„Sunkvežimius išvežėme su tikslu, kad ši parama pasiektų galutinį žmogų, kuriam ta parama yra reikalinga. Mums buvo svarbu ne pats išgabenimo faktas, o tai, kad ta parama garantuotai pasiektų, ja nebūtų pasinaudota, nebūtų perprekiaujama“, – teigė paramos organizatorė Nomeda Balčiūtė-Kalinauskienė.
Iš Lietuvos jau išvyko keli vilkikai paramos. Kad jie pasiektų keturkojus, kuriems pagalbos reikia labiausiai, suburti savanoriai ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje.
„Pagalbą gauna prieglaudos, veisyklos ir tiesiog gyvūnų šeimininkai“, – sakė ukrainiečių savanoris Igor Pluzhenko.
Žmonės rankomis perkrovė tonas pašaro, krepšių, medikamentų namų netekusiems Ukrainos keturkojams.
„Ten milijonai persikraustančių, daug gyvūnų, kurie liko be šeimininkų. Prieglaudos gyvavo iš dotacijų – aukojo žmonės, kurie ten gyveno. Dabar tokios galimybės nebėra“, – teigė I. Pluzhenko.
Atsitikus ekstremaliai situacijai žmonės bėga ir staiga suaukoja dideles sumas, o paskui staiga – štilis.
Karo pabėgėlės Annos artimieji šunis gelbsti pačioje Ukrainoje.
„Išvažiavo, paliko gatvėse daug šunų, geri žmonės priglaudžia šiuos šunis. Prieglaudose daugybė gyvūnų: palieka ir katinus, ir žiurkėnus, ir papūgėles“, – kalbėjo kinologė ukrainietė Anna Chernivetska.
„Dabar graudiniesi, kai matai begales katinukų ar šunų, kurie gyvena nežmoniškomis sąlygomis. Kai mes klausiam, kokia situacija dabar yra su gyvūnais, tai didžiulė problema yra begalės paliktų augintinių be šeimininkų“, – kalbėjo paramos iš Lietuvos organizatorė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Savanoriai atskleidžia, kad vežti pagalbą labai pavojinga.
„Buvo atvejų, kai apšaudyti žuvo savanoriai prie Kyjivo, tai buvo karo pradžioje, kai bandė nuvežti paramą šunims už Kyjivo“, – teigė ukrainiečių savanoris.
Nepaisant pavojų, paramos gabenimo nutraukti neketinama.
„Tai būtų tiesiog katastrofa, nežinau, kas būtų su gyvūnais, net baisiausiame sapne negaliu to įsivaizduoti“, – baisėjosi kinologė.
Verslininkai ir savanoriai ketina paramą ukrainiečių augintiniams vežti kas savaitę, todėl tikimasi, kad geros valios žmonių parama bus nevienkartinė.
„Atsitikus ekstremaliai situacijai žmonės bėga ir staiga suaukoja dideles sumas, o paskui staiga – štilis. Mes suprantame, kad bus reikalinga pastovi parama“, – teigė N. B. Kalinauskienė.
Gyvūnams šiuo metu reikia ne tik pašaro, bet ir vakcinų, vaistų.
