Karas: Turkija sako „ne“ Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos užpultos savo šalies gyventojus nuteikia ilgam karui. Savo vaizdo kreipimesi trečiadienio vakarą jis pažadėjo žmonėms rusų okupuotose teritorijose šalies pietuose, kad Ukraina juos išvaduos.

„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Enerhodaras, Mariupolis ir visi kiti miestai ir bendruomenės, kurios yra  okupuotos, laikinai okupuotos, turi žinoto, kad Ukraina sugrįš“, – kalbėjo prezidentas. Kiek tai truks, priklausys nuo padėties mūšio lauke. „Mes pamėginsime tai padaryti kuo greičiau. Mes įsipareigoję išvyti okupantus ir garantuoti Ukrainai tikrą saugumą“, – Kyjive pabrėžė V. Zelenskis.

Šiame kontekste jis pareiškė, kad karo padėtis ir visuotinė mobilizacija bus pratęsta dar 90 dienų iki rugpjūčio 23-iosios. „Mūsų kariuomenė ir visi, kurie gina valstybę, privalo turėti teisinių priemonių ramiai veikti“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat pažadėjo ypatingą pagalbą visoms Rusijos okupacijos aukoms. Jis teigė pasirašęs atitinkamą įstatymą, tačiau detalių nepaminėjo. Pagalbos esą sulauks ir, kaip jis išsireiškė, „visi Kremliaus kaliniai“ Kryme bei Rusijos okupuotoje Donbaso dalyje.

D. Kuleba: jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo šalis pergale kare su Rusija laikys tik momentą, kai bus išvaduotos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant Krymą, o Maskva sumokės reparacijas.

„Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia“, – interviu Nyderlandų leidiniui NRC sakė D. Kuleba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia.

Paklaustas, ką laikytų Ukrainos pergalę šiame kare, D. Kuleba atsakė: „Okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimas. Rusijos reparacijos. Teismas dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos europinės integracijos kurso įtvirtinimas. Pergalė man reiškia šiuos keturis elementus.“

D. Kuleba pridūrė, kad derybos su Rusija bet kokiu atveju vyks, nes, anot ministro, bet koks karas visuomet yra užbaigiamas diplomatinėmis priemonėmis.

JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę Ukrainoje

Trečiadienį JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę Ukrainoje.

Kaip pranešama, ja tapo karjeros diplomatė Bridget Brink. Ji yra dirbusi JAV ambasadore Slovakijoje, ambasadorių Uzbekistane ir Sakartvele pavaduotoja ir ėjusi Rytų Europos bei Kaukazo šalių ekspertės pareigas šalies Valstybės departamente.

Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai JAV vėl atidarė savo ambasadą Kyjive. Ji buvo uždaryta, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Rusija prognozuoja, kad dėl Vakarų sankcijų sumažės jos naftos ir dujų gavyba

Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2022 m. dėl Vakarų sankcijų sumažės jos naftos ir dujų gavybos apimtys.

Pasak Ekonomikos ministerijos Maskvoje, naftos ir naftos kondensato gavybos apimtys gali sumažėti maždaug 9 proc., iki 475,3 mln. tonų, palyginti su 524 mln. tonų 2021 m. Naftos eksportas turėtų nepakisti ir siekti 228,3 mln. tonų, palyginti su 231 mln. tonų praėjusiais metais. Anksčiau buvo prognozuojamos didesnės eksporto apimtys.

Tuo metu dujų ir dujų kondensato gavybos apimtys gali sumažėti iki 721 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 764 mlrd. kubinių metrų pernai, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Ekonomikos ministerija prognozavo, kad šių medžiagų eksportas 2022 m. sieks 185 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 206 mlrd. kubinių metrų ankstesniais metais. Anksčiau taip pat buvo numatoma, kad šiemet eksportas bus didesnis.

A. Guterresas: Rusija privalo leisti eksportuoti grūdus iš Ukrainos

Daugybei žmonių visame pasaulyje kenčiant badą, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas didina spaudimą Rusijai nutraukti ukrainietiškų grūdų blokadą. „Rusija turi leisti saugiai eksportuoti Ukrainos uostuose esančius grūdus“, – sakė jis trečiadienį JAV surengtame užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinėse Tautose Niujorke. Anot duomenų, Rusija Ukrainoje blokuoja 20 mln. tonų grūdų išvežimą, daugiausiai – iš Odesos uosto.

Anot A. Guterreso, svarbu, kad į pasaulio rinką sugrįžtų laba svarbi grūdų gamintoja Ukraina, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos gaminami maisto produktai ir trąšos. Dėl Rusijos pradėto karo kyla grėsmė, kad daug milijonų žmonių patirs maisto stygių ir kils krizė, „kuri gali tęstis ne vienerius metus“. Anot A. Guterreso, Ukraina ir Rusija kartu užaugina beveik trečdalį pasaulio kviečių ir miežių ir pagamina pusę saulėgrąžų aliejaus.

JT duomenimis, badas pasaulyje pasiekė naują aukščiausią lygį. „Per dvejus metus skaičius žmonių, kuriems labai stinga maisto, padvigubėjo – nuo 135 mln. iki pandemijos iki šiandien 276 mln.“, – sakė A. Guterresas. Daugiau kaip pusei milijono žmonių gresia mirti iš bado – ir tai yra penkis kartus daugiau nei dar 2016-aisiais. Be COVID-19 pandemijos pastaruoju metu padėtį paaštrino klimato krizė ir galiausiai Ukrainos karas.

Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų prie Charkivo

Ukrainos kariuomenė, pasak generalinio štabo, pasiekė dar daugiau teritorinių laimėjimų srityje, supančioje antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą.

Štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai išlaisvino prie Rusijos sienos esantį Dementijevkos kaimą, ir pridūrė, jog intensyvūs mūšiai taip pat verda netoli Dovhenkos kaimo, išsidėsčiusio už 25 km nuo Sloviansko Rytų Ukrainoje.

Apie kautynes taip pat pranešta netoli Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Severodonecko miestų, kur, anot pranešimų, Rusijos karinės oro pajėgos iš padangių talkino antžeminėms pajėgoms ir, be kita ko, vykdė intensyvų bombardavimą. Nepaisant to, čia jos jokio teritorinio proveržio nepasiekė.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų ataką jos teritorijoje žuvo žmogus, dar keli sužeisti

Rusijos Kursko srityje per Ukrainos pajėgų ataką žuvo žmogus ir dar keli sužeisti, pranešė šios srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Dar viena auštant įvykusi priešo ataka prieš Tiotkiną, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu turime duomenų apie mažiausiai vieno civilio žūtį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė R. Starovoitas ir pridūrė, kad sužeisti dar keli žmonės, jiems suteikta medicininė pagalba.

Rusijoje per smūgį netoli sienos su Ukraina žuvo vienas žmogus

Pietvakarių Rusijoje vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per smūgį gyvenvietei netoli sienos su Ukraina, ketvirtadienį pranešė Kursko srities gubernatorius.

„Dar viena priešo ataka Tiotkine, įvykusi paryčiais, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu žinome apie mažiausiai vieną žuvusį tarp civilių gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Romanas Starovoitas. Iš jo pareiškimo galima suprasti, kad gyvenvietė buvo apšaudyta iš Ukrainos.

Pareigūnas, remdamasis pirmine informacija, nurodė, kad auka tapo sunkvežimio vairuotojas, vežęs krovinį į vietos spirito varyklą.

„Priešas sudavė kelis smūgius šiam objektui, – rašo gubernatorius. – Taip pat esama sužeistų, jiems teikiama pirmoji pagalba.“

Anot R. Starovoito, per ataką taip pat kilo gaisrų apie 4 tūkst. gyventojų turinčiame Tiotkine, esančiame prie sienos su Ukraina, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.

„Apgadinti keli namai. Taip pat pranešama apie nesprogusius sviedinius“, – sakoma gubernatoriaus žinutėje.

Jis per „Telegram“ taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose matyti apgadinti pastatai, išdaužyti langai ir sprogimų išmuštos duobės.

Su Ukraina besiribojančių Rusijos regiono valdžia ne kartą kaltino Ukrainos pajėgas rengiant atakas kitapus sienos.

JAV Iždo sekretorė: veikiausiai atsisakysime išimties Rusijai dėl skolų vykdymo

Jungtinės Valstijos veikiausiai atšauks išimtį, suteikiančią Maskvai leidimą atsiskaityti su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais Rusijoje laikomais JAV doleriais, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Tai gali nublokšti V. Putino šalį į skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statusą.

„Įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį  įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“, – sakė J. Yellen.

Rusija šiuo metu negali skolintis pasaulio finansų rinkose. Ji neturi prieigos prie kapitalo rinkų.

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.

Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti nacionaline valiuta, tačiau daugelio obligacijų Vakarų valiutomis emisijų sutartys neleidžia to daryti, o tokie mėginimai reikštų emitento „techninį“ nemokumą. Todėl V. Putino ministrų kabinetas buvo priverstas naudoti Rusijoje laikomus JAV dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui. Kita vertus, ir tokia galimybė numatyta tik iki  gegužės 25-osios.

J. Yellen sakė, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, bet, jos nuomone, „mažai tikėtina“, kad išimtis bus pratęsta.

„Rusija šiuo metu negali skolintis pasaulio finansų rinkose. Ji neturi prieigos prie kapitalo rinkų. Jei Rusija negalės rasti teisėto būdo atlikti šiuos mokėjimus, ji techniškai neįvykdys savo skolinių įsipareigojimų. Nemanau, kad tai iš tikrųjų labai pakeis Rusijos padėtį“, – sakė JAV Iždo sekretorė.

M. Cavusoglu: Turkija kol kas nekeis savo pozicijos dėl NATO plėtros

Nepaisant pokalbių su JAV, Turkija kol kas laikosi savo pozicijos blokuoti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesą. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu trečiadienio vakarą turkų žiniasklaidai sakė, kad susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu dar kartą išsakė Ankaros poziciją dėl Aljanso plėtros į šiaurę. Tačiau iš esmės ministras „labai teigiamai“ įvertino pokalbį su amerikiečių kolega. A. Blinkenas pareiškė, kad Turkijos nuogąstavimai yra teisėti, sakė M. Cavusoglu.

Švedija ir Suomija trečiadienio rytą prieš NATO Tarybos posėdį oficialiai pasiprašė priimamos į Vakarų gynybinį aljansą, tačiau Turkija blokavo proceso pradžią. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš tai kelis kartus pabrėžė, kad šiuo metu nepritars Suomijos ir Švedijos narystei.

Turkija savo poziciją argumentuoja tariama abiejų šalių parama kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos daliniams (YPG) Sirijoje. Turkija YPG laiko PKK grupuotės atšaka Sirijoje, o PKK Turkijoje, Europoje ir JAV traktuojama kaip teroristinė organizacija. Turkija Šiaurės Sirijoje kovoja su YPG – tačiau šios JAV ir Europa nepriskiria teroristinėmis organizacijomis.

M. Cavusoglu dar kartą apkaltino Suomiją ir Švediją parama teroristinėms organizacijoms, o konkrečiai Švediją kaltino tiekiant ginklus YPG. Turi būti atsižvelgta į Turkijos nuogąstavimus, pabrėžė jis.

Rusija teigia, kad daugiau kaip 900 „Azovstal“ tariamai pasidavusių Ukrainos karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigą

Rusija tvirtina, kad daugiau kaip 900 Ukrainos Mariupolio „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių ukrainiečių karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigą Maskvos kontroliuojamoje šalies teritorijoje, praneša BBC.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad nuo antradienio „Azovstal“ pasidavė 959 Ukrainos kariai. Iš jų 51 buvo išvežtas į ligoninę, o dabar pranešama, kad likusieji buvo išgabenti į įkalinimo įstaigą Olenivkos mieste, Rusijos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.

Gynybos ministerija Kyjive kiek anksčiau buvo pareiškusi viltį, kad pavyks organizuoti „apsikeitimo procedūrą... dėl kuo greitesnės šių Ukrainos didvyrių repatriacijos“.

Jų likimas šiuo metu lieka neaiškus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paklaustas atsisakė nurodyti, ar jie bus laikomi nusikaltėliais, ar karo belaisviais.

JT vadovas įspėja apie badą, ragina Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti  Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

Kalbėdamas svarbiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke A. Guterresas pabrėžė, kad karas Ukrainoje didina pasaulinį maisto stygių, kurį ir taip blogina šiltėjantis klimatas bei koronaviruso pandemija.

JT vadovas konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu.

Jis pridūrė, kad daugiau kaip pusė milijono žmonių pasaulyje gyvena bado sąlygomis, o tai – per šešis kartus daugiau nei 2016-aisiais.

„Dabar karas Ukrainoje sustiprina ir pagreitina visus šiuos veiksnius – klimato kaitą, COVID-19 ir socialinę nelygybę“, – sakė jis.

„Tai gręsia dešimtims milijonų žmonių atsidurti žemiau maisto stygiaus ribos. Masinis badas gali tęstis ne vienerius metus“, – pridūrė A. Guterresas.

Iki Rusijos invazijos Ukraina buvo laikoma pasaulio grūdų aruodu, patenkinančiu 12 proc. pasaulinio kviečių, 15 proc. kukurūzų ir bemaž pusę saulėgrąžų aliejaus poreikio.

Tačiau Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje blokavo Rusijos karo laivai, o tiekimas per sausumos sienas į Vakarus yra kur kas mažiau efektyvūs.

„Rusija privalo leisti saugiai ir patikimai eksportuoti Ukrainai grūdus per savo uostus“, – pabrėžė A. Guterresas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 28 500 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 28 500 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 19-osios Rusija taip pat neteko 1 254 tankų, 3 063 šarvuočių, 595 artilerijos sistemų, 199 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 203 lėktuvų, 167 sraigtasparnių, 2 157 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 455 dronų, 43 specialiosios technikos vienetų ir 103 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

V. Zelenskio patarėjas: nesiūlykite mums paliaubų

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas reikalauja visiško rusų karių išvedimo iš Ukrainos. „Nesiūlykite mums paliaubų“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Jos esą neįmanomos be visiško Rusijos dalinių pasitraukimo.

Ukraina, anot M. Podoliako, nėra suinteresuota nauju Minsko susitarimu ir nauju karu po kelerių metų. Vėliausiai po Rusijos invazijos į Ukrainą „Minskas“ laikomas žlugusiu, rašė jis. „Kol Rusija nebus pasiruošusi visiškai grąžinti užimtų teritorijų, mūsų derybų komandą sudarys ginklai, sankcijos ir pinigai“, – pažymėjo V. Zelenskio patarėjas.

Anot ekspertų, paliaubos dabar būtų naudingos Rusijai – ji tada  galėtų pergrupuoti savo pajėgas.

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningos Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

„Priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“, – kalbėjo kancleris.

Balandį O. Scholzas paragino paspartinti Vakarų Balkanų šalių pastangas įstoti į ES prasidėjus „naujai erai“ po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pernai spalį per viršūnių susitikimą Slovėnijoje ES lyderiai tik pakartojo savo „įsipareigojimą plėtros procesui“, šiuo pareiškimu nuvildami šešias kandidates į ES – Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Kosovą, kurios tikėjosi konkretaus tvarkaraščio.

„Jau daugelį metų jos intensyviai vykdo reformas ir ruošiasi narystei“, – ketvirtadienį sakė F. Scholzas.

„Tai, ar laikomės joms duotų pažadų, yra ne tik mūsų patikimumo klausimas. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau jų integracija yra ir mūsų strateginis interesas“, – kalbėjo kancleris.

O. Scholzas sakė, kad gegužės pabaigoje vyksiančiame ES viršūnių susitikime dalyvaus „su aiškia žinia, kad Vakarų Balkanams vieta  Europos Sąjungoje“.

Jis taip pat paragino ieškoti kitų būdų, kaip artimiausiu metu padėti Kyjivui, nurodęs, kad reikia „sutelkti dėmesį į greitą ir pragmatišką paramą Ukrainai“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau taip pat yra sakęs, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Jis pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnį Europos politinį klubą, kuriam galėtų priklausyti ir iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė.

D. Kuleba reaguodamas į O. Scholzo ketvirtadienio pareiškimą sakė, kad su Ukraina neturėtų būti elgiamasi kaip su „antrarūše“ šalimi.

„Strateginis dviprasmiškumas dėl Ukrainos europinės perspektyvos, kurį pastaraisiais metais praktikavo kai kurios ES sostinės, patyrė nesėkmę ir jam turi būti padarytas galas“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“, pridūręs, kad tai „tik padrąsino“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ministras taip pat piktinosi, kad su Ukraina elgiamasi kaip su „antrarūše šalimi, ir pabrėžė, jog toks požiūris „žeidžia ukrainiečių jausmus“.

Raudonasis Kryžius užregistravo šimtus ukrainiečių karo belaisvių iš Mariupolio

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

Raudonasis Kryžius nurodė, kad ši registravimo operacija tęsiasi ketvirtadienį. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) savo pranešime rašo, kad organizacija neprisideda prie šių asmenų pervežimo į jų laikymo vietas Rytų Ukrainoje, kontroliuojamas prorusiškų separatistų.

„Per registracijos procesą, kuriam padeda TRKK, asmenys užpildo anketą su asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, vardas, gimimo data ir artimiausias giminaitis, – sakoma pranešime. – Ši informacija leidžia TRKK stebėti paimtuosius į nelaisvę ir padėti jiems susiekti su savo šeimomis.“

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 730 ukrainiečių „Azovstal“ gynėjų.

„Per pastarąją parą pasidavė 771 nacionalistų pulko „Azov“ kovotojas, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime apie konfliktą. – Nuo gegužės 16 dienos iš viso pasidavė 1 730 kovotojų, įskaitant 80 sužeistųjų.“

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Italijos premjeras: nepriklausomybei nuo Rusijos dujų pasiekti prireiks daugiau laiko

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų 2024-ųjų antrąjį pusmetį – vėliau nei buvo tikėtasi iki šiol.

Trečia pagal dydį euro zonos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų, tačiau po Maskvos invazijos į Ukrainą ieško naujų šaltinių ir, be kita ko, jau pasirašė sutartį dėl tiekimo iš Alžyro didinimo.

Kreipdamasis į Senatą M. Draghi sakė, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas taip pat siekia didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, ir pabrėžė, kad tai „vienintelis būdas“ išlaisvinti Italiją nuo iškastinio kuro importo priklausomybės.

„Vyriausybės naujausi skaičiavimai rodo, kad 2024 metų antroje pusėje galime tapti nepriklausomi nuo rusiškų dujų“, – sakė jis įstatymų leidėjams, pridurdamas, kad šio plano „pirmasis efektas“ tikėtinas jau šių metų pabaigoje.

Praėjusį mėnesį Italijos ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani (Robertas Čingolanis) paskaičiavo, kad šaliai rusiškų dujų nebereikės po 18 mėnesių, nors anksčiau buvo prognozuotas bemaž dukart ilgesnis laikotarpis – iki trejų metų.

2021-aisiais rusiškos sudarė 40 proc. Italijos importuotų gamtinių dujų.

M. Draghi pakartojo tvirtai palaikantis Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, įskaitant siūlomą embargą jos naftai.

„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijai taikydami sankcijas, nes privalome priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo“, – sakė Italijos vyriausybės vadovas.

Vokietijos kancleris gina ginklų tiekimą Ukrainai

O. Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“.

Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą.

Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris.

O. Scholzas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suklydo“ manydamas, kad taiką Ukrainoje galima įvesti jėga.

„Taikos diktato nebus, nes ukrainiečiai, kaip ir mes, su tuo nesutiks, – sakė kancleris. – Tik tada, kai V. Putinas tai supras, kai suvoks, kad negali palaužti Ukrainos gynybos, jis bus pasirengęs rimtai derėtis dėl taikos.“

Maskva: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais.

Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai. Toks įsakas buvo išleistas reaguojant į virtinę tarptautinių sankcijų, smogusių Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Dabar, kiek žinau, yra maždaug 54 įmonės, pasirašiusios sutartis su „Gazprom export“. Apytikriai pusė jų jau atsidarė specialias sąskaitas – užsienio valiuta ir rubliais – mūsų įgaliotame banke“, – A. Novaką cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis pridūrė, kad kai bus baigti skaičiuoti balandžio mėnesio duomenys, bus sudarytas sąrašas „tų, kurie mokėjo rubliais, ir tų, kurie atsisakė mokėti“.

Europos Komisija šią savaitę perspėjo, kad bet koks kitas veiksmas, išskyrus atsiskaitymus sutartimis numatyta valiuta, pažeistų sankcijas.

„Bendrovės turi atsiskaityti valiuta, kuri numatyta sutartyse. Bet kas, kas peržengia šią ribą, pažeidžia sankcijas. Aiškiau pasakyti neįmanoma“, – sakė Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris (Erikas Mameris).

Praėjusio mėnesio pabaigoje „Gazprom“ nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, atsisakiusioms už jo dujas mokėti rubliais. Tokia pat nuostata besivadovaujanti Suomija šią savaitę pranešė, jog rusiškų dujų tiekimas jai gali būti nutrauktas penktadienį arba šeštadienį.

Jungtinės Valstijos uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, tačiau Europos Sąjunga nesutaria dėl tokių embargų įvedimo, nes kelios valstybės narės yra labai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.

Prokurorai prašo įkalinti iki gyvos galvos Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive anksčiau ketvirtadienį paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.

„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė V. Šišimarinas, kreipdamasis į nužudytojo žmoną.

Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Tuomet ši grupė karių pagrobė aptiktą civilinį automobilį „Volkswagen“.

„Norėjome patekti ten, kur buvo mūsų kariuomenė, ir grįžti į Rusiją“, – teigė V. Šišimarinas.

„Pakeliui važiuodami pamatėme žmogų. Jis kalbėjosi telefonu. Jis pasakė, kad mus išduos“, – pridūrė jis.

V. Šišimarinas pareiškė, kad kitas automobilyje sėdėjęs rusų karys „liepė man šauti“. Kaltinamojo teigimu, tas „nežinomas“ karys nebuvo jo vadas.

„Jis ėmė griežtu tonu sakyti, kad turėčiau šauti“, – teisme kalbėjo V. Šišimarinas.

„Jis pasakė, kad jei nešausiu, sukelsiu pavojų. Šoviau į jį iš nedidelio atstumo. Jis žuvo“, – pasakojo teisiamasis.

Jaunatviškos išvaizdos karys, dėvėjęs mėlynai pilką megztinį su gobtuvu, posėdį stebėjo galva atsirėmęs į stiklą kaltinamųjų narve, kol Kateryna Šelipova davė parodymus apie savo vyro mirtį.

Artimiausiu metu Ukrainoje turėtų būti teisiami ir kiti Rusijos kariai. Kyjivas teigia nuo Rusijos invazijos pradžios iškėlęs tūkstančius bylų dėl karo nusikaltimų.

G-7 finansų ministrai rengia pagalbos Ukrainai planą

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką.

„Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Kilus karui Ukrainos biudžete atsivėrė didžiulė skylė, smarkiai sumažėjo surenkamų mokesčių.

Ukrainos „likvidumui“ užtikrinti reikia „dviženklio milijardų eurų“ skaičiaus, sakė Ch. Lindneris.

Karas Ukrainoje sukėlė staigų energijos, žaliavų ir žemės ūkio produkcijos kainų augimą, padidindamas spaudimą pasaulio ekonomikai.

Europoje, labai priklausomoje nuo energijos importo iš Rusijos, degalų kainos gali dar labiau augti, be to, potencialiai galėtų sutrikti tiekimas.

Finansinė parama

„Jau paskelbtos dvišalės ir daugiašalės paramos neužteks Ukrainos poreikiams patenkinti, net ir trumpuoju periodu“, – antradienį Briuselyje sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen). 

J. Yellen, dalyvaujanti susitikime Kėnigsvinteryje, paragino JAV partneres „prisidėti prie mūsų didinant finansinę paramą“ užpultai Ukrainai.

JAV pirmauja pasiūliusios 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainos iždui ir kariuomenei.

Prieš G-7 susitikimą Europos Sąjunga pasiūlė padidinti savo pagalbą Ukrainai suma iki 9 mlrd. eurų.

Dėl karo Ukrainos biudžetui šiuo metu trūksta maždaug po 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) per mėnesį, nurodo vyriausybė.

Maždaug 7,5 mlrd. JAV pagalbos dolerių skiriama dėl karo atsiradusiai Ukrainos biudžeto skylei kamšyti, sakė G-7 susitikimo organizatoriams artimas šaltinis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 finansų ministrus.

Be Vokietijos ir JAV šiai valstybių grupei priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija.

„Pažeidžiamesnė“

Karas Ukrainoje visame pasaulyje privertė mažinti augimo prognozes ir dar labiau pakurstė didelę infliaciją.

JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas reaguojant į infliaciją smarkiai padidinti palūkanų normas privertė sunerimti, kad centrinis bankas galbūt per smarkiai spaudžia stabdžius ir gali stabdyti augimą.

J. Yellen trečiadienį sakė nesitikinti recesijos Jungtinėse Valstijose, bet įspėjo dėl rizikos Europai.

Pasak jos, Europa, taip pat išgyvenanti didžiausią per kelis dešimtmečius infliaciją, yra „pažeidžiamesnė ir, žinoma, mažiau apsaugota energetikos fronte“ po Rusijos invazijos kylant kainoms.

Europos priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos reiškia, kad tolesni tiekimo sutrikimai gali brangiai kainuoti pramonei.

Karo nulemtas žaliavų ir žemės ūkio produkcijos trūkumas taip pat gali padidinti spaudimą vartotojams.

Energijos ir maisto kainų kilimas ypač skaudžiai jaučiamas besivystančiose šalyse, o didėjant dolerio palūkanų normoms sunkiau finansuoti jų skolas, sakė Ch. Lindneris.

Visi šie veiksniai galėtų greit nulemti „kritinę situaciją“, pabrėžė G-7 susitikimo šeimininkas. Jis paragino vieną didžiausių pasaulio kreditorių Kiniją skaidriau skolinti savo pinigus.

Rusija išsiunčia penkis Portugalijos diplomatus

Rusija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti penkis Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojus, atsakydama į Lisabonos sprendimą kartu su kitomis Europos šalimis išsiųsti Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime nurodė iškvietusi Portugalijos ambasadorę Maskvoje Madaleną Fischer (Madaleną Fišer), kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl sprendimo išsiųsti 10 Rusijos diplomatinių atstovybių Portugalijoje darbuotojų.

„Buvo pabrėžta, kad šis nedraugiškas žingsnis turės neigiamą poveikį Rusijos ir Portugalijos santykiams“, – pridūrė ministerija.

Pasak ministerijos, penki Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojai „paskelbti personae non gratae" ir turi per 14 dienų palikti Rusiją.

Pastaruoju metu virtinė Europos šalių, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą, išsiuntė didžiulį būrį rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.  

Trečiadienį Maskva išsiuntė daugiau kaip 80 Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių šalių.

Londonas: atleistas Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas

Britų žvalgybos informacija, posto neteko Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas Igoris Osipovas. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė britų Gynybos ministerija.

Juodosios jūros laivynas balandžio viduryje neteko savo flagmano „Moskva“ – Ukrainos duomenimis, į jį pataikius dviem raketoms. Be to, anot britų, po nesėkmingo puolimo Charkivo regione pakeistas rusų generolas leitenantas Sergejus Kiselis. Rusijos pusė to nepatvirtino.

Apie abiejų aukštų kariškių nušalinimą neseniai skelbė ir Ukrainos žvalgyba. Be to, pastebėta, kad I. Osipovas gegužės 9-ąją nedalyvavo kariniame parade Sevastopolyje aneksuotame Kryme, skirtame 77-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti.

Britų žvalgybos vertinimu, vis daugiau aukštų rusų kariškių gali kratytis atsakomybės dėl nesėkmių kare. „Tai tikriausiai dar labiau didins spaudimą centralizuotoms Rusijos vadovybės struktūroms“, – sakoma toliau pranešime.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi nuo vasario pabaigos.

Rusija: nuo pirmadienio „Azovstal“ pasidavė 1 730 Ukrainos karių

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad nuo pirmadienio Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamykloje neva jau pasidavė 1 730 ukrainiečių karių.

„Per pastarąsias 24 valandas pasidavė 771 „Azovo“ pulko kovotojas, – teigė ministerija. – Nuo gegužės 16-osios iš viso pasidavė 1 730 karių, iš kurių 80 buvo sužeisti.“

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš gamyklos išeinantys kariai. Kai kurie jų buvo akivaizdžiai sužeisti, o kiti ėjo pasiremdami ramentais. Rusijos kariai juos apieškojo ir tikrino jų krepšius. Pasak ministerijos, sužeistieji buvo išgabenti į ligoninę Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje.

Ukraina yra pareiškusi norą iškeisti „Azovstal“ gynėjus į Rusijos karo belaisvius, tačiau Maskva aiškaus atsakymo dar nepateikė.

Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestą

Ketvirtadienį Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestą. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.

„Smogta penkiaaukščiam daugiabučiui, privačiam namui ir administraciniam pastatui. Iš privataus namo griuvėsių gelbėtojai ištraukė šešis žmones. Jų sveikatos būklė patenkinama. Sunaikintas įėjimas į penkiaaukštį daugiabutį, tačiau, preliminariais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė P. Kyrylenka.

Jis pažymėjo, kad rusai toliau taikosi į civilius gyventojus, tačiau laiku įvykdyta gyventojų evakuacija iš šio miesto jau galimai išgelbėjo šimtus gyvybių. Iš 73 tūkst. prieš karą Bachmute gyvenusių žmonių mieste šiuo metu lieka tik kiek daugiau nei 20 tūkst.

„Dar kartą prašau visų tokią galimybę turinčių žmonių išvykti iš Donecko srities. Šiuo metu čia nėra nė vienos visiškai saugios vietos. Evakuacija gelbsti gyvybes!“ – pabrėžė P. Kyrylenka.

Rusijos parlamentaras: mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti

RF Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas, ketvirtadienį komentuodamas Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO, pareiškė, kad Rusijai nesvarbu, kiek šalių reikės sunaikinti kilus branduoliniam karui su Aljansu, praneša UNIAN.

„Švedai ir suomiai turi suprasti paprastus dalykus: mes su jumis tiesiogiai susiremsime tik vienu atveju – jeigu kils mūsų karas su NATO. O jei kils karas su NATO, tai bus kariaujama ne dronais, o branduoliniu ginklu. Ir mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32“, – teigė Rusijos parlamentaras.

Pasak jo, Švedija ir Suomija turi suprasti, kad Rusijai „visko pakanka“.

„Vienas dalykas JAV su 300 mln. gyventojų, teoriškai ten kai kas dar gali išlikti. Bet suomiai, kurių yra 5 mln. ar kiek daugiau, neturi jokių šansų“, – pareiškė A. Žuravliovas.

Kaip jau buvo pranešta, Švedija ir Suomija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Rusija siekia perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas. Jį citavo rusų naujienų agentūros.

M. Chusnulino komentarai pasirodė Rusijos pareigūnams užsiminus, kad Maskva ketina likti savo kontroliuojamose pietinėse Ukrainos teritorijose, tokiose kaip Chersono sritis ir didelės Zaporižios srities dalys.

„Turime daug darbo su atominėmis elektrinėmis patirties, turime kompanijų Rusijoje su tokia patirtimi“, – sakė M. Chusnulinas.

Anot jo, „nėra abejonių“, kad Zaporižios atominė elektrinė dirbs toliau.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad ši elektrinė toliau tiekia elektrą į šalies energetinę sistemą.

Rusai „neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“, naujienų agentūrai AFP sakė „Energoatom“ atstovas Leonidas Olijnykas.

„Tam reikia išteklių ir laiko... O po mėnesio ar dviejų viską vėl kontroliuos Ukraina“, – pridūrė jis.

„Draugiškoje Rusijos šeimoje“

Pasak L. Olijnyko, Rusija neturi galimybių nutraukti elektros tiekimo Ukrainai, nes „Ukraina kontroliuoja visą atitinkamą įrangą“.

2021 metais Zaporižios elektrinėje buvo pagaminta penktadalis Ukrainoje pagaminamos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Rusijos pajėgos kovo pradžioje perėmė šios elektrinės kontrolę. Elektrinė yra Enerhodare, Dnipro upės atskirtame nuo Kyjivo kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios.

Pirmosiomis karo dienomis elektrinės komplekse kilo susirėmimų, todėl baimintasi galimos branduolinės katastrofos. 1986 metais Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

M. Chusnulinas taip pat užsiminė, kad Rusija ketina pasilikti Ukrainos pietuose.

„Manau, kad šio regiono ateitis yra dirbti draugiškoje Rusijos šeimoje. Štai kodėl atvykau čia – padėti kuo labiau integruotis“, – sakė jis.

Rusijos pareigūnai ir okupuotose Ukrainos teritorijose Maskvos paskirti pareigūnai praėjusią savaitę sakė, kad Ukrainos Chersono sritis – sausumos tiltas į aneksuotą Krymo pusiasalį – tikriausiai taps Rusijos dalimi.

Pradėdamas invaziją į Ukrainą V. Putinas tikino, kad Rusija nesiekia okupuoti Ukrainos teritorijų.

Turkijos prezidentas sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas.

„Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Pasak R. T. Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotei grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Visas R. T. Erdogano pokalbio su jaunimu įrašas turėtų būti paskelbtas vėlai ketvirtadienį, Turkijai minint karo už nepriklausomybę pradžios 1919-aisiais metines.

Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais komentarais, R. T. Erdoganas apkaltino dvi potencialias NATO nares, ypač Švediją, esant „teroro židiniu, teroro namais“.

Prezidento teigimu, abi valstybės teikia finansinę ir karinę paramą kurdų ginkluotoms grupuotėms. Įtariami Šiaurės šalių ryšiai su teroristinėmis organizacijomis reiškia, kad jos neturėtų būti transatlantinio aljanso dalimi, nurodė R. T. Erdoganas.

Turkijos pareigūnai, įskaitant prezidentą, taip pat pareiškė nepritariantys Suomijos ir Švedijos narystei dėl Ankarai taikomų ginklų eksporto apribojimų.

Kelios Europos šalys, įskaitant abi Šiaurės valstybes, apribojo ginklų eksportą į Turkiją, jai 2019 metais pradėjus karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose. Ankaros teigimu, tų veiksmų tikslas buvo išvalyti pasienio teritoriją nuo kurdų kovotojų.

Pasak Turkijos, Sirijos veikiančių kurdų Liaudies gynybos daliniai (YPG) yra tiesiogiai susiję su PKK. Ankarą erzina šiai grupuotei teikiama JAV parama kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

EP: visas Rusijai paskelbtas sankcijas būtina taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui.

Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.

Anot rezoliucijos autorių, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos parama konfliktui apima ir vasarį įvykusį referendumą, po kurio Baltarusijoje atkurtas branduolinės valstybės statusas.

EP pasveikino Briuselio ruošiamą šeštąjį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, be kita ko, numatantį siūlomą naftos embargą.

Remiantis rezoliucija, Rusijos politinė ir finansinė įtaka Minskui kelia „didelių abejonių“ dėl Baltarusijos gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus.

EP paragino, taikant universalią jurisdikciją, ištirti įtariamus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus, tokius kaip disidentų persekiojimas po ginčijamų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį.

Rezoliucijoje kaip „išpuolis prieš žmogaus teises“ smerkiami pastarojo meto profsąjungų lyderių ir narių areštai Baltarusijoje.

Parlamentas taip pat pasmerkė šalyje neseniai grąžintą mirties bausmę, skiriamą už „mėginimą įvykdyti teroro aktą“. Pasak europarlamentarų, šią priemonę Minsko režimas gali panaudoti prieš savo politinius oponentus, nes kaltinimų terorizmu jau sulaukė daugelis politinių kalinių.

Įstatymų leidėjai paragino Baltarusiją nedelsiant visam laikui panaikinti mirties bausmę.

Galiausiai EP nariai pabrėžė, kad būtina stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija – be kita ko, rengiant reguliarius susitikimus ir teikiant finansinę pagalbą.

J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus dėl Švedijos ir Suomijos

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.

Turkija paprieštaravo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO dėl jų numanomos paramos Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

EP nariai siūlo steigti tarptautinį tribunolą nusikaltimams Ukrainoje tirti

Europarlamentarai siūlo steigti tarptautinį tribunolą nusikaltimams Ukrainoje tirti. Specialus tarptautinis tribunolas tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, ketvirtadienį paskelbė Europos Parlamentas (EP).

EP rezoliucijoje ES raginama tarptautiniuose tyrimuose ir teismuose inicijuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąjį persekiojimą už karo ir agresijos nusikaltimus, genocidą bei nusikaltimus žmoniškumui. Baudžiamoji atsakomybė grėstų visiems Rusijos kariškiams ir valstybės tarnautojams, įsitikinę EP nariai. Jie ragina kurti specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, nepatenkančius į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikciją. ES turi suteikti šio tribunolui steigimui visus būtinus žmogiškuosius, administracinius ir logistinius išteklius, pažymi europarlamentarai.

Jie kartu atkreipia dėmesį, kad masinis miestų bombardavimas, priverstinė asmenų deportacija, uždraustos ginkluotės naudojimas, išpuoliai prieš humanitariniais koridoriais besinaudojančius pabėgėlius, seksualinė prievarta ir kiti panašūs nusikaltimai yra humanitarinės teisės pažeidimai. Jie gali būti prilyginami karo nusikaltimams už kuriuos, deja, nusikaltėliai dar nenubausti, teigia EP nariai, primindami, kad būtina nedelsiant rinkti įrodymus, nes turima informacijos apie jų naikinimą.

Ep biuro Lietuvoje teigimu, europarlamentarai visiškai remia TBT prokuroro atliekamą tyrimą Ukrainoje ir jam talkinančios Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų ir JT žmogaus teisių komisaro veiklą. Jie taip pat sveikina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos įsteigtą jungtinę karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupę ir ragina kitas ES valstybes prie jos prisijungti.

Ukrainos pareigūnė: okupantai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 studentų iš Donecko

Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje tęsiama priverstinė neteisėta jaunimo mobilizacija – grobikai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 Donecko medicinos universiteto studentų.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova, kurią cituoja „Ukrinform“.

„Universiteto rektorius Grigorijus Ignatenka okupantų nurodymu sušaukė studentus į „privalomą susirinkimą“, iš kurio juos paėmė srities okupacinės administracijos atstovai. Už tokį „išradingumą ir pasiaukojamą tarnavimą“ rektorius sulaukė okupantų padėkos“, – parašė ji.

Studentų tėvams rektorius pranešė, jog po demobilizacijos studentai galės mokytis pagal individualų grafiką paspartintu režimu. Iš viso į karinę tarnybą buvo pašaukti 176 Donecko medicinos universiteto studentai.

L. Denisova pabrėžė, kad priverstinė mobilizacija Rusijos užgrobtose teritorijose pažeidžia Ženevos konvencijos 51-ąjį straipsnį dėl civilių apsaugos karo metu.

Kyjivas siekia greito ir oficialaus kelio įstoti į ES

Ukraina ragina greitai ir oficialiai pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, atsižvelgiant į vykstantį karą su Rusija.

„Mums nereikia surogatinio ES kandidatės statuso, kuris rodo, kad su Ukraina elgiamasi kaip su antrarūše“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir pridūrė, jog tai tik žeidžia piliečių jausmus.

Dviprasmiškumas „kai kuriose ES sostinėse“, susijęs su Kyjivo galimybėmis įstoti į bloką, tik padrąsina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakė D. Kuleba, turėdamas galvoje vasario 24 d. pradėtą Maskvos invaziją į Ukrainą.

Australija patieks Ukrainai papildomą šarvuotųjų transporterių siuntą

Australijos vyriausybė patvirtino sprendimą perduoti Ukrainai naują ginkluotės siuntą, o šalies piliečiai surinko 60 padėklų medicinos įrangos. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Australian Defence Magazine“.

Naująją Australijos karinės pagalbos Ukrainai partiją sudarys 14 vikšrinių šarvuotųjų transporterių „M113“ ir 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“. Siuntos kaina – 57 mln. eurų.

„Ši papildoma pagalba padės Ukrainos vyriausybei atremti žiaurią ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – pareiškė Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas.

Australijos indėlis į paramą Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip 270 mln. eurų.

Australija jau perdavė Ukrainai šešias lengvąsias haubicas „M777“ ir šaudmenų 155 mm kalibro haubicoms, 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, 14 apsaugotų ginkluotės sistemų, karinės įrangos.

M. Morawieckis apie V. Putiną: su teroristais negalima derėtis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti izoliuotas dėl karo prieš Ukrainą. Kaip praneša portalas „Do Rzeczy“, tai pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Girdėjau, kad mėginama rasti Putinui saugią vietą ir išsaugoti jo veidą tarptautinėje arenoje. Kaip galima taip pasakyti? Kaip galima mėginti išgelbėti ar išsaugoti tai, kas visiškai prarasta?“ – klausė vyriausybės vadovas per Lenkijos tarptautinių reikalų instituto surengtą konferenciją.

Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje gali nulemti ateitį artimiausiam šimtmečiui.

„Šio karo paradoksas toks: jeigu laimės Ukraina, tai bus pirmiausia jos pergalė. Bet jei pralaimės, tai bus ne tiek jos, kiek mūsų visų ir viso pasaulio nesėkmė“, – sakė M. Morawieckis.

„Kaip tik todėl raginu visus izoliuoti Rusijos prezidentą. Žinoma, diplomatija reikalauja dialogo, bet su teroristais negalima derėtis. Nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn, o „rusiškojo pasaulio“ ideologija – sunaikinta“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

Gubernatorius: per Rusijos apšaudymą Severodonecke žuvo mažiausiai 12 žmonių

Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainos Severodonecko mieste žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 40 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Sergijus Gaidajus, Maskvos armijai toliau lėtai skverbiantis į Donbasą.

Luhansko srities gubernatorius socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „Severodonecke yra 12 žuvusiųjų ir daugiau nei 40 sužeistųjų“, jis kaltino Rusijos pajėgas iš sunkiųjų ginklų "nesirenkant“ šaudant į miestą bei pridūrė, kad aukų skaičius dar gali didėti.

S. Gaidajus sakė, kad atakos prasidėjo anksti ketvirtadienį ir tęsiasi iki vakaro. „Informacija apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių dar tikslinama, nes apšaudomos teritorijos apžiūrėti neįmanoma“, – sakė jis.

Severodoneckas, kuriame iki karo gyveno kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas jai siekiant užimti rytinį Donbaso regioną. Rytų pramonės centras ir jam giminingas Lysyčansko miestas sudaro paskutinę Ukrainos pasipriešinimo kišenę mažesniame iš dviejų Donbaso karo zoną apimančių regionų.

L. Denisova: Rusija ketina deportuoti 2 mln. ukrainiečių

Rusija ketina prievarta išvežti iš Ukrainos apie 2 mln. mūsų piliečių, iki šiol taip išvežta jau 1,3 mln. ukrainiečių.

Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, praneša „Ukrinform“.

„Rašistai masiškai deportuoja ukrainiečius per „filtravimo stovyklas“ ir apklausas į atokiausius Rusijos regionus. Be dokumentų ir lėšų pragyvenimui. Piliečių išvežimas buvo kruopščiai suplanuotas iš anksto, turiu tai patvirtinančių dokumentų. Ketinama deportuoti 2 mln. mūsų žmonių, iki šiol jau išvežta 1,3 mln.“, - parašė ji „Telegram“ kanale.

L. Denisovos nuomone, Rusija vykdo ukrainiečių tautos genocidą, ir visa tai sustabdyti galima tik tiekiant Ukrainai ginklus.

Daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos rado darbą Čekijos Respublikoje

Dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos padeda užimti ilgai buvusias laisvas darbo vietas Čekijos Respublikos gamybos, statybos, transporto ir paslaugų sektoriuose, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje daugiau nei 348 tūkst. ukrainiečių rado prieglobstį Čekijoje ir gavo leidimus gyventi. Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis jų vėliau grįžo namo arba persikėlė gyventi į kitas šalis. Tačiau iš tų, kurie pasiliko, daugiau nei 50 tūkst. susirado darbą pramonės šakose, kurioms reikia darbuotojų, rodo Čekijos įdarbinimo biurų duomenys. Paprastai, anot biurų, tai yra darbo vietos, kurias jau seniai reikėjo užpildyti.

Čekijos profesinių sąjungų konfederacija CMKOS perspėjo nesinaudoti pabėgėlių padėtimi ir neišnaudoti jų kaip pigios darbo jėgos.

Prahos vyriausybė patvirtino daugybę priemonių, kuriomis siekiama sugriežtinti pabėgėlių gaunamas pašalpas, nors joms dar turi pritarti parlamentas. Pavyzdžiui, ateityje žmonės, kuriais rūpinamasi pabėgėlių prieglaudose, nebeturės teisės į finansinę paramą gyvenimo išlaidoms padengti, o sveikatos draudimas suaugusiems bus nemokamas tik pirmas 180 dienų šalyje. Ukrainiečiai, turintys ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, nebegaus Čekijos Respublikos pagalbos.

Belgorodo srities gyventojai gauna pranešimus, raginančius ruoštis evakuacijai

Netoli sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gyventojai gauna balso pranešimus, kad esą šalies Nepaprastųjų situacijų ministerija ragina juos skubiai ruošis evakuacijai, praneša UNIAN.

Ministerijos atstovai neigia, kad žinyba siuntinėja tokius pranešimus. Pasak jų, tai melagiena, kurios tikslas – kelti paniką.

UNIAN primena, jog Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba neatmetė, kad karo veiksmai gali būti perkelti į šalies-agresorės teritoriją, bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas netgi sakė, kad gali atsirasti „Belgorodo, Kursko, Briansko liaudies respublikos“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neigia, kad Ukrainos kariuomenė atakuoja Rusijos teritoriją. Bet Belgorode, Kurske ir Brianske dažnai fiksuojami paslaptingi „pokštelėjimai“, po kurių dega šaudmenų sandėliai, naftos saugyklos ir kiti svarbūs strateginiai objektai, rašo UNIAN.

Pentagonas neatmeta, kad JAV ambasadą Kyjive saugos kariškiai

JAV gynybos departamentas kol kas neplanuoja siųsti kariškių į Amerikos ambasadą Kyjive, kuri atnaujino darbą trečiadienį, nors tai nereiškia, kad jie ten nebus dislokuoti ateityje.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu.

Pasak žinybos atstovo, Pentagonas gauna iš Valstybės departamento informaciją, kokie JAV ambasados Ukrainoje saugumo poreikiai. „Šiuo metu nėra būtinybės siųsti kariškių atstovybės saugumui užtikrinti, bet tai nereiškia, kad ateityje situacija nepasikeis“, - teigė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas dar nepriėmė sprendimo, ar ambasadoje turi būti Amerikos kariškių.

Trečiadienio vakarą JAV Senatas vienbalsiai patvirtino diplomatę Bridget Brink Amerikos ambasadore Ukrainoje.

Šis sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai JAV ambasada oficialiai atnaujino darbą Kyjive.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeVolodymyras Zelenskis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių