Karas: rusai Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės toksišką medžiagą

Sirenos, be kita ko, aidi Lvivo, Kyjivo, Dnipro ir Zaporižės srityse.

V. Zelenskis: Rusija turi pripažinti tiesą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą apkaltino Rusiją bandant išvengti atsakomybės už karo nusikaltimus ir perspėjo, kad ateinanti savaitė bus itin svarbi.

„Kai žmonėms trūksta drąsos pripažinti savo klaidas, atsiprašyti, prisitaikyti prie realybės ir pasimokyti, jie virsta monstrais. O kai pasaulis tai ignoruoja, monstrai nusprendžia, kad būtent pasaulis turi prie jų prisitaikyti. Ukraina visa tai sustabdys“, – sakė V. Zelenskis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Ateis diena, kai jie turės viską pripažinti. Pripažinti tiesą“, – teigė jis.

„Kita savaitė bus ne mažiau svarbi nei ši, nei ankstesnės. Ji bus tokia pat įtempta ir dar labiau atsakinga. Rusija dar labiau bijos. Bijos pralaimėti. Bijos, kad teks pripažinti tiesą“, – kalbėjo prezidentas.

„Rusijos kariai pereis prie dar didesnių operacijų mūsų valstybės rytuose“, – sakė V. Zelenskis savo kreipimesi.

Jis dar kartą paragino Vakarų šalis, įskaitant Vokietiją, suteikti daugiau pagalbos Ukrainai.

V. Zelenskis sakė per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) aptaręs, „kaip sustiprinti sankcijas Rusijai ir kaip priversti Rusiją siekti taikos“.

„Džiaugiuosi, kad Vokietijos pozicija pastaruoju metu pasikeitė Ukrainos naudai. Manau, kad tai visiškai logiška“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina: šalia Kyjivo rasta per 1 200 lavonų

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Kyjivo regione, kur Rusijos kariai įtariami vykdę žiaurius nusikaltimus, buvo rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

Tuo metu Rytų Ukrainos gyventojai ruošėsi palikti namus ar jau tai padarė prieš numatomą Rusijos pajėgų didelio masto puolimą.

Visą savaitgalį Ukraina buvo intensyviai bombarduojama ir toliau sparčiai augo jau septintą savaitę besitęsiančio karo aukų skaičius.

Sekmadienio rytą šiaurės rytuose esančiame Charkive per apšaudymą artilerijos sviediniais žuvo du žmonės, pranešė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ankstesnę dieną per bombardavimą į pietryčius nuo Charkivo žuvo dešimt civilių, tarp jų vienas vaikas.

Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius gyventojus, nes trūksta pergalių fronte.

„Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius gyventojus, nes trūksta pergalių fronte“, – rašė O. Synjehubovas platformoje „Telegram“.

Apie milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame Dnipro mieste per rusų pajėgų raketų smūgius buvo praktiškai sunaikintas vietos oro uostas ir žuvo nenustatytas skaičius žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs virš oro uosto juodų dūmų stulpus. Tačiau vėliau sekmadienį iš oro uosto pakilo lėktuvas – tai rodo, kad jo kilimo ir tūpimo takas vis dar tinkamas naudoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir po pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) pareiškė, kad jie sutarė, jog „visi karo nusikaltėliai turi būti išaiškinti ir nubausti“.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad šalis tiria 500 vadovaujančių Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, numanomą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.

Tuo metu Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas) pažadėjo, kad „JAV kartu su tarptautine bendrija dės pastangas užtikrinti atsakomybę“ už įvykdytus „masinius žiaurumus“.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad būtų atvertas kelias taikai. Jis taip pat pasmerkė karą, kuriame „kasdien prieš mūsų akis vyksta baisios žudynės ir žiaurumai, nukreipti į beginklius civilius gyventojus“.

„Atsakysime“

Sekmadienį vėlai vakare paskelbtame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos netrukus pradės „dar didesnes operacijas“ Ukrainos rytuose.

„Ruošiamės tokiems jų veiksmams. Atsakysime“, – sakė jis.

Savo namus palieka tūkstančiai ukrainiečių, tačiau Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad po penktadienį surengto raketų smūgio Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešusio 57 gyvybes, daugelis dabar bijo išvykti. Anksčiau skelbta, kad per tą ataką, įvykdytą civiliams laukiant stotyje evakuacijos dėl Rusijos puolimo, žuvo 52 žmonės.

„Per dieną evakuodavome 2,5–2,7 tūkst. žmonių, bet dabar jų vis mažiau“, – sakė S. Haidajus, pridūręs, jog „yra tikras, kad regione tebėra 20–25 proc.“ gyventojų.

„Kartais mes tiesiog maldaujame, kad jie išeitų iš slėptuvės, nes žinome, kas bus toliau“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „sunaikins visa, kas pasitaikys jų kelyje“.

Praėjusį savaitgalį humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) traukiniu iš šalies rytų buvo išvežta beveik pusšimtis sužeistųjų ir senyvo amžiaus žmonių. Tai buvo pirmoji tokia evakuacija po raketų smūgio Kramatorske.

Elektrikas Jevhenas Perepelyca buvo vienas iš evakuotųjų. Jis neteko kojos ir tik per plauką liko gyvas per apšaudymą artilerijos sviediniais jo gimtajame Hirskės mieste Luhansko srityje.

„Tikimės, kad blogiausia jau praeityje, kad po to, ką išgyvenau, bus geriau“, – sakė 30-metis vyras, MSF traukiniui atvykus į vakarinį Lvivo miestą.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė atakos Kramatorske.

Ji sakė, kad Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau rengia „siaubingas ir negailestingas“ provokacijas ir žudo civilius gyventojus „Luhansko liaudies respublikoje“ – viename iš dviejų prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis.

„Neapykantos kurstymas“

Sekmadienį Ukraina užsipuolė Kremlių ir Rusijos žiniasklaidą už tai, kad „daugelį metų“ ruošė dirvą karui.

„Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, dehumanizavo ukrainiečius, puoselėjo Rusijos viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Tačiau duodamas interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ D. Kuleba sakė, kad yra atviras deryboms su rusais.

„Jei derybos su rusais padės man užkirsti kelią bent vienoms žudynėms, panašioms į įvykius Bučoje, ar bent jau kitai atakai, panašiai į smūgį Kramatoske, turiu pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė jis.

Buča – netoli Kyjivo esantis miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Generalinė prokurorė I. Venediktova sakė, kad Bučoje ir aplink Kyjivą iki šiol rasti 1 222 lavonai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad sekmadienį autostradoje šalia Kyjivo esančios degalinės teritorijoje, šulinyje, buvo rasti mažiausiai du lavonai. Nužudytieji vilkėjo civiliais ir kariškais drabužiais.

Žurnalistas matė, kaip viena moteris, pažvelgusi į šulinio vidų, apimta sielvarto parkrito ant žemės ir raudodama kartojo: „Mano sūnus, mano sūnus“.

Jungtinės Tautos sekmadienį pranešė, kad iki šiol Ukrainoje užregistruoti 1 793 žuvę civiliai ir 2 439 sužeisti gyventojai.

K. Nehammeris vyksta į Maskvą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) pranešė, kad pirmadienį susitiks su V. Putinu. Jis taps pirmuoju Europos šalies lyderiu, apsilankysiančiu Kremliuje nuo karo pradžios vasario 24 dieną.

K. Nehammeris savaitgalį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu. Kanclerio atstovas spaudai sakė, kad jis informavo Berlyną, Briuselį ir V. Zelenskį apie kelionę į Maskvą.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepriklauso NATO.

Tuo metu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks aptarti šeštojo sankcijų Rusijai paketo, nors nesutarimai dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo gali susilpninti jų poveikį.

Siekdamas ryžtingesnio tarptautinio atsako į Maskvos agresiją prieš Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį surengs virtualias derybas su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi (Narendra Modžiu).

Indija, didžiausia pasaulyje demokratija, smarkiai spaudžiama Vakarų šalių laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, o JAV prezidentas prieš kelias savaites apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu.

Baltieji rūmai informavo, kad abu lyderiai per derybas aptars būdus, kaip sušvelninti „destabilizuojantį (karo) poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir prekių rinkoms“.

Pasaulio bankas sekmadienį paskelbė bauginančią prognozę, kad Ukrainos ekonomika šiais metais smuks 45,1 proc., o Rusijos BVP susitrauks 11,2 procento.

D. Kuleba: jei Ukraina būtų NATO narė, šio karo nebūtų

D. Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.

Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.

Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso.

Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.

Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.

Ambasadorius: Australija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Australija suteiks Ukrainai papildomą 20 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, kurią sudarys ir prieštankiniai ginklai bei jų užtaisai. Tai pirmadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ambasadoriumi Australijoje Vasilijumi Mirošničenka.

Diplomatas pažymėjo, kad Australija taip pat perduoda Ukrainai 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, kurių kaina – 38 mln. dolerių. „Pirmosios mašinos jau skrenda į Ukrainą, o kitos bus pristatytos netrukus“, – sakė ambasadorius.

Kovo 31 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Australijos federalinio parlamento deputatus. Savo kalboje jis paragino teikti Ukrainai pagalbą ir griežtinti sankcijas Rusijai.

Ukrainos pareigūnė: Rusija tęsia pasirengimą siekdama užimti Rytų Ukrainą

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar teigia, kad Rusija tęsia pasirengimą siekdama įgyvendinti savo minimalų tikslą užimti Ukrainos rytus.

Rusija šiuo metu, be kita ko, mobilizuoja ir apmoko naujus karius, naujienų agentūra UNIAN cituoja viceministrę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu nurodė, kad Rusijos pajėgos galimai inicijuos naują puolimą, kad visiškai užimtų Rytų Ukrainą. Šiam tikslui pasiekti prie Ukrainos sienų gabenami nauji kariai iš įvairių Rusijos dalių, teigė ukrainiečių generolai.

Pasak jų, kitos Rusijos atakos gali būti nutaikytos į teritorijas netoli Charkivo ir Sloviansko.

Žiniasklaida: Švedija ir Suomija ketina vasarą stoti į NATO

Švedija ir Suomija ketina jau vasarą stoti į NATO. Tai pirmadienį pranešė britų laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniais.

Pasak jų, Rusija padarė „didžiulę strateginę klaidą“, nes Suomija ir Švedija atrodo pasirengusios prisijungti prie NATO jau vasarą.

Kaip pažymi leidinys, Suomija pateiks paraišką dėl stojimo į Aljansą birželio mėnesį, o po jos šį žingsnį žengs ir Švedija.

Anot šaltinių, Švedijos ir Suomijos vyriausybės kartu dirba, kad pasiektų konsensusą savo šalyse stojimo į NATO klausimu, bet galutinį sprendimą kiekviena valstybė priims savarankiškai.

Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.

Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį. Penktadienį Suomijos URM vadovas Pekka Haavistas žurnalistams sakė, jog Suomijai pateikus paraišką dėl stojimo į Aljansą, jos priėmimo į jį procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų darbininkų partija taip pat svarsto šalies narystės Aljanse galimybes. Ministrė pirmininkė Magdalena Andersson kovo pabaigoje pareiškė, jog Švedijos požiūris į neprisijungimo politiką gali pasikeisti.

Susimąstyti apie stojimą į NATO šias Skandinavijos šalis paskatino Rusijos agresija prieš Ukrainą. Kremlius anksčiau perspėjo, kad jų prisijungimas prie NATO „turės rimtų karinių ir politinių padarinių“.

Bundesvero lėktuvas gabens sužeistus ukrainiečius į Vokietiją

Bundesveras organizuoja specialų reisą sužeistiems ukrainiečiams į Vokietiją nugabenti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA.

Jos žiniomis, VFR karinių oro pajėgų lėktuvas „Airbus A310 MedEvac“ turi išskristi iš Kelno (Šiaurės Reino – Vestfalijos federalinė žemė) į Lenkijos pietryčiuose esantį Žešuvą, o iš ten atgabenti vaikus ir suaugusiuosius į Vokietiją gydyti. Tai bus pirmas toks reisas nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, nors anksčiau sužeisti Ukrainos kariai jau buvo gydomi Vokietijoje.

Šiuo metu Vokietijoje oficialiai užregistruoti daugiau kaip 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

V. Klyčko: Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Kyjivą

Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai sekmadienio vakarą pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja portalas „Euronews“.

„Nors priešas pasitraukė iš Kyjivo, tai dar nereiškia, kad jis nebenori užimti sostinės“, – tinkle „Telegram“ teigė V. Klyčko. Jis pabrėžė, kad negalima atmesti galimybės, jog „po dviejų dienų Maskva gali dar kartą bandyti užimti Kyjivą“.

Kiek anksčiau V. Klyčko paprašė miestą palikusių žmonių dar negrįžti į sostinę dėl su saugumu susijusio neapibrėžtumo ir Kremliaus planų atnaujinti puolimą.

JK žvalgyba: Rusijos kariuomenė Mariupolyje gali panaudoti fosforo bombas

Rusijos kariuomenė, Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje gali panaudoti fosforo bombas.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tokia ginkluotė prieš tai jau panaudota Donecko srityje.

Anot žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW), šie ginklai sukelia sunkius sužalojimus. HRW teigimu, fosforo bombos veikia tokiu pat principu, kaip padegamieji ginklai, o juos pagal tarptautinę teisę draudžiama naudoti miestuose.

JK žvalgybos duomenų suvestinėje taip pat nurodoma, kad Rusija „rizikuoja pražudyti dar daugiau civilių“, nes „toliau naudoja laisvakrites bombas“, kuriomis sunku pataikyti į konkrečius taikinius.

Suvestinėje priduriama, kad Rusija tęsia apšaudymą rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, tačiau Ukrainos pajėgos ten atrėmė kelias atakas.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė 1 793 civilius

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 1 793 civiliai, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak OHCHR, tarp jų – 458 vyrai, 294 moterys, 27 mergaitės ir 46 berniukai bei dar 69 vaikai ir 899 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Pažymima, kad daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacijos teigimu, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Antradienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kreipsis į Seimą

Antradienį 11 val. Seimo plenariniame posėdyje nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Po šio kreipimosi Seimas planuoja svarstyti ir priimti Seimo rezoliucijos projektą dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo.

Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Seimo svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“.

Ukraina jau pusantro mėnesio patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Per šį laikotarpį V. Zelenskis nuotoliniu būdu jau kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,657 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2 657 000 pabėgėlių. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi transliuotojas BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai gerokai sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 28 500 žmonių – 2 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karą Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2–1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

Ukrainoje planuojami devyni humanitariniai koridoriai

Ukrainos vyriausybė pranešė, kad pirmadienį šalies rytuose planuojama atidaryti devynis humanitarinius koridorius.

Vicepremjerė Iryna Vereščiuk „Telegram“ tinkle pranešė, kad, be kita ko, suplanuoti maršrutai iš Mariupolio, Berdiansko ir ginčijamų teritorijų Luhansko srityje.

Pasak I. Vereščiuk, sekmadienį iš mūšių apimtų vietovių pavyko evakuoti maždaug 2 800 civilių.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą sabotuojant bandymus evakuoti žmones. Apie naujausius evakuacinius koridorius pranešta, kai Maskva kiek anksčiau pareiškė, kad jos kariuomenė dabar daugiausiai dėmesio skirs Ukrainos rytams.

Ukrainos rytuose apšaudyta dar viena geležinkelio stotis

Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės valdybos pirmininkas Oleksandras Kamyšinas, kuriuo remiasi CNN.

„Vakar Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį“, – „Telegram“ tinkle teigė O. Kamyšinas. Jis pridūrė, kad atakos metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadinti penki lokomotyvai, bėgiai ir elektros linijos.

Mariupolio gynėjai ruošiasi „paskutiniam mūšiui“

Ukrainos pajėgos ruošiasi „paskutiniam mūšiui“ dėl pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, kuris yra apsiaustas nuo Rusijos įsiveržimo ankstyvojo etapo, pirmadienį pranešė jūrų pėstininkai.

„Šiandien tikriausiai bus paskutinis mūšis, nes šaudmenys baigiasi“, – per „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-oji jūrų pėstininkų brigada.

„Tai reiškia mirtį daliai iš mūsų ir nelaisvę kitiems“, – pažymėjo kariškiai ir pridūrė, kad jie yra „spaudžiami“ ir apsupti“ Rusijos kariuomenės.

V. Zelenskis: Mariupolyje tikriausiai žuvo „dešimtys tūkstančių“ žmonių

V. Zelenskis, pirmadienį prašydamas Pietų Korėjos parlamentarų karinės pagalbos, pareiškė manąs, kad Mariupolyje žuvo „dešimtys tūkstančių“ žmonių.

Kreipdamasis vaizdo ryšiu į Pietų Korėjos Nacionalinę Asamblėją, V. Zelenskis teigė, kad Rusija „visiškai sunaikino“ šį apsiaustą pietrytinį uostamiestį.

„Rusai visiškai sunaikino Mariupolį ir pavertė jį pelenais. Tikriausiai žuvo dešimtys tūkstančių Mariupolio gyventojų“, – sakė jis Pietų Korėjos įstatymų leidėjams.

„Tačiau Rusijai Mariupolis yra tik pavyzdys. Ponios ir ponai, XX amžiuje matėme daug panašaus naikinimo“, – pridūrė jis.

Pasak V. Zelenskio, Seulas galėtų padėti jo šaliai kovoti su Rusija, jei tieks įvairią karinę įrangą – „nuo lėktuvų iki tankų“.

„Jei Ukraina gaus tokių ginklų, jie ne tik išgelbės paprastų žmonių gyvybių, bet ir suteiks galimybę išgelbėti Ukrainą“, – sakė jis.

Pietų Korėja perdavė Ukrainai maždaug milijardo vonų (756 tūkst. eurų) vertės nemirtinos karinės įrangos, tokios kaip neperšaunami šalmai ir medicinos priemonės, pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė šalies Gynybos ministerija.    

Tačiau ji atmetė neseniai Ukrainos pateiktą prašymą atsiųsti priešlėktuvinių ginklų, nurodžiusi, kad tokios ginkluotės tiekimas paveiktų Pietų Korėjos karinę parengtį. 

Dėl Pietų Korėjos saugumo situacijos Seulo galimybės tiekti Ukrainai „mirtinų ginklų sistemas yra suvaržytos“, AFP sakė Gynybos ministerijos pareigūnas.

1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi pusiasalio valstybės, skiriamos smarkiai įtvirtintos sienos, techniškai tebekariauja.

JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimyninės Šiaurės Korėjos.

V. Zelenskis savo kreipimesi paminėjo Korėjos karą, sakydamas, kad Ukrainai turėtų būti suteikta panašaus lygio tarptautinė parama, kokios sulaukė Seulas.

„Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje pietų korėjiečiai išgyveno karą, per kurį žuvo daug civilių gyventojų“, – sakė jis.

„Tačiau Pietų Korėja nugalėjo. Tuo laikotarpiu tarptautinė bendrija suteikė daug pagalbos“, – kalbėjo jis.

Pietų Korėjos parlamentaras Park Hong-geu (Pak Hongju) iš Demokratų partijos sakė, kad skaudu stebėti, kaip kenčia Ukraina.

„Kadangi didžioji dalis tarptautinės bendrijos palaiko Ukrainą, tikiu, kad taika ateis“, – sakė jis.

„Kalbant apie viltį dėl taikos, Pietų Korėjos Nacionalinėje Asamblėjoje nėra nei valdančiųjų, nei opozicinių partijų. Nacionalinė Asamblėja dirbs išvien dėl taikos Ukrainoje“, – pridūrė įstatymų leidėjas.

Keletas Pietų Korėjos politikų, įskaitant išrinktąjį prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą), sulaukė kritikos dėl kai kurių prieštaringų savo žingsnių, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Per prezidento rinkimų kampaniją Yoon Suk-yeolas ištrynė tviteryje jo paskelbtą įrašą apie Ukrainą su keista nuoroda į 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją – nuotrauka, kurioje matomas „pikto veido“ mandarinas.

Jo varžovas rinkimuose Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) taip pat sulaukė kritikos dėl savo pareiškimo, esą Ukrainos prezidentas provokavo Rusiją, todėl galiausiai kilo karas.

V. Zelenskis: Ukrainoje iki šiol sunaikintos 938 švietimo įstaigos ir beveik 300 ligoninių

Pirmadienį kreipdamasis į Pietų Korėjos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos kariai jo šalyje iki šiol sunaikino 938 švietimo įstaigas ir dar beveik 300 ligoninių, praneša portalas „Sky News“.

Jie bandė jį sunaikinti žiauriausiais įmanomais būdais. Jie bandė sunaikinti visa, ką šis miestas turėjo.

Pasak V. Zelenskio, Kremliaus pajėgos taip pat „sąmoningai“ naikina gyvenamuosius rajonus ir miestus. „Dabar vietoj taikių miestų stūkso griuvėsiai. Net nebegalime suskaičiuoti visų žuvusiųjų“, – teigė prezidentas. Pasak jo, Ukrainos šiaurėje gelbėtojai toliau naršo po griuvėsius, tačiau dalyje regiono toliau vyksta aktyvūs karo veiksmai.

Jis pridūrė, kad Rusija dislokavo šalyje tūkstančius karių ir milžinišką kiekį technikos, kad pasirengtų naujoms atakoms.

Kalbėdamas apie situaciją Mariupolyje, V. Zelenskis nurodė, kad prieiga į šį apsiaustą uostamiestį tebėra blokuojama. „Jie bandė jį sunaikinti žiauriausiais įmanomais būdais. Jie bandė sunaikinti visa, ką šis miestas turėjo. Mariupolis buvo sunaikintas“, – teigė jis. Prezidentas pridūrė, kad čia jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau rusai to nepaiso ir tęsia savo puolimą.

Austrijos lyderis vyksta į Maskvą aptarti „humanitarinių koridorių“ Ukrainoje klausimą

Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio (Karlo Nehamerio) vizito į Maskvą metu pirmadienį bus siekiama sušvelninti „humanitarinį pragarą Ukrainoje“, ypač prašoma suformuoti „humanitarinius koridorius“, pranešė šalies užsienio reikalų ministras.

K. Nehammeris turėtų susitikti su Rusijos prezidentu V. Putinu. Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Nors tai „nėra kelionė su ES mandatu“, K. Nehammeris iš anksto apie ją informavo ES lyderius, žurnalistams Liuksemburge sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas).

Pasak jo, K. Nehammerio nuomone,  bandant palengvinti žiaurias ukrainiečių gyvenimo sąlygas, būtina „išbandyti visas galimybes“.

Austrų ministras kalbėjo eidamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta situacijai Ukrainoje ir galimoms tolesnėms sankcijoms Rusijai.

K. Nehammeris nusprendė vykti į Maskvą po šeštadienio vizito Kijeve ir pokalbių su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Jis yra įsitikinęs, kad „jeigu galime padaryti ką nors, kad sustabdytume šį humanitarinį pragarą, vykstantį Ukrainoje, mes tai padarysime“, sakė A. Schallenbergas.

„Nė vienas balsas, kuris prezidentui Putinui aiškiai parodo, kokia yra tikrovė už Kremliaus sienų, nėra prarastas', – nurodė ministras.

A .Schallenbergas sakė, kad K. Nehammeris perduos „labai aiškią politinę žinutę“, jog V. Putinas „izoliuoja Rusiją, kad jis morališkai pralaimės šį kartą ir kad jis daro blogai viską, ką tik galima padaryti blogai“.

Jis taip pat ragins atidaryti „humanitarinių koridorių“ civilių gyventojų evakavimui iš tokių vietų kaip Rusijos pajėgų apsuptas Mariupolio miestas, ir sudaryti galimybę „tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą“, kalbėjo Austrijos diplomatijos vadovas.

K. Nehammeris taip pat turėtų kalbėti apie įtariamus karo nusikaltimus Bučoje ir kituose nuniokotuose prie Kyjivo esančiuose miestuose, kur pasak ukrainiečių pareigūnų, pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugiau nei 1 200 lavonų.

Maskva neigia kaltinimus, kad jos kariai vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje.

Tačiau aukščiausio rango Austrijos diplomatas sakė esąs „labai sukrėstas“ nusikaltimų, atskleistų Ukrainoje.

Jis ir kiti užsienio reikalų ministrai anksčiau pirmadienį susitiko su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu). Pasak K. Nehammerio, prokuroras pabrėžė, kad būtina patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra atsakingi už nusikaltimus Ukrainoje.

„Negali būti nieko, kas būtų aukščiau įstatymo arba už jo ribų. Tai taikoma ir prezidentui“, – pareiškė jis.

„Die Welt“ nusamdė Rusijos televizijos eteryje prieš karą protestavusią M. Ovsianikovą

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ pirmadienį pranešė įdarbinęs rusų žurnalistę Mariną Ovsianikovą, surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje.

43 metų M. Ovsianikova „dabar yra laisvai samdoma „Die Welt“ korespondentė, be kita ko, rengianti reportažus iš Ukrainos ir Rusijos“, nurodė laikraštis išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, ji rašys laikraščiui ir nuolat prisidės prie jo televizijos naujienų kanalo laidų.

Kovo 14 dieną M. Ovsianikova, Rusijos valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).

Tai buvo labai neįprastas įvykis Rusijoje, kur valstybinė žiniasklaida yra griežtai kontroliuojama.

Po protesto M. Ovsianikova buvo sulaikyta ir 14 valandų tardoma. Vėliau moteris buvo paleista, jai skirta 30 tūkst. rublių (260 eurų) bauda. Tačiau jos atžvilgiu gali būti toliau vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jai gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė pagal naujus drakoniškus įstatymus.

Šį incidentą plačiai nušvietė tarptautinė ir Rusijos žiniasklaida.

Kaip viename tinklaraščio įraše pažymi Atlanto taryba (Atlantic Council), kai kurie „Twitter“ vartotojai kėlė versiją, kad M. Ovsianikovos pasirodymas tiesioginiame eteryje buvo surežisuotas, nes „Putino Rusijoje viskas iš anksto suplanuota“, kad būtų „panaikintos sankcijos“ arba „pridengtos paprastų rusų nuodėmės“.

Tuo metu „The Guardian“ ir „Meduza“ paskelbė straipsnius, kuriuose aiškinama, kaip M. Ovsianikovai galėjo pavykti sutrikdyti tiesioginę transliaciją.

Vėliau M. Ovsianikova pranešė, kad išeina iš darbo valstybinėje televizijoje. Tačiau ji atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymą suteikti jai prieglobstį, pareiškusi, jog nori likti Rusijoje.

„Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Ulfas Poschardtas (Ulfas Pošartas) gyrė M. Ovsianikovą už „lemiamu momentu parodytą drąsą“ ir sakė, kad ji „gynė svarbiausius žurnalistikos principus, nepaisydama valstybės represijų grėsmės“.

M. Ovsianikova savo ruožtu sakė, kad „Die Welt“ „gina tai, už ką dabar taip įnirtingai kovoja drąsūs žmonės Ukrainoje – laisvę“.

„Manau, kad mano, kaip žurnalistės, užduotis yra ginti šią laisvę“, – sakė ji.

Slovakija negali patvirtinti, kad Ukrainai perduota raketų S-300 baterija jau sunaikinta

Slovakija pirmadienį sakė negalinti patvirtinti pranešimų, kad Ukrainai perduota jos oro erdvės gynybos sistema buvo sunaikinta per Rusijos pajėgų smūgį.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis buvo sunaikinti zenitinių raketų sistemos S-300 keturi kompleksai, esą dislokuoti Dnipro miesto pietiniame pakraštyje. Nurodoma, kad per šį smūgį žuvo apie 25 ukrainiečių kariai.

Ministerija nenurodė, kuri šalis perdavė Ukrainai raketas, sunaikintas per sekmadienį surengtą smūgį.

Paklaustas naujienų agentūros AP, ar Rusija sunaikino Bratislavos perduotas S-300, Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atsakė: „Mes įrodymų apie tai neturime.“

„Girdėjome tokių naujienų, bet, remdamiesi Ukrainos pateikta informacija, negalima to patvirtinti. Ukrainos pusė tai atmetė“, – ministras sakė per Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimą Liuksemburge.

I. Korčokas pridūrė, kad Slovakija tiekia šias sistemas, „nes norime sustiprinti Ukrainos oro erdvės gynybą“.

Airija ragina ES svarstyti sankcijas Rusijos naftos sektoriui

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) ragina Europos Sąjungą svarstyti sankcijas Rusijos naftos pramonei, bet įspėja, kad 27 valstybių blokui svarbiausia išlikti vieningam.

Kelios ES šalys yra priklausomos nuo rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo. Po didelių debatų blokas praėjusią savaitę sutiko palaipsniui suvaržyti anglių importą iš Rusijos dėl jos karo Ukrainoje.

„Mums reikia dėl sankcijų laikytis maksimalistinio metodo ir pasiūlyti griežčiausias įmanomas priemones, atgrasančias nuo šio karo tęsimo ir brutalumo“, – sakė S. Coveney.

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį susirinkus Liuksemburge, S. Coveney sakė, kad „tai, mūsų nuomone, turi apimti naftą“.

„Žinome, kad tai kai kurioms šalims narėms labai sunku, ir turime išlaikyti vieningą poziciją visoje ES“, – pabrėžė jis.

Europos Komisija šiuo metu vertina, ką dar būtų galima padaryti.

Pasak S. Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“ ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą“, – pabrėžė jis.

JT: iš Ukrainos per parą pabėgo dar 45 tūkst. žmonių

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781.

Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

„Yra žmonių rajonuose, kur vis dar vyksta Rusijos karinė agresija, neleidžianti jiems išvykti. Tačiau taip pat yra žmonių, nusprendusių verčiau pasilikti... Jie tikisi, kaip ir mes visi, kad šis karas greit pasibaigs“, – televizijai CNN sakė TMO vadovas Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu).

„Mes labai susirūpinę ne tik žmonių saugumu... Taip pat [norime] įvertinti jų poreikius: pinigų, sveikatos [priežiūros], vaistų, maisto, priebėgos ir net drabužių“, – sakė jis.

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Prieš konfliktą Kijevo kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, į kurią neįeina 2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas ar prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytuose, gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių.

Lenkija

Beveik šeši iš dešimties ukrainiečių pabėgėlių atvyko į Lenkiją – UNHCR duomenimis, iš viso 2 622 117.

Daugelis jų išvyksta į kitas Europos šalis.

Rumunija

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, į Rumuniją atvyko 692 501 asmuo, dauguma jų – per Moldovą, o vėliau daugelis išvyko į kitas šalis.

Vengrija

Pasak UNHCR, į Vengriją atvyko 424 367 ukrainiečiai.

Moldova

411 365 ukrainiečiai atvyko į Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, kuri yra viena skurdžiausių Europoje ir kuri yra arčiausiai Ukrainos Odesos uosto.

Dauguma į šią ES nepriklausančią, 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį atvykusių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.

Tačiau „yra žmonių, pavyzdžiui, 100 tūkst. Moldovoje, besitikinčių greitai sugrįžti į Ukrainą“, sakė A. Vitorino.

Rusija

Rusijoje yra  404 418 pabėgėlių iš Ukrainos.

Dar 113 tūkst. žmonių į Rusiją vasario 21–23 dienomis atvyko iš separatistinių Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje.

Slovakija

Į Slovakiją iš Ukrainos nuo karo pradžios iš viso atvyko 317 781 asmuo.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją atvyko 20 739 pabėgėliai.

Prancūzijos ekspertai atvyko į Ukrainą tirti Rusijos karo nusikaltimų

Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje.

„Didžiuojamės galėdami Lvive pasveikinti techninių ir mokslinių žandarmerijos darbuotojų komandą, kuri atvyko padėti savo kolegoms tirti karo nusikaltimus, įvykdytus netoli Kijevo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as (Etjenas de Ponsenas).

„Prancūzija yra pirmoji, kuri suteiks tokią pagalbą. Darbą jie pradės jau rytoj“, – nurodė jis.

Ambasadorius paskelbė nuotrauką, kurioje matyti 20 uniformuotų tyrėjų, stovinčių šalia mobilios tyrimų laboratorijos furgono vakariniame Lvivo mieste.

Ukraina pažadėjo identifikuoti ir surasti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žudymą Kyjivo regione, ir paprašė šiame darbe tarptautinės bendruomenės pagalbos.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį sakė, kad šalia sostinės esančiuose rajonuose, iš kurių neseniai pasitraukė Rusijos kariai, rasti 1 222 žmonių kūnai.

Prokurorė taip pat nurodė, kad atlieka tyrimą dėl  5 600 įtariamų karo nusikaltimų, su kuriais susiję „500 įtariamųjų“ vadovaujančių Rusijos pareigūnų.

Nužudytų civilių vaizdai iš netoli Kyjivo esančio miestų, tokių kaip Buča ir Irpinė, sukrėtė visą pasaulį.

V. Zelenskis sako sukūręs specialų mechanizmą Rusijos „nusikaltimams“ Ukrainoje tirti, įtraukiant „nacionalinius ir tarptautinius ekspertus“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, jog esama Rusijos karo nusikaltimų prie Kyjivo „aiškių požymių“.

Maskva tai neigia, o V. Putinas kaltina Ukrainą inscenizuojant civilių žudymą.

Kroatija išvaro 24 Rusijos diplomatus ir darbuotojus

Kroatija dėl karo Ukrainoje išvarys 24 Rusijos diplomatus ir ambasados darbuotojus, pirmadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau panašių žingsnių ėmėsi virtinė kitų Europos šalių.

Kroatijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir „griežčiausiai pasmerkė brutalią agresiją prieš Ukrainą“. Ministerija pareikalavo, kad iš šalies išvyktų 18 rusų diplomatų ir šeši administraciniai darbuotojai.

Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas praėjusį mėnesį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltimais Ukrainoje ir išreiškė viltį, kad jo „autokratinis režimas ilgai netruks“.

Rusijos ambasada Zagrebe jo komentarus pavadino „absoliučiai nepriimtinais“.

Kroatija priklauso ir NATO, ir Europos Sąjungai. Kaip ES narė šalis įvedė sankcijų Maskvai po jos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.

ES narės išvarė dešimtis Rusijos diplomatų dėl įtariamo šnipinėjimo ar „nacionalinio saugumo priežasčių“, kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdytas civilių ukrainiečių žudynes.

Maskva kaltinimus neigia, diplomatų išvarymą vadina „trumparegiškais veiksmais“ ir perspėja dėl atsakomųjų žingsnių.

Ukraina: Rusijos puolimas rytuose greitai prasidės

Ukraina prognozuoja, kad Rusija „greitai“ pradės puolimą šalies rytuose, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

„Priešas jau beveik baigė pasiruošimus puolimui rytuose, ataka greitai prasidės, – pažymėjo jis. – Tiksliai nežinome kada, bet pasiruošimai beveik baigti.“

Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje tose teritorijose vyks intensyvios kautynės.

Atrėmusi Rusijos puolimą prieš Kyjivą Ukraina jau kelias dienas kalbėjo, kad artimiausiu laiku Maskva gali suintensyvinti puolimą rytuose ir pietuose.

„Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje tose teritorijose vyks intensyvios kautynės, – kalbėjo O. Motuzianykas. – Negalime tiksliai nuspėti, kada tai įvyks – tai Vakarų žvalgybos šaltiniai.“

„Ukrainos kariuomenė pasiruošusi“, – teigė jis.

Atstovas sakė manąs, kad Maskva planuoja sukurti „sausumos koridorių“ į Chersono sritį, esančią šiauriau Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Jis taip pat sakė, kad nuo operacijos Ukrainos rytuose eigos priklausys, ar Rusija atnaujins puolimą prieš Kyjivą.

Kai kurie analitikai sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi kokios nors pergalės prieš gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamą Pergalės dienos paradą, per kurią minimas nacistinės Vokietijos sutriuškinimas 1945 metais.

Pastarąją savaitė Kyjivas ragino rytinių regionų gyventojus evakuotis iš savo namų prieš numanomą Rusijos puolimą.

Mažiausiai 57 žmonės žuvo per Rusijos raketų smūgį Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurios taikiniu tapo prie traukinių stoties evakuacijos laukę gyventojai.

Ukraina taip pat nurodė, kad praeitą savaitgalį per Rusijos pajėgų apšaudymus rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 11 civilių.

Trys ES valstybės skirs 2,5 mln. eurų TBT, tiriančiam karo nusikaltimus Ukrainoje

Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mlrd. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu).

Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios,  K. Khanas pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Žiaurumai, atskleisti šį mėnesį netoli sostinėje Kyjivo esančiame Bučos mieste, ir praėjusios savaitės raketos smūgis traukinių stočiai Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurioje buvo pilna evakuojamų žmonių paskatino valstybes teikti pagalbą šiems tyrimams.

Tyrimams vadovauja Ukrainos prokuratūra ir teismo medicinos ekspertai iš kelių ES šalių.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, kad skirs 7,5 mln. eurų ukrainiečių prokurorų mokymams, kad jie galėtų tirti įtariamus karo nusikaltimus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pareiškė, kad jų vyriausybės TBT tyrimams skirs po 1 mln. eurų.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) nurodė, kad Stokholmas teismui skirs 5 mln. kronų (485 tūkst. eurų).

Pasak V. Hoekstros, ES užsienio reikalų ministrų nuomone, Hagoje įsikūręs TBT yra tinkamiausia institucija, galinti patraukti atsakomybėn įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje kaltininkus.

„Visos valstybės narės yra tikrai pasiryžusios užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas... atsižvelgiant į siaubingus vaizdus ir akivaizdžius nusikaltimus, kuriuos visi matėme per televiziją ir kurie tikrai yra baisūs“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausybė ir kai kurios ES šalys kaltina Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje. Maskva kaltinimus neigia.

Aukščiausio rango ES pareigūnai kol kas stebi tyrimų eigą ir yra linkę palaukti karo nusikaltimus tiriančių ekspertų išvadų.

Bučoje penktadienį apsilankiusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį išvykdama iš Ukrainos pasakė: „Jei tai nėra karo nusikaltimas, tuomet kas yra karo nusikaltimas?“

Ukraina baiminasi Rusijos puolimo ir iš vakarų

Ukrainos vadovybė baiminasi Rusijos puolimo ir iš vakarų. Tam esą gali būti panaudoti Moldovos Respublikoje dislokuoti rusų daliniai. „Neatmestina, kad rusų ginkluotosios pajėgos Padniestrės regione Moldovos Respublikoje vykdys provokacijas“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Prie Ukrainos sienos esanti Padniestrė tarptautinės teisės požiūriu priklauso Moldovos Respublikai, tačiau nuo 1990 metų yra kontroliuojama Rusijos.  Jei rusų daliniai iš Padniestrės ir Maskvai lojalios paramilitaristinės grupuotės iš regiono įsitrauktų į karą, kiltų potenciali grėsmė, kad Ukrainos kariuomenė bus apsupta šalies pietuose, konkrečiai – apie Odesos regioną. Rusija iki šiol neigė tokius ketinimus.

Be to, Kyjivas pranešė apie tolesnę Rusijos dalinių koncentraciją Rytų Ukrainoje. Tarp jų yra ir pajėgos iš Sibiro bei Rusijos Tolimųjų Rytų. „Gali būti, kad okupantai ateinančiomis dienomis mėgins atnaujinti puolimą“, – pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Generalinis štabas feisbuke taip pat pranešė, kad nukauta dar 200 rusų karių, sunaikinti trys tankai ir 12 šarvuočių, penki artilerijos pabūklai, trys raketų paleidimo įtaisai ir du lėktuvai. Šių duomenų nepriklausomai patvirtint neįmanoma.

A. Baerbock pasisako už sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasisakė už sunkiosios ginkluotės Ukrainai tiekimą.

„Ukrainai reikia daugiau karinės įrangos, pirmiausiai – sunkiųjų ginklų“, - sakė ji pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge kuluaruose. Siaubingi vaizdai iš Ukrainos esą labai aiškiai rodo, kad Rusijos užpultai šaliai reikia papildomos karinės paramos, kad ji galėtų gintis. „Dabar ne metas išsisukinėjimams, dabar metas kūrybiškumui ir pragmatizmui“, - pabrėžė ministrė.

Ar už sunkiosios ginkluotės tiekimą yra ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jo atstovė Christiane Hoffmann pirmadienį nekomentavo. O. Scholzas praėjusią savaitę Bundestage aiškiai pareiškė, kad Rusija negali laimėti šio karo, pabrėžė atstovė. Ir todėl Vokietija, anot jos, remia Ukrainą įranga bei ginklais ir nuolat iš naujo vertina, kokių ginklų dar gali būti perduota.

Vokietija iki šiol Ukrainai, be kita ko, perdavė oro gynybos raketų, prieštankinių ginklų ir kulkosvaidžių. Tačiau sunkioji ginkluotė, kurios prašo Ukraina, yra koviniai tankai, koviniai lėktuvai, karo laivai ar artilerijos pabūklai. Tokia ginkluotė kol kas nepristatyta, nors Ukraina jos nuo vasario reikalauja iš Vokietijos.

Kokią sunkiąją ginkluotę Vokietija galėtų perduoti Ukrainai, A. Baerbock nepasakė.

Ukrainos separatistai paskelbė perėmę Mariupolio kontrolę

Prorusiškų Donbaso separatistų lyderis pirmadienį paskelbė, kad jų pajėgos perėmė Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio kontrolę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Kalbant apie Mariupolio uostamiestį, jis jau yra mūsų kontroliuojamas“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Donecko separatistų „liaudies respublikos“ lyderį Denisą Pušiliną.

Anksčiau pirmadienį paskelbtame Mariupolį ginančios Ukrainos jūrų pėstininkų brigados pranešime sakoma, kad uostamiestis nuo atakuojančių Rusijos pajėgų ginamas jau 47 dienas ir „daroma viskas, kas įmanoma ir neįmanoma“, siekiant išlaikyti miesto kontrolę.

Rusijos pajėgos pranešė, kad pagrindinės kautynės pastaruoju metu vyko aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uoste.

Ukrainos jūrų pėstininkai sakė, kad priešas juos „palaipsniui stūmė“ ir „apsupo mus ugnimi, o dabar stengiasi mus sunaikinti“.

Mariupolyje vyko kai kurios įnirtingiausios kautynės nuo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą pradžios. Praktiškai visas miestas buvo paverstas griuvėsiais.

Manoma, kad uostamiestyje žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Evakuotieji pasakojo apie siaubingas sąlygas, badą ir šaltį. Dėl nesiliaujančių bombardavimų gyventojams tenka slapstytis rūsiuose.

Diskutuodama dėl naujų sankcijų Rusijai ES ieško vienybės

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.

„Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES paskelbė penkis sankcijų paketus Maskvai, vėliausią paketą – praėjusį penktadienį. Visgi „ministrai neabejotinai aptars tolesnius žingsnius“, sakė J. Borrellis.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas“ Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Tačiau kol kas blokas nesiima to, kas labiausiai smogtų Maskvos iždui – rusiškos naftos ir gamtinių dujų boikoto.

Penktas sankcijų paketas apima draudimą importuoti į ES rusiškas anglis. Tai svarbus pirmas žingsnis galimo platesnio draudimo link.

Daug į pirmadienio susitikimą atvykusių ministrų pritarė maksimalistinei nuostatai ir pasisakė už rusiškos naftos bei gamtinių dujų draudimą.

Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti ES konsensusą bei vienybę.

Viena kliūtis plėsti sankcijas Rusijos energijos sektoriui yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Rusijos prezidentui artimas ES lyderis, prieš savaitę perrinktas ketvirtai kadencijai.

V. Orbanas atsisako plėsti ES sankcijas, o joms reikia visų 27 šalių narių pritarimo.

Kita kliūtis yra Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Italijos ir kai kurių kitų ES narių priklausomybė nuo rusiškų angliavandenilių.

„Nutraukti karo finansavimą“

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pripažino, kad diskusijos dėl rusiškos naftos uždraudimo kai kurioms šalims narėms buvo „labai sunkios“.

Tačiau, pasak S. Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“, ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą, net jei tai kelia didžiulių iššūkių ir problemų“, – pabrėžė jis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius už Bendrijai parduodamas gamtines dujas, naftą ir anglis gavo per 35 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) teigė, kad Berlynas neprieštarauja sankcijų išplėtimui, bet pabrėžė, kad tam reikia ES vienybės.

„Kaip Vokietijos federalinė vyriausybė jau aiškiai pasakėme, kad bus visiškai atsisakyta iškastinės energijos, pradedant nuo anglių ir baigiant nafta bei dujomis“, – reporteriams sakė ji.

„Kad tai įgyvendintume drauge Europos Sąjungoje, mums reikia bendrai sutarto plano, kaip palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinės energijos“, – pridūrė ji.

ES: bombarduodama Ukrainą Rusija provokuoja badą pasaulyje

Pirmadienį ES diplomatijos vadovas pareiškė, kad Rusijai dėl savo karo Ukrainoje tenka atsakomybė dėl didėjančios pasaulinės maisto krizės, kadangi bombarduoja kviečių atsargas ir neleidžia laivams gabenti grūdų į užsienį.

„Jie sukelia stygių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje. Jie provokuoja badą mūsų planetoje“, – po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio spaudos konferencijoje sakė Josepas Borrellis.

V. Putinas atsakys į žurnalistų klausimus

Po beveik septynių karo prieš Ukrainą savaičių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį ketina atsakyti į žurnalistų klausimus.

V. Putinas Kosmonautikos dieną lankysis Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, pirmadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Čia jis susitiks ir su savo baltarusių kolega bei sąjungininku Aliaksandru Lukašenka, o tada atsakys į žurnalistų klausimus.

Rusija užpuolė Ukrainą vasario 24 dieną. Nuo tada rusų pajėgos puolimą vykdo ir iš Baltarusijos teritorijos. Autoritariškai valdomos buvusios sovietinės respublikos pasienio teritorijoje kovą vyko ir pirmieji Rusijos ir Ukrainos delegacijų pokalbiai.

„Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 tankų

Karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 naudotų tankų „Leopard 1“, pirmadienį pranešė laikraštis „Handelsblatt“, remdamasis grupės generalinio direktoriaus žodžiais.

Jei Vokietijos vyriausybė duos sutikimą, „Rheinmetall“ galėtų pristatyti pirmuosius tankus per šešias savaites, o likusius – per kitus tris mėnesius per savo dukterinę bendrovę „Rheinmetall Italia“, „Handelsblatt“ sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Pasak jo, Ukrainos karius, jei jie jau turi įgūdžių, galima apmokyti kariauti su „Leopard 1“ per kelias dienas.

Kai kurie Vokietijos vyriausybės politikai teigia, kad ukrainiečių mokymas naudotis vakarietiškais ginklais užtrunka per ilgai, todėl geriau siųsti įrangą, kuria jie galėtų naudotis iš karto.

Laikraštis rašo, kad Vokietijos koalicinės vyriausybės, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai, politikai yra atviri galimam tankų „Leopard“ pristatymui.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad ginklai iš Vokietijos Ukrainai turėtų būti pristatyti greitai, nes gresia Rusijos puolimas iš rytų. „Priimdama sprendimą paremti Ukrainą ginklais, Vokietija prisiėmė įsipareigojimą“, – sakė jis.

Austrijos kancleris po pokalbio su V. Putinu: optimistinio įspūdžio nėra

Austrijos federalinis kancleris Karlas Nehammeris po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje pareiškė, kad „optimistinio įspūdžio“ nėra. Rusijos kariuomenė ruošiasi puolimui Rytų Ukrainoje, sakė jis pirmadienio vakarą Maskvoje žurnalistams. „Šis mūšis bus vykdomas atkakliai“, – teigė K. Nehammeris. Todėl civiliai humanitariniais koridoriais turi būti evakuojami į saugias vietas.

K. Nehammeris pirmadienį tapo pirmuoju ES vyriausybės vadovu, kuris nuo karo pradžios prieš daugiau nei šešias savaites susitiko su V. Putinu.

Austrijos kancleris gynė nuo kritikos savo pokalbįsu V. Putinu. Jis teigė Rusijos Federacijos galios centre norėjęs kalbėti apie karo baisumus. „Reikia asmeninės konfrontacijos“, – pabrėžė jis. Susitikimas su V. Putinu esą buvo suderintas su ES vadovais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusai panaudojo neaiškios kilmės toksinę medžiagą

Mariupolyje Rusijos okupantai panaudojo neaiškios kikmės medžiagą. Ji nukentėjusiems kariams ir civiliams gyventojams kelia rimtų kvėpavimo sutrikimų. Apie tai praneša ukrinform.net, remdamasis „Azovo“ pulko pranešimu.

„Rusijos okupantai prieš Ukrainos kariškius ir civilius gyventojus Mariupolyje panaudojo nežinomos kilmės nuodingą medžiagą“, – skelbiama pranešime.

Pažymima, kad panaudotos medžiagos poveikis žmonių sveikatai yra tikslinamas.