“

Prieš E. Macroną savo nuomonę išsakė įvairūs asmenys – nuo griežtos profsąjungos CGT vadovės Sophie Binet iki raumeningo ir gausiai internete sekamo kūno rengybos nuomonės formuotojo Tibo Inshape.

Tvyrant susirūpinimui dėl maždaug 600 darbo vietų Prancūzijoje, E. Macronas pasakė S. Binet, kad plieno gamintoja „ArcelorMittal“ nebus nacionalizuota, tačiau pažadėjo išsaugoti jos dvi gamyklas šalyje.

Svarbiame pranešime jis pareiškė esąs už tai, kad tą pačią dieną būtų surengti keli referendumai, kuriuose rinkėjai galėtų apsispręsti dėl Prancūzijos socialinių ir ekonominių reformų.

„Noriu, kad surengtume keletą konsultacijų“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad balsavimai vyktų vieną dieną per ateinančius mėnesius ir būtų skirti svarbiausioms reformoms.

Nors jis nesileido į detales, buvo atviras ministro pirmininko Francois Bayrou pasiūlymui surengti referendumą dėl Prancūzijos skolos mažinimo plano.

Referendumuose taip pat galėtų būti sprendžiami socialinių reformų klausimai, pavyzdžiui galimybė jaunesniems nei 15 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais arba eutanazijos klausimas.

Tačiau E. Macronas atmetė idėją surengti visuotinį balsavimą dėl imigracijos, nors dešinieji ir kraštutiniai dešinieji ne kartą to prašė.

Kalbėdamas apie opius socialinius klausimus, Prancūzijos prezidentas pasisakė prieš religinių simbolių, pavyzdžiui, islamiško šydo, dėvėjimą sporto varžybose, tačiau pridūrė, kad dėl nekonkurencinės sporto praktikos sprendžia federacijos.

Nors 47 metų E. Macronas po dviejų iš eilės kadencijų 2027 metais turi pasitraukti, teoriškai jis galėtų grįžti 2032-aisiais, nors to iki šiol nėra padaręs nė vienas Prancūzijos vadovas.

Tačiau televizijos maratono pabaigoje jis sakė, kad dar negalvojo apie savo ateitį po 2027 metų ir galvoja tik apie Prancūziją kasdieniame darbe.

„Kai baigsiu (dabartinę kadenciją), pagalvosiu, kas toliau. Tada galėsiu jums atsakyti. Bet šiandien apie tai negalvoju“, – sakė jis.