Kinijoje dingsta net turtingi

Bauginimo taktika

Ne pelno organizacijos „Safeguard Defenders“ duomenimis, kasmet Kinijoje slapta sulaikoma iki 30 tūkst. žmonių. Reiškinys tapo toks masinis, kad JT jam net sugalvojo specialų terminą – „priverstinis dingimas“. „Safeguard Defenders“ teigimu, per Xi Jinpingo valdymo dešimtmetį, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, tokių dingimo atvejų skaičius išaugo 10 kartų.

Susidomėjimo turtingiausiais šalies piliečiais padidėjimas siejamas su „bendros gerovės“ kampanija, kurios pagrindinis tikslas – mažinti turtinę nelygybę. Komunistų partija deklaruoja kovą su korupcija ir monopolija ir kalba apie šalies finansų sistemai ir saugumui keliamą riziką, tačiau oponentai teigia, kad tai tik priedanga siekiant stiprinti partijos vienvaldystę.

Londono SOAS universiteto Kinijos instituto direktoriaus Steve'o Tsango teigimu, šalindama iš viešumos atskirus milijardierius, partija siunčia aiškią žinią: uždirbti pinigų galima tik iš partijos malonės.

Dažnai, ypač garsių žmonių atvejais, patys šeimos nariai ar kompanijos renkasi tylą, nes mano, kad taip mažiau pakenks valdžios rankose atsidūrusiems artimiesiems.

Neapsaugo net lojalumas

Dauguma dingusių milijardierių – garsūs ne tik pačioje Kinijoje. Nuo mažų dienų komunistine dvasia auklėtas kinų ir kanadiečių kilmės milijardierius Xiao Jianhua buvo pagrobtas 2017 m. sausio 28 d. iš Honkongo viešbučio „Four Seasons“ ir išvežtas į žemyninę Kiniją. Jo investicinės bendrovės „The Tomorrow Group“ veiklos sritis buvo labai plati. Be kita ko, Xiao Jianhua valdė ir aukšto rango Kinijos politikų ir jų šeimų turtą.

„The Tomorrow Group“ pareiškime, paskelbtame po Xiao Jianhua dingimo, sakoma, kad jis iš visos širdies mylėjo komunistų partiją ir niekada nesipriešino jos interesams. Oficiali Pekino versija – jį pagrobė viena iš Honkongo triadų – neatrodo įtikinama, turint omenyje tai, kad jam dingus vyriausybė perėmė dešimt jo imperijai priklausiusių kompanijų. 2018 m. rugsėjį „South China Morning Post“ pranešė, remdamasis neįvardytais šaltiniais, apie Xiao Jianhua laukiantį teismą dėl „manipuliavimo akcijų ir ateities sandorių rinkomis“ ir „kyšių siūlymo institucijų vardu“. Tolesnis jo likimas neaiškus.

Apie kompanijos „Anbang Insurance Group“ vadovą Wu Xiaohui Vakaruose sužinota, kai 2014 m. jis įsigijo Niujorko „Waldorf Astoria“. 2017 m. Wu Xiaohui staiga dingo. Visus metus oficialiai nebuvo pateikta informacijos apie jo buvimo vietą ir tik vėliau pranešta, kad dėl sukčiavimo ir korupcijos jis buvo nuteistas kalėti 18 m.

Kas iš tikrųjų nutiko su vienu iš turtingiausių planetos žmonių, „Alibaba group“ įkūrėju Jacku Ma, kuris 2020 m. rudenį lygiai taip pat staiga dingo. Vėliau jis išplatino pranešimą, esą pasitraukė iš viešumos. Incidentas sukrėtė jo verslą, kurio anksčiau skelbti plėtros planai buvo staiga pakeisti.

Iškvosti pripažinimai

Slapta Kinijos sulaikymo sistema, dar vadinama „shuanggui“, leidžia komunistų partijos Centrinei drausmės inspekcijos komisijai bet kada sulaikyti ir apklausti bet kurį iš 90 mln. korupcija ar kitais nusižengimais įtariamų komunistų. Skirtingai nei įprastų teisėsaugos procedūrų atvejais, „shuanggui“ vyksta slaptai: tiriamieji proceso metu yra izoliuojami nuo bet kokios teisinės konsultacijos ar net savo šeimos narių.

Kinijos policija neprivalo pateikti oficialių pranešimų apie sulaikymą, tačiau pagal įstatymą turi informuoti artimuosius per 24 valandas nuo sulaikymo. Dažnai, ypač garsių žmonių atvejais, patys šeimos nariai ar kompanijos renkasi tylą, nes mano, kad taip mažiau pakenks valdžios rankose atsidūrusiems artimiesiems.

Tokie asmenys pagal įstatymą net pusę metų gali būti laikomi uždaryti slaptuosiuose kalėjimuose – nuo išorinio pasaulio atskirtuose kompleksuose, nežmoniškomis sąlygomis, kankinami, kol sutinka duoti parodymus, kurių iš jų reikalaujama, arba žūsta.

Vieną iš tokių kalėjimų savo akimis matė ir organizacijos „Safeguard Defenders“ vadovas Švedijos žmogaus teisių aktyvistas Peteris Dahlinas. 2016 m. jis buvo sulaikytas dėl esą nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimo. Bent dvidešimties policininkų išvestas iš buto Pekine jis buvo uždarytas į slaptą kalėjimą ir, kaip pats sako, pririštas prie kėdės laikytas skausmingoje padėtyje tol, kol sutiko atšaukti antivyriausybinius pareiškimus.

Investicijų rizika

Tokia neskaidri sistema – tikras galvos skausmas investuotojams. Gundydamiesi investuoti į Kinijos ekonomiką jie rizikuoja bet kurią dieną netekti savo vadovų ar verslo partnerių. Panašiai kaip Honkongo kazino operatorius „Landing International Development“, 2018 m. rugpjūtį pranešęs, kad prarado ryšį su pirmininku Yang Zhihui. Nors po trijų mėnesių Yang Zhihui, kaip buvo skelbiama, „padėjęs atitinkamai Kinijos vyriausybinei agentūrai atlikti tyrimą“, grįžo į darbą, įmonės akcijų vertė iki šiol nepasiekė ankstesnio lygio.

Desmondas Shumas knygoje „Raudonoji ruletė: istorija apie turtus, galią, korupciją ir kerštą šiandieninėje Kinijoje iš vidaus, iš išorės“ aprašė savo buvusios žmonos, verslo partnerės Whitney Duan atvejį. Šimtus milijonų finansų ir statybų versle uždirbusi moteris buvo laikoma turtingiausia šalies moterimi. Vieną dieną 2017 m. ji dingo. Ketverius metus apie Whitney nebuvo jokių žinių, kol, likus kelioms dienoms iki D.Shumo knygos pasirodymo, ji paskambino vyrui ir pranešė, kad knygos leidybą būtina atšaukti, nes ji šeimai atneš nemalonumų. Knyga pasirodė, D.Shumas su sūnumi pabėgo į Londoną, o jo buvusi žmona oficialiai vis dar laikoma dingusia be žinios.