Karas: V. Zelenskis teigia, kad Ukraina stiprina Luhansko gynybą ir vaduoja Chersono sritį

118-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi sakė, kad ukrainiečiai daro viską, jog nusipelnytų Europos Sąjungos kandidatės statuso.

V. Zelenskis: Ukraina nusipelno kandidatės statuso

V. Zelenskis naktį feisbuke paskelbė vaizdo įraše, kuriame padėkojo Ukrainos Aukščiausiajai Radai, kad parėmė Ukrainos integraciją į Europą. Vakar Radoje lankėsi Europos Sąjungos deputatai.

„Dažnai juos labai stipriai kritikuojame, bet šiandien jie gerai padirbėjo. Esu dėkingas visiems parlamentarams, kurie parėmė mūsų integraciją į Europą. Tikiuosi, kad Aukščiausioji Rada ir toliau sieks tokių pat svarbių rezultatų“, – sakė jis.

„Žingsnis po žingsnio, žengiame per gyvybiškai mums svarbią savaitę ir darome viską, ką galime, kad niekas neturėtų jokių abejonių, jog Ukraina nusipelno kandidatės statuso suteikimo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Jis kalbėjo, kad ukrainiečiai kasdien įrodo, kad yra vieningos Europos dalis.

„Judame pagrindinio Europos Tarybos sprendimo link, kuris bus priimtas penktadienį“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Vis dėlto jis pripažino, kad tokie veiksmai labai pykdo Rusiją – ši suintensyvino savo veiksmus. Apšaudė Charkivą, Odesą, ruošia puolimą Donbase.

„Kaip ir prognozavau, Rusija labai susinervinusi dėl mūsų veiklos. Tai yra blogis, kuris gali būti numalšintas tik mūšio lauke. Bet mūsų stiprūs vyrai ir moterys yra ten. Okupantai gaus atsaką į savo veiksmus prieš mus. Ir už tai esu dėkingas kariuomenei ir žvalgybai, kad jie tą atsaką duoda“, – šnekėjo V. Zelenskis.

Kremlius: Ukrainoje į nelaisvę paimti JAV piliečiai padarė nusikaltimų

Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, kėlė pavojų Rusijos kariams ir turėtų būti patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o (Aleksandro Driuko) ir Andy Huynho (Endžio Hvino) bylas.

„Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje. Jie prisidėjo apšaudant ir bombarduojant mūsų karius. Jie kėlė pavojų jų gyvybei“, – interviu anglų kalba sakė D. Peskovas.

Atidžiai stebime situaciją ir šiuo sunkiu metu nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas.

„Jie turėtų būti patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė, – pridūrė jis, remiantis pirmosiomis paviešintomis interviu ištraukomis. – Tie nusikaltimai turi būti ištirti.“

Paklaustas, kokius neteisėtus veiksmus atliko abu JAV piliečiai, D. Peskovas pripažino, kad konkretūs jų nusikaltimai dar nenustatyti. Vis tik rusų pareigūnas pabrėžė, kad šiems amerikiečiams nebus taikomos Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais.

„Jie nėra [Ukrainos] kariuomenėje, todėl jiems netaikytinos Ženevos konvencijos“, – pareiškė D. Peskovas.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė televizija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti A. Drueke'as ir A. Huynhas.

Aplinkybės, kuriomis jiedu buvo paimti į nelaisvę, nėra aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko. D. Peskovas pirmadienį tepasakė, kad abu vyrus sulaikė „valdžios institucijos“.

Komentuodamas galimybę, kad amerikiečiams bus paskirta mirties bausmė, Rusijos prezidento atstovas spaudai pabrėžė: „Tai priklauso nuo tyrimo.“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė nežinąs, kur yra A. Drueke'as ir A. Huynhas. Manoma, kad abudu buvo prisijungę prie kitų užsieniečių, savanoriškai tarnaujančių drauge su Ukrainos kariais.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė abiejų į nelaisvę paimtų vyrų nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Atidžiai stebime situaciją ir šiuo sunkiu metu nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Departamento atstovas.

Dėl Rusijos keliamo pavojaus Danija nusprendė dar nenurašyti pasenusių naikintuvų

Dėl Rusijos keliamo pavojaus Danija nusprendė dar trejiems metams pratęsti turimų naikintuvų F-16 eksploatavimą. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi šalies gynybos ministru Mortenu Bødskovu.

„Danija naudos savo naikintuvus F-16 trejais metais ilgiau negu buvo planuota, atsižvelgdama į tai, kad Rusija kelia vis didesnį pavojų saugumui“, – sakoma publikacijoje.

Rusija kelia vis didesnį pavojų saugumui.

Agentūra primena, kad Danija 2016 metais nusprendė įsigyti iš kompanijos „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35, planuodama turimus F-16 nurašyti 2024 metais.

Dabar šalis išleis 156 mln. dolerių, kad šie orlaiviai būtų tinkami naudoti iki 2027 metų.

Pasak M. Bødskovo, NATO rytinių teritorijų gynyba „dabar turi didžiausią reikšmę per visą naujausią istoriją“. „Putino agresija Ukrainoje pakeitė Europą“, – pabrėžė ministras.

Jis pridūrė, jog sprendimas pratęsti ankstesnės kartos naikintuvų eksploatavimą prisidės prie Danijos gynybos stiprinimo ir leis šaliai dalyvauti įvairiose NATO operacijose, įskaitant Baltijos šalių oro erdvės patruliavimą.

Kanados žvalgyba: Rusija stengsis gauti Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas

Rusija dės aktyvias pastangas, kad gautų Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai tviteryje rašo Kanados saugumo ir žvalgybos tarnyba (CSIS).

„CSIS įspėja Kanados įmones, kad Rusija aktyviai ieškos būdų, kaip apeiti naujas sankcijas“, – pabrėžė specialiosios tarnybos atstovai.

Kaip pažymi Kanados pareigūnai, Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir technologijų.

„Rusijos mėginimai apeiti sankcijas ir neteisėtai gauti ribotos arba dvejopos paskirties Vakarų technologijų nesiliaus ir tikriausiai aktyvės“, – įspėjo CSIS.

Ukrainos pareigūnas: pusė sužeistų okupantų neišgyvena

Pusė sužeistų okupantų neišgyvena, kadangi jiems nesuteikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Tai pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša UNIAN.

„Įprastinė rusų statistika: 50 proc. sužeistųjų neišgyvena, nes ligoninės perpildytos, juos reikia toli vežti, kad būtų galima suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, okupantai išveža iš užgrobtų teritorijų visą brangią medicinos įrangą.

„Jie net iš ligoninių ką tik užimtose teritorijose išgabeno gerą brangiai kainuojančią įrangą. Neaišku, kodėl, bet išvežė į Luhanską. Tad dabar sunkiai sužeistus rusų kareivius reikia toli vežti. Dauguma tiesiog nepasiekia kelionės tikslo“, – teigė S. Haidajus.

UNIAN primena, kad nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 33 tūkst. 800 Rusijos kareivių.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 100 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 21 d. jau neteko apie 34 100 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 496 tankų, 3 606 šarvuotųjų kovos mašinų, 752 artilerijos sistemų, 239 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnio, 611 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 537 automobilių, 59 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ch. Michelis ragina ES lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienį sakė, kad vėliau šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime paragins Bendrijos lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES nares statusą. 

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Dabar atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra ES. Kviesiu jus suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą“, – rašė Ch. Michelis kvietime Europos Vadovų Tarybos nariams į ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą humanitarinę, karinę, ekonominę ir finansinę paramą“, – pridūrė jis.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai.

Penktadienį paskelbdama Europos Komisijos rekomendaciją, jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už europinę perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

Holivudo žvaigždė B. Stilleris – V. Zelenskiui: „Esate mano didvyris“

 

 

Holivudo žvaigždė Benas Stilleris (Benas Stileris) pirmadienį Kyjive susitiko su V. Zelenskiu, kurį pavadino „didvyriu“ už tai, kad jis sutelkė pasaulio paramą savo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Man tai didžiulė garbė... Jūs esate mano didvyris!“ – sakė B. Stilleris, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorius, susitikęs su Ukrainos vadovu minint Pasaulinę pabėgėlių dieną.

„Tai, ką jūs padarėte, tai, kaip sutelkėte šalį, pasaulį, tikrai įkvepia“, – kalbėjo 56 metų amerikiečių komikas, turėdamas omenyje daugybę V. Zelenskio kalbų, pasakytų auditorijoms visame pasaulyje, siekiant sutelkti paramą karo draskomai šaliai.

Vaizdo įrašą iš jųdviejų susitikimo paskelbė Ukrainos prezidentūra.

Anksčiau pirmadienį B. Stilleris apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai ir Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius.

„Manau, sunku suvokti, kas iš tiesų čia vyksta, jei nesi čia buvęs“, – V. Zelenskiui sakė B. Stilleris.

„Šį rytą buvau Irpinėje... Tikrąjį nuniokojimo mastą matome per televiziją, matome socialiniuose tinkluose, bet visai kas kita tai pamatyti gyvai, pajusti ir pasikalbėti su žmonėmis“, – sakė aktorius.

Manau, sunku suvokti, kas iš tiesų čia vyksta, jei nesi čia buvęs.

V. Zelenskis angliškai padėkojo B. Stilleriui už vizitą ir sakė, kad jam svarbu nuolat priminti žmonėms, kas vyksta Ukrainoje.

„Mums labai svarbu, kad žmonės nepamirštų. Neįdomu kasdien kalbėti apie karą,.. bet mums tai labai svarbu“, – svečiui sakė ukrainiečių lyderis.

V. Zelenskis ir B. Stilleris taip pat pripažino, kad turi ši tą bendro – vienas jų pasuko į politiką baigęs komiko karjerą, o kitas ją vis dar tęsia.  

„Jūs baigėte puikią aktoriaus karjerą“, – sakė B. Stilleris, geriausiai žinomas dėl savo vaidmenų komedijose „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (Meet the Parents) ir „Naktis muziejuje“ (Night at the Museum).

V. Zelenskis, kuris iki išrinkimo prezidentu 2019 metais buvo komiško televizijos serialo „Liaudies tarnas“ (Sluha narodu) žvaigždė, juokdamasis atsakė: „Ne tokią puikią, kaip jūsų.“

Ukrainos Chersono srityje pradėti transliuoti rusiški televizijos kanalai

Ukrainos pietinėje Chersono srityje pradėti transliuoti Rusijos televizijos kanalai, antradienį pranešė Rusijos kariuomenė.

Anksčiau Maskva šiame užimtame Ukrainos regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą ir pradėjo dalyti rusiškus pasus.

Rusijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad jų specialistai „rekonfigūravo paskutinį iš septynių televizijos bokštų Chersono srityje, kad būtų galima nemokamai transliuoti Rusijos televizijos kanalus“.

Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju vasario pabaigoje prasidėjusios invazijos etapu.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad ši Ukrainos sritis „iki metų pabaigos“ gali būti prijungta prie Rusijos.

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos ES paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos Europos Sąjungos paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti.

Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu tokį prašymą pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui).

Baltijos šalių lyderiai bendrame laiške paragino Europos Komisiją artimiausiu metu pateikti pasiūlymus dėl naujos finansinės priemonės sukūrimo, kuri būtų finansuojama iš ES biudžeto.

Bendrame laiške Baltijos šalių lyderiai teigia, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė „precedento neturinčią grėsmę ir pasekmes žmonių gyvybėms“, taip pat žmogaus teisėms ir laisvėms. Todėl, kaip pabrėžiama, humanitarinė krizė susidarė ne tik Ukrainoje, bet ir valstybėse narėse, kuriose priimami karo pabėgėliai, daugiausiai – ES pasienio su Ukraina valstybėms ir Baltijos šalims.

Anot Baltijos šalių lyderių, finansavimas būtų panaudotas teikiant paramą pabėgėliams tose valstybėse narėse, kur registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. visų gyventojų.

Pasak Prezidentūros, nors Europos Komisijos ankstesni pateikti siūlymai dėl galimos ES biudžeto paramos pabėgėlius priimančioms šalims yra sveikintini bei svarbūs valstybėms narėms, kurios vis dar turi nepanaudotų ES fondų lėšų, jų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su šiandien trims Baltijos valstybėms tenkančiu iššūkiu.

„Karas Ukrainoje vyksta ir pabėgėlių srautai bei atitinkami finansiniai poreikiai, susiję su jų priėmimu, kasdien auga. Šios išlaidos šiuo metu didžiąja dalimi dengiamos iš nacionalinių biudžetų“, – pranešime teigė G. Nausėda.

„Turime dalytis finansine našta, kuri šiuo metu neproporcingai tenka nacionaliniams biudžetams. ES solidarumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – sakė prezidentas.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, po Rusijos invazijos Ukrainoje vasario 24-ąją į kitas Europos šalis nuo karo pabėgo apie 5 mln. žmonių, dar per 8 mln. buvo priversti palikti savo namus pačioje Ukrainoje.

JT teigimu, apie 1,15 mln. ukrainiečių registravosi pabėgėliais kaimyninėje Lenkijoje, apie 780 tūkst. – Vokietijoje, beveik 370 tūkst. – Čekijoje, dar beveik 120 tūkst. – Ispanijoje. Lietuvoje registravosi 57 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.

Ukraina: Rusijos pajėgos intensyviai apšaudo Lysyčanską

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smarkiai apšaudo rytinį pramoninį Lysyčansko miestą Donbaso regione, kur jau kelias savaites vyksta intensyviausi mūšiai tarp ukrainiečių ir rusų pajėgų.

„Kautynės Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje ir katastrofiškas niokojimas Lysyčanske“, – sakoma Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Remiantis pareiškimu, Lysyčanskas ankstesnę dieną buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos pajėgų.

S. Haidajaus duomenimis, patvirtinta, kad pirmadienį per visą dieną trukusį „smarkų apšaudymą“ žuvo vienas žmogus, taip pat buvo sugriauta dešimt gyvenamųjų pastatų ir policijos nuovada.

„Dar tiksliname galutinį aukų skaičių, nes vakar buvo beveik neįmanoma saugiai judėti mieste“, – sakė S. Haidajus.

Lysyčanskas, prieš karą turėjęs apie 100 tūkst. gyventojų, yra šalia Sjevjerodonecko. Dėl pastarojo miesto kontrolės šiuo metu įnirtingai kaunasi Rusijos ir Ukrainos pajėgos.

Užėmusi Sjeverodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Pasak S. Haidajaus, „įnirtingos kautynės“ vyksta šalia Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“, kur, kaip manoma, slepiasi šimtai gyventojų.

S. Haudajus nedetalizuodamas nurodė, kad Rusijos pajėgoms pavesta iki birželio 26-osios užimti visą Luhansko sritį, tačiau pabrėžė, kad jos „per penkias dienas to nepadarys“.

Maskva kaltina ES „eskalacija“ dėl sankcionuotų prekių tranzito į Karaliaučių draudimo

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Europos Sąjungos ambasadorių Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį. 

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). 

Maskva: Ukrainos atakuota gręžimo platforma Juodojoje jūroje tebedega

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja.

Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.

„Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja. Naktį ugnis priartėjo prie naftos gręžinio“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narė Olga Kovitidi.

Anot jos, tebeieškoma septynių dingusių žmonių, o trys sužeistieji gydomi ligoninėje, jų būklė nėra kritinė.

Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra.

„Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Krymo pareigūnas Olegas Kriučkovas.

Tai buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Sergejus Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.

Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

Ukraina: rusai užėmė prie fronto esantį Toškivkos kaimą Donbase

Rusijos pajėgos antradienį veržėsi gilyn į Donbasą, o Ukraina paskelbė, kad buvo užimtas prie fronto esantis Toškivkos kaimas, įsikūręs netoli miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingi mūšiai.

„Mūsų duomenimis, šiandien Toškivką visiškai kontroliuoja rusai“, – Ukrainos televizijai sakė Sjevjerodonecko rajono vadovas Romanas Vlasenka ir pridūrė, kad mūšis dėl Donbaso „dabar vyksta pilnu tempu“.

„Visa Luhansko sritis dabar yra Ukrainos ir Rusijos kariuomenės kovų epicentras“, – teigė jis.

Toškivka, kur prieš karą gyveno apie 5 tūkst. žmonių, yra maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko, kur Rusijos kariai jau kelias savaites kaunasi su Ukrainos kariuomene.

Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Rusijos agentus valdžios struktūrose

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) demaskavo Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus.

Tai „Telegram“ kanale pranešė UST spaudos tarnyba.

Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikyti Ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vedėjas ir vienos iš Prekybos ir pramonės rūmų direkcijų vadovas.

„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime.

Pasak Ukrainos pareigūnų, „kuratoriai“ mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.

Abiem sulaikytiesiems pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 111-ajame straipsnyje (valstybės išdavimas).

Jiems paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją

93 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų įsitikinę, kad jų šalis įstengs atremti Rusijos puolimą. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.

Apklausos duomenimis, 67 proc. ukrainiečių mano, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.

Pergale per kelis mėnesius tiki 25 proc. apklaustųjų, per kelias savaites – apie 6 proc.

Kovo mėnesį dauguma ukrainiečių manė, kad pergalės prieš Rusiją teks laukti kelias savaites ar mėnesius.

Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.

„rbc.ua“ primena, kad, prasidėjus karui, ukrainiečiai ėmė kur kas geriau vertinti savo šalies plėtros perspektyvas. Šių metų gegužę palyginti su praėjusių metų pabaiga optimistų skaičius Ukrainoje išaugo šešis kartus – nuo 13 proc. iki 76 proc.

Liuksemburgo premjeras pasmerkė „beprasmišką žiaurumą“

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pareiškė, kad karo nuniokotas Kyjivo priemiestis Borodianka yra „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simbolis.

Borodianka „dėl Rusijos agresijos nukentėjo iki visiško sunaikinimo ir šiandien yra beprasmiško žiaurumo ir smurto simbolis. Niekas negali perteikti čia buvusių įvykių siaubo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė X. Bettelis.

Niekas negali perteikti čia buvusių įvykių siaubo.

Jis pasidalijo savo vizito nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuotas kalbantis su gyventojais prie sugriautų namų ir apkabinęs moterį juodu galvos apdangalu.

Anksčiau X. Bettelis paskelbė, kad atvyko į Kyjivą parodyti „Liuksemburgo solidarumo su Ukrainos žmonėmis“.

„Nes kol tęsis Rusijos karas, tol Liuksemburgas palaikys Ukrainą“ – rašė jis.

12.30 Grinvičo laiku X. Bettelis turėtų surengti spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Buča, Borodianka, Irpinė ir kiti Kyjivo priemiesčiai tapo Rusijos žiaurumų simboliu. Po Maskvos kariuomenės atsitraukimo balandžio pradžioje paaiškėjo, kad okupantai sugriovė ištisus gyvenamuosius kvartalus ir nužudė šimtus civilių gyventojų.

Kyjivo srities policijos viršininkas antradienį pareiškė, kad ir toliau randama Rusijos bandymo užimti miestą aukų: iki šiol aptikti 1 333 civilių kūnai, o 300 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

V. Zelenskis: Ukrainoje fronto linija nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų

Ukrainoje fronto linija jau nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šalies prezidentas V. Zelenskis.

„Mes susidūrėme su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip žengti į priekį. Išvaduoti visą mūsų teritoriją. Išmušti okupantus iš visų mūsų sričių. Ir nors dabar mūsų fronto plotis – jau daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, jaučiasi, kad strateginė iniciatyva vis dėlto priklauso mums“, – pabrėžė jis.

UNIAN primena, jog anksčiau birželį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo, kad fronto plotis sudaro 2 450 kilometrų, o 1 105 kilometrų ruožuose vyksta aktyvūs karo veiksmai.

Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Zaporižios kryptimi fronto linija pasistūmėjo 10 kilometrų.

„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų kariai išvaduos Chersoną. Tokia pat situacija ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos nuo Zaporižios link Melitopolio jau pasistūmėjo daugiau kaip 10 kilometrų“, – teigė jis.

„Azovo“ dalinio vadas Rodionas Kudriašovas patvirtino, kad Zaporižios srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina prie puolamųjų veiksmų.

Užsienio lyderių reitingas: kaip pasiskirstė ukrainiečių simpatijos

Birželio viduryje ukrainiečių simpatijų užsienio šalių vadovams reitingo lyderiai yra Andrzejus Duda, Borisas Johnsonas ir Joe Bidenas. Lenkijos prezidentą teigiamai vertina 92 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų, Didžiosios Britanijos premjerą – 90 proc., JAV prezidentą – 89 proc.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą teigiamai vertina 73 proc. ukrainiečių, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen – 71 proc., Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną – 59 proc., Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – 58 proc., Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą – 50 proc., Italijos ministrą pirmininką Mario Draghį – 45 proc., Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą – 41 proc.

Apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną neigiamą nuomonę susidarė 53 proc. ukrainiečių. Teigiamai apie jį atsiliepia 20 proc.

Absoliuti respondentų dauguma neigiamai žiūri į Baltarusijos ir Rusijos vadovus Aliaksandrą Lukašenką (95 proc.) ir Vladimirą Putiną (98 proc.).

Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.

ES atvers duris Ukrainai suteikdama kandidatės statusą

ES pareigūnai antradienį pareiškė, kad 27 valstybių bloke niekas neprieštarauja „kandidatės statuso“ suteikimui karo draskomai Ukrainai. Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą šiam žingsniui bus pritarta.

Bloko vykdomoji valdžia praėjusią savaitę pasiūlė žengti pirmąjį simbolinį žingsnį, kad nukreiptų Ukrainą keliu ES narystės link, nors tai gali trukti daugelį metų. Tai – tvirtas paramos ženklas Kyjivui, atremiančiam Rusijos karinį puolimą.

Panašu, kad ketvirtadienį vyksiančiame dviejų dienų viršūnių susitikime Ukraina ir kaimyninė Moldova bus oficialiai įvardytos „kandidatėmis“ ir galės pradėti stojimo derybas. „Nėra nei vienos šalies, kuri keltų problemų dėl pasiūlymo“, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. „Mes parodysime didelę vienybę“.

Manoma, kad prieš pradėdama oficialias derybas dėl stojimo ES iškels Ukrainai ir Moldovai sąlygas dėl teismų reformų ir kovos su korupcija, be kitų klausimų. Tada prireiktų metų, o gal net dešimtmečių, kruopščių vertinimų, kol Ukraina priartės prie tikros narystės.

Sakartvelui, kuris taip pat pateikė paraišką dėl narystės, greičiausiai bus pasakyta, kad norėdama tapti kandidate šalis turi toliau vykdyti reformas.

ES atveria duris Ukrainai po sunkiasvorių Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių apsilankymo Kyjive praėjusią savaitę. Trys ES diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienį vykusiame bloko ambasadorių susitikime nė viena šalis nepareiškė prieštaravimų. Skeptiškesnės šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Danija, sakė pritarsiančios šiam žingsniui, jei bus aiškiai pasakyta, kad reformos būtinos. „Norime padėti ukrainiečiams pasiekti Europos svajonę, o kandidatės statuso suteikimas yra žingsnis į priekį ir paskatinimas tai padaryti“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Taip pat tiesa, kad reikia įvykdyti daug įsipareigojimų“.

Danijos pavyzdžiu pasekusi Švedija taip pat skelbia ansktyvąjį perspėjimą

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus.

Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija.

„Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

„Todėl Švedijos energetikos agentūra nusprendė atkartoti Danijos sprendimą krizės lygmeniu“, – pridūrė agentūra.

Todėl Švedijos energetikos agentūra nusprendė atkartoti Danijos sprendimą krizės lygmeniu.

Europos Sąjunga (ES) sukūrė sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pranešti apie artėjančius energijos tiekimo sunkumus naudojant tris stiprėjančio perspėjimo lygius: „ankstyvasis perspėjimas“, „įspėjimas apie pavojų“ ir „ekstremalioji padėtis“.

Sistema leidžia ne tik gauti abipusę pagalbą iš kitų ES šalių, bet taip pat gali reikšti tiekimo normavimo pradžią.

Kartu Švedijos energetikos agentūra pažymėjo, kad „dujų tiekimo padėtis Švedijoje vis dar tvirta“, o sukauptos atsargos Švedijoje, Danijoje ir Europoje „pakankamos artėjant rudeniui“.

Gegužės pabaigoje Danijos energetikos bendrovė „Orsted“ pranešė, kad rusiškų dujų tiekimas Skandinavijos šaliai bus sustabdytas nuo birželio 1 dienos, įmonei atsisakius atsiskaityti rubliais.

Tuo metu Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus, kilus Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotai energetinei krizei.

JAV generalinis prokuroras vieši Ukrainoje

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) antradienį vieši Ukrainoje, kad aptartų baudžiamąjį persekiojimą asmenų, susijusių su karo nusikaltimais šioje valstybėje, į kurią vasario pabaigoje įsiveržė Rusija, pranešė vienas Teisingumo departamento pareigūnas.

M. Garlandas susitiks su ukrainiečių generaline prokurore Iryna Venediktova prie Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Jiedu aptars JAV ir tarptautines pastangas padėti Ukrainai „nustatyti, sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius karo nusikaltimuose ir kituose žiaurumuose Ukrainoje“, sakė pareigūnas.

M. Garlandas atvyko į Ukrainą prieš Paryžiuje vyksiantį JAV ir ES pareigūnų susitikimą.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas teigia nustatęs tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų.

Didžiausio atgarsio sulaukė kaltinimai dešimčių civilių gyventojų nužudymu Bučoje, esančioje netoli Ukrainos sostinės.

Gegužę JAV valstybės departamentas paskelbė apie naujo padalinio sukūrimą, kurio paskirtis – tirti, dokumentuoti ir viešinti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Rusija žada rimtas pasekmes Lietuvai dėl tranzito geležinkeliais ribojimo

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Europos Sąjungos ir NATO narę Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Maskva apkaltino Vilnių dėl prekių, kurioms ES po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas, tranzito draudimo.

„Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus“, – sakė N. Patruševas per regiono saugumo susitikimą Karaliaučiaus srityje.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

„Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams.

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį taip pat iškvietė ES ambasadorių Maskvoje Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

M. Edereris po susitikimo sakė paraginęs Rusiją „išlaikyti ramybę“ ir „išspręsti šį klausimą diplomatinėmis priemonėmis“, pranešė naujienų agentūra TASS.

Tarp ES ir NATO narių Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusi smarkiai militarizuota Karaliaučiaus sritis neturi sausumos sienos su Rusija.

Karaliaučiaus srityje prie Baltijos jūros yra įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, be to, Maskva sako, kad šiame regione yra dislokavusi raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines galvutes.

Prancūzijos ministras: pasiektas visiškas sutarimas dėl kandidatės į ES statuso Ukrainai

ES ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Po susitikimo su kolegomis Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) informavo, kad buvo „pasiektas visiškas sutarimas dėl šių klausimų sprendimo, ypač dėl galimybės kuo greičiau patvirtinti Ukrainos kandidatės statusą“.

Ukraina: Rusija riboja dujų tiekimą ES dėl „neteisėtų“ priežasčių

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą.

„Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

„Toks „Gazprom“ elgesys yra nesąžiningas“, – pridūrė jis.

Kyjivas: Ukrainoje dislokuota pažangi Vokietijos artilerijos sistema

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos.

„Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).

Praėjusį mėnesį Vokietija pranešė, kad siųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas ir padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.

Vokietijos kariuomenė savo arsenale turi maždaug 100 haubicų „2000“, bet tik 40 iš jų yra parengtos koviniams veiksmams.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės pažadėjo toliau tiekti sunkiąją ginkluotę Kyjivui. Vašingtono siunta Ukrainą turėtų pasiekti šį mėnesį.

Vakarai tiekia ginklų Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su rusų pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gauna tik nedidelę dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkiosios ginkluotės.

JAV patvirtino antro savo piliečio mirtį Ukrainos kare

JAV antradienį patvirtino, kad žuvo antras amerikietis, kovojęs Ukrainos pusėje, ir perspėjo apie gresiančius pavojus, kartu nerimaujama dėl dar dviejų JAV piliečių, kovojusių prieš Rusiją ir paimtų į nelaisvę.

Valstybės departamentas pranešė, kad 52 metų Stephenas Zabielskis žuvo Ukrainoje ir kad teikia jo šeimai konsulinę pagalbą.

„Dar kartą kartojame, kad JAV piliečiai neturėtų vykti į Ukrainą dėl aktyvaus ginkluoto konflikto ir dėl to, kad Rusijos vyriausybės saugumo pareigūnai skiria ypatingą dėmesį JAV piliečiams Ukrainoje“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Jis paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „nedelsiant išvykti, jei tai saugu, naudojantis komercinėmis ar kitomis privačiomis antžeminio transporto priemonėmis“.

S. Zabielskis yra antrasis žinomas amerikietis, žuvęs kovose už Ukrainą nuo vasario mėnesio, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.

Balandžio pabaigoje buvo patvirtinta, kad 22 metų buvęs jūrų pėstininkas Willy Josephas Cancelis – pirmasis amerikietis, žuvęs Ukrainos kare.

Dar du JAV karo veteranai, išvykę į Ukrainą kaip savanoriai, anksčiau šį mėnesį buvo paimti į nelaisvę karo draskomos šalies rytuose.

Alabamoje gyvenę Alexanderis Drueke ir Andy Huynh buvo matomi Rusijos valstybinės žiniasklaidos transliuotuose vaizdo įrašuose, tačiau nebuvo aišku, kur jie laikomi.

Valstybės departamentas pareiškė, kad Rusija privalo su savanoriais elgtis humaniškai, kaip ir su kitais karo belaisviais, pagal Ženevos konvencijas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį paskelbtame interviu televizijos kanalui „NBC News“ pavadino juos „kareiviais už pinigus“ ir sakė, kad jie turėtų būti „patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė“.

D. Peskovas taip pat sakė, kad Ženevos konvencijos abiems savanoriams nebus taikomos.

Ukraina pripažino atakavusi Rusijos karių naudojamą gręžimo platformą Juodojoje jūroje

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą.

Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija šią platformą naudoja kaip karinį objektą, kuriame saugoma „oro gynybos, radiolokacinės kovos ir žvalgybos įranga, padedanti rusams pasiekti visišką šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies kontrolę“.

Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.

Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

S. Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.

Bent vieną smūgį patvirtino S. Bratčukas, kuris sakė, kad tokios platformos yra „teisėti Ukrainos kariniai taikiniai“.

„Tai nedidelis garnizonas. Tai ne tik platforma dujoms išgauti“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.

S. Bratčukas taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos „sudavė didelį smūgį Rusijos garnizonui“ strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, anksčiau užimtoje Rusijos pajėgų.

Tačiau jis pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vis dar dominuoja šioje teritorijoje.

„Jie yra už 80–100 km nuo pakrantės, o priešo taktika – raketos, raketos ir dar kartą raketos“, – sakė jis.

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo 15 žmonių

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O. Synjehubovas.

Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

A. Duda: Lenkija pristatė Ukrainai per 240 tankų

Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.

Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.

Rostovo srityje sudužo Rusijos šturmo lėktuvas Su-25

Rostovo srityje antradienį sudužo Rusijos šturmo lėktuvas Su-25, pilotas mirė. „Preliminariais duomenimis, incidento priežastimi galėjo būti techninis gedimas“, – informavo Rusijos pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.

V. Zelenskis: mūsų pajėgos stiprina Luhansko gynybą

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienio vakarą pranešė, kad Ukrainos kariuomenė stiprina gynybą Luhansko srityje ir pamažu išvaduoja Chersono sritį.

„Situacija fronto linijoje be esminių pokyčių. Ukrainos kariuomenė stiprina gynybą Luhansko srityje. Dabar tai yra pats sunkiausias dalykas. Okupantai daro didelį spaudimą. Jie taip pat veržiasi Donecko kryptimi, Charkivo srityje“, – vaizdo įraše pasakojo V.Zelenskis.

 

 

 

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeVolodymyras ZelenskisESkarasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių