Karas: Rusija puola rytinius Ukrainos miestus

„Tačiau Donbase okupantai bando didinti spaudimą. Tai pragaras, neperdedu“, – kalbėjo V. Zelenskis. Donbasas „visiškai sugriautas“.

Mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų tęsiasi pirmiausiai Donbase Ukrainos rytuose. Ukrainiečių pajėgų vadovybė ketvirtadienį pranešė atrėmusi 14 priešiškų atakų. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Kad mūšiai yra nuožmūs, rodo vėl didelis civilių aukų skaičius. Vien tik Donecko srityje, institucijų duomenimis, žuvo penki žmonės,

Kad kare galėtume kovoti dėl laisvės, mums reikia greitos ir pakankamos finansinės paramos.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijos karas kiekvieną mėnesį reiškia apie 5 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. eurų) skylę biudžete. „Kad kare galėtume kovoti dėl laisvės, mums reikia greitos ir pakankamos finansinės paramos“, – pažymėjo prezidentas. Užsienio partneriai neturėtų pagalbos traktuoti kaip išlaidų ar dovanos. „Tai indėlis į jų pačių saugumą“, – sakė V. Zelenskis. Ukraina esą saugo kitas šalis nuo karo. Kartu reikia pasirūpinti, kad Rusijos agresija nebūtų sėkminga.

Ukrainoje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainos teisėsaugos pareigūnai šalyje jau užfiksavo daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimų. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

„Užregistruoti iš viso 12 595 Rusijos kariuomenės karo nusikaltimai, iš jų 12 189 susiję su karo teisės pažeidimais, 54 – su planavimu, rengimusi ir agresyvaus karo pradėjimu, 15 – su karo propaganda, o dar 337 yra kito pobūdžio“, – teigiama „Facebook“ paskelbtoje prokuratūros suvestinėje.

Be to, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užregistravo 5 882 nusikaltimus šalies nacionaliniam saugumui, įskaitant 3 890 nusikaltimų, susijusių su Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimu, 921 nusikaltimą, susijusį su valstybės išdavyste, 798 nusikaltimus, susijusius su kolaboravimu, 23 nusikaltimus, susijusius su pagalba agresorei šaliai, 62 nusikaltimus, susijusius su sabotažu, ir 188 kito pobūdžio nusikaltimus.

2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti visapusišką Ukrainos puolimą. Čia Rusijos kariai apšaudo ir naikina svarbią infrastruktūrą, raketomis smūgiuoja miestams ir kaimams, kankina ir žudo civilius.

Maskva: į Rusiją išvežta daugiau kaip 230 tūkst. ukrainiečių vaikų

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš mūšių teritorijų į Rusiją išvežta 1,36 mln. žmonių. Daugiau kaip 230 tūkst. jų yra vaikai, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.

Anot ministerijos, žmonės į saugią vietą evakuoti ir iš Ukrainos teritorijų, ir iš separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“. Ketvirtadienį į Rusiją išvežta 17 700 žmonių, tarp jų 2 370 vaikų.

Vadovybė Kyjive kaltina rusų pajėgas neleidžiant žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. Dauguma ukrainiečių esą ne savo noru vyksta į Rusiją, o yra pagrobiami.

E. Macronas: Rusijos Ukrainoje sukeltas karas kelia grėsmę visam regionui

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė nerimą, kad Rusijos Ukrainoje sukeltas karas gali išplisti į kitas regiono šalis.

„Nepriimtina Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui, ypač – Moldovai“, – ketvirtadienį per Moldovos prezidentės Maios Sandu vizitą Paryžiuje teigė E. Macronas.

Trečiadienį M. Sandu sakė Europos Parlamentui (EP), kad nuo jos vadovaujamos šalies atskilusiame Uždniestrės regione pastaruoju metu kilusi įtampa tik privertė Kišiniovą dar labiau nerimauti dėl stabilumo. Tačiau E. Macronas pažadėjo, kad Moldovos suverenumo ir teritorinio vientisumo klausimu Prancūzija liks budri.

Nepriimtina Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui, ypač – Moldovai.

Kalbėdamas apie Moldovos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), E. Macronas užsiminė apie galimą aiškų atsaką artimiausiomis savaitėmis. M. Sandu dar kartą patvirtino, kad Moldova nori tapti ES nare ir toliau sieks šio tikslo. Ji teigė žinanti, kad stojimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o jos šalis neieško trumpesnio kelio.

Narystės ES taip pat siekia Ukraina.

Apsišaukėliškas gubernatorius: Chersonas taps Rusijos dalimi

Apsišaukėliškas Chersono gubernatorius Volodymyras Saldo pareiškė, kad ši Ukrainos sritis netrukus bus visiškai integruota į Rusijos teritoriją, praneša BBC.

V. Saldo socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad ji taps „Rusijos Federacijos Chersono sritimi“. Jo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo ruožtu nurodė, kad, kai tenykštė padėtis stabilizuosis, gyventojai galės kreiptis dėl Rusijos pilietybės.

Prieš tai Ukrainos pareigūnai buvo ne kartą perspėję, kad Maskva šioje ir kitose šalies srityse planuoja surengti „referendumus“ dėl nepriklausomybės.

Patys Rusijos pareigūnai nėra patvirtinę, kad netrukus gali įvykti pietinių Ukrainos sričių aneksija, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog jų ateitis priklausys nuo vietos gyventojų valios.

„Azovo“ pulko vadai teigia vis dar esantys „Azovstal“ gamykloje

Paskutiniojo Ukrainos pasipriešinimo Mariupolyje vadai, jų pačių duomenimis, vis dar yra „Azovstal“ gamykloje. Ukrainiečių žiniasklaida ketvirtadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras. „Aš ir vadai esame „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Vyksta tam tikra operacija, kurios detalių nekomentuosiu. Dėkojame visam pasauliui, dėkojame Ukrainai“, – sakė S. Palamaras.

Rusijos duomenimis, nuo savaitės pradžios pasidavė 1 730 ginkluotų ukrainiečių, kurie slėpėsi gamyklos požeminiuose. Jie paimti į nelaisvę.

Rusų pajėgos Mariupolio uostamiestį užpuolė kovo pradžioje ir po kelias savaites trukusių mūšių užėmė – išskyrus „Azovstal“ gamyklą. Miestas prie Azovo jūros beveik visiškai sugriautas.

JK: Rusija gali imtis skubaus savo Mariupolyje esančių pajėgų perdislokavimo

Baigusi Ukrainos Mariupolio uostamiesčio okupaciją, Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, gali imtis skubaus čia esančių savo pajėgų perdislokavimo į Donbasą, praneša „Euronews“.

Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.

„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.

Ministerija pridūrė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamykloje iki šiol veikiausiai pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių, o objekte lieka nežinomas jų skaičius.

Ukraina kaltina Rusiją neleidžiant civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas

Zaporižios srityje Ukrainos pietuose rusų okupaciniai daliniai neleidžia civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. „Šiuo metu Vasylivkos mieste prie rusų patikros posto yra daugiau kaip 1 000 automobilių, kurie neįleidžiami į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ ketvirtadienio vakarą sakė Zaporižios srities administracijos vadovo pavaduotoja Zlata Nekrasova. Socialiniuose tinkluose jau plinta ir atitinkami vaizdo įrašai.

Automobiliuose yra daug moterų ir vaikų. Dėl to administracijos pareigūnai pasirūpino, kad pabėgėliai sulauktų vandens ir maisto produktų, sakė Z. Nekrasova.

Ukraina praeityje ne kartą kaltino rusų dalinius neleidžiant civiliams palikti okupuotų teritorijų ir iš dalies jėga gabenant juos į Rusiją.

JAV svarsto perduoti Ukrainai priešlaivinių raketų, kad būtų pralaužta jos uostų blokada

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai pažangių priešlaivinių raketų, kad ukrainiečių pajėgos galėtų pralaužti Rusijos vykdomą jos uostų Juodojoje jūroje blokadą. Šiuo metu diskutuojama apie dviejų tipų raketas, agentūrai „Reuters“ sakė neįvardijami trys JAV vyriausybės atstovai ir du Kongreso pareigūnai.

Rusija, britų Gynybos ministerijos duomenimis, mūšių regione turi apie 20 karo laivų, įskaitant povandeninių. Rusų karinis laivynas Ukrainoje jau patytė didelių nuostolių, ypač – nuskendus jo flagmanui „Moskva“.

Anot Hadsono instituto karinio jūrų laivyno eksperto Bryano Clarko, Rusijos karo laivams  kils grėsmė, jei Ukraina gaus pažangių ginklų, o prezidentas Vladimiras Putinas vis tiek neatsisakys blokados. „Jie Juodojoje jūroje negalės niekur pasislėpti“, - teigė ekspertas.

Kovą NATO viršūnių susitikime Briuselyje iš JAV šaltinių sužinota, kad tariamasi dėl priešlaivinių raketų Ukrainai tiekimo. „Darbai pradėti“, - teigta tada. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandį paprašė NATO narės Portugalijos “Harpoon“ tipo raketų.

Anot šaltinių, dabar jau yra kelios valstybės, kurios iš esmės pasirengusios tiekti Ukrainai tokių raketų. Tačiau nė viena nenori būti pirma, nes būgštauja Rusijos reakcijos, jei karo laivas nuskęstų paleidus raketą iš tos šalies atsargų.

JK: Rusija gali imtis skubaus savo Mariupolyje esančių pajėgų perdislokavimo

Baigusi Ukrainos Mariupolio uostamiesčio okupaciją, Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, gali imtis skubaus čia esančių savo pajėgų perdislokavimo į Donbasą, praneša „Euronews“.

Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.

„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.

Ukrainos pajėgos praneša apie smarkius mūšius Donbase

Rytų Ukrainoje toliau verda nuožmūs mūšiai dėl Donbaso regiono. „Priešas vykdo puolimą Lisičansko ir Severodonecko regione“, – penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Kyjivo duomenimis, ukrainiečių kariams pavyko atremti ataką prieš Severodonecką, tačiau Toškivkos priemiestyje kovos tęsiasi.

Už kelių kilometrų toliau į pietus prie Luhansko ir Donecko teritorijų ribos mūšiai vyksta dėl Vyskryvos ir Oleksandropilijos vietovių, esančių už maždaug už 10 km į rytus nuo Bachmuto miestelio. Ši laikomas dar vienu strateginiu tarpiniu rusų puolimo tikslu. Tačiau rusų pajėgų puolimas čia nėra sėkmingas, kaip ir mėginimai šturmuoti Avdijivką ir Kurachovą, sakoma toliau ataskaitoje. Donecko ir Luhansko srityse esą atremta iš viso 14 atakų.

Charkivo srityje, kur ukrainiečiai pastarosiomis savaitėmis perėjo į kontrpuolimą, naujų teritorinių laimėjimų Ukrainos pajėgos nepasiekė. Rusai čia koncentruojasi į savo fronto linijos gynybą. Mūšiai vyksta dėl Ternovos ir Veselės. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti nėra galimybių.

J. Tymošenko: Rusijos agresijos priežastis – Ukrainos siekis tapti ES nare

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko mano, kad Rusijos agresijos priežastis yra jos šalies siekis tapti ES nare.

„Mes esame vienintelė valstybė, kuri šiandien savo žmonių gyvybe ir jų krauju moka už norą grįžti  į gimtąją Europą, – sakė ji Vokietijos laikraščiui „Augsburger Allgemeine“. – Tai nėra naujas ukrainiečių tikslas. Jie jau seniai aiškiai išsako savo siekį vėl tapti Europos dalimi. Tai yra priežastis, kodėl Putinas pradėjo karą“.

Julija Tymošenko. EPA-ELTOS nuotr.

J. Tymošenko du kartus vadovavo Ukrainos vyriausybei. Ji išgarsėjo 2004-aisiais – tada dar su pintų plaukų kasa – kaip provakarietiškos Oranžinės revoliucijos veidas. J. Tymošenko jau du kartus sėdėjo kalėjime. Politikė 2019 metais trečią kartą dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo jau pirmajame rate.

J. Tymošenko interviu teigė žinanti savo šalies problemas. „Sutinku, kad turime kovoti su korupcija, tačiau protestuoju, kai ji nurodoma kaip pretekstas nesuteikti kandidatės statuso“, – sakė 61-erių politikė.

Ji atmetė naujos politinės bendrijos, kurioje Ukraina rastų vietą, sukūrimą. „Mes nenorime pakaitalo. Nenorime, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus Europos getas, – kalbėjo ji. – Atėjo metas pasipriešinti Kremliui ir jo šantažui. Tai pasirinkimas tarp vertybių ir kainos, kurią esame pasirengę sumokėti. Atėjo metas įrodyti, kad visos kalbos apie vertybes yra tikros“.

D. Medvedevas: mes nesame idiotai

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar aukštas pareigas užimantis saugumo pareigūnas, pareiškė, kad Vakarai neturėtų tikėtis, jog Rusija tęs maisto tiekimą, jei dėl karo Ukrainos Maskvai bus ir toliau taikomos niokojančios sankcijos.

„Mūsų šalis yra pasirengusi visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau ji taip pat tikisi pagalbos iš prekybos partnerių, taip pat ir tarptautinėse platformose“, – parašė D. Medvedevas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

„Priešingu atveju nėra jokios logikos: viena vertus, mums taikomos beprotiškos sankcijos, kita vertus, reikalaujama tiekti maistą. Taip nesigauna, mes nesame idiotai“, – pareiškė jis.

„Šalims, importuojančioms mūsų kviečius ir kitus maisto produktus, bus labai sunku be tiekimo iš Rusijos. O Europos ir kituose laukuose be mūsų trąšų augs tik sultingos piktžolės“, – rašė D. Medvedevas.

„Turime visas galimybes užtikrinti, kad kitos šalys turėtų maisto, o maisto krizė neįvyktų. Tik nesikiškite į mūsų darbą“, – pridūrė.

Iki karo Rusijai ir Ukrainai tekdavo apie 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Tačiau dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje ir virtinės beprecedenčių sankcijų, kurias Rusijai dėl to paskelbė tarptautinė bendruomenė, sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas iš abiejų šalių, o tai paskatino dar spartesnį  kainų augimą, ypač besivystančiose šalyse.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.

Pentagono pareigūnas: nepaisant Ukrainos pergalių karas užsitęs

Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą.

Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti.

„Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią. Pasak jo, tai „tiesiog istorinis“ dalykas, palyginti su Rusijos pajėgomis.

Tačiau, jo teigimu, rusai tebeturi kiekybinį pranašumą, „nemažą“ kovinių pajėgumų rezervą ir išlaiko pozicijas palei ilgą frontą.

„Visa tai drauge su faktu, kad kalbame apie Ukrainos dalį, dėl kurios šios dvi šalys kovoja aštuonerius metus, verčia mus toliau manyti, kad kova gali būti ilga“, – pabrėžė pareigūnas.

Kai kurie autoritetingi kariniai analitikai užsimena, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis savaitėmis gali galutinai išnaudoti savo pajėgumus.

Rusijos kariuomenė „Ukrainoje artėja prie savo didžiausio antplūdžio ribos“, rašė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas (Mikas Rajenas). Jo teigimu, Maskvos pajėgos „fiziškai, moraliai ir intelektualiai... byra iš vidaus“.

Michaelas Kofmanas (Maiklas Kofmanas) iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro CNA praėjusią savaitę rašė, kad „Rusijos galimybės menksta“.

„Kuo ilgiau jie dels, tuo labiau mažės jų galimybės palaikyti karą ir tuo blogesnės bus jų tolesnės galimybės“, – sakė jis.

Tuo metu analitikas slapyvardžiu „Jomini of the West“, socialiniame tinkle „Twitter“ kasdien skelbiantis gerai pagrįstus ir detalius pranešimus apie karą Ukrainoje, pasitelkė karo teoretiko Carlo von Clausewitzo (Karlo fon Klauzevico) „kulminacijos taško“ – pajėgumų kariauti piko, po kurio nebegalima palaikyti puolimo – koncepciją.

„Rusijos pajėgos galbūt artėja prie kulminacijos taško, kai nebeturės kito pasirinkimo, tik sustabdyti puolamuosius veiksmus didesniam atkūrimui, kad kompensuotų kovose [patirtus] nuostolius“, – rašė analitikas.

Minimas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos nuolat susiduria su problemomis dėl invazijos palaikymo.

„Koviniai pajėgumai patys savaime karų nelaimi. Reikia turėti valios kovoti, reikia turėti gerą vadovybę. Reikia turėti vadovavimą ir valdymą, o jie dėl to kenčia“, – sakė pareigūnas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms neseniai nustūmus rusus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo nė viena šalis nepasiekia didelių pergalių palei savo ilgą frontą.

„Tai kova akis į akį“, – sakė pareigūnas, turėdamas galvoje artimas kovas ir apšaudymus Donbase, taip pat netoli Chersono ir Mykolajivo.

Kyjivas: toliau dedamos pastangos, siekiant evakuoti visus „Azovstal“ likusius Ukrainos karius

Ukrainos vadovybė teigia toliau dedanti pastangas, kad būtų evakuoti visi Mariupolio „Azovstal“ gamykloje likę šalies kariai, praneša BBC.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas nurodė, kad šiuo metu vyksta „labai sunkios ir labai trapios“ derybos dėl evakuacijos. Jis paprašė ukrainiečių susilaikyti nuo komentarų, kol operacija bus baigta.

Naujausi Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenys rodo, kad šiame objekte jau pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių. Jie buvo išgabenti į Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas.

Ketvirtadienį „Azovo“ pulko vadas trumpame vaizdo įraše patvirtino, kad jis ir kiti kariai vis dar yra „Azovstal“ viduje.

Berlynas: G-7 svarsto galimybę išskirti Ukrainai 18 mlrd. dolerių paramos paketą

Didysis septynetas (G-7) ketina susitarti dėl didesnės nei 18 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, penktadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Ministras interviu televizijai „Bloomberg Television“ pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.

JAV iždo departamento atstovas atsisakė patvirtinti sumą, kurią ketinama išskirti per G-7 finansų ministrų susitikimą Vokietijoje. Tuo metu vokiečių Finansų ministerijos atstovas atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AP.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.

S. Šoigu: atsakydama į NATO plėtrą Rusija steigs naujas karines bazes

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.

„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kariuomenė tikisi gauti daugiau kaip 2 000 vienetų karinės technikos ir ginkluotės sistemų, teigė S. Šoigu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką Ukrainą. Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Sunerimusios dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje, su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija, kurios dešimtmečius laikėsi nesišliejimo prie karinių blokų politikos, šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

Rusija teigia baigianti užimti visą Ukrainos rytinę Luhansko sritį 

S. Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Ukrainos rytinę Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

„Luhansko liaudies respublikos išvadavimas artėja prie pabaigos“, – S. Šoigu žodžius per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros. Jis turėjo galvoje separatistų 2014 metais įkurtą niekieno, išskyrus Maskvą, nepripažintą darinį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, esą norėdamas apginti tenykščius rusakalbius, ypač separatistinėse Luhansko ir Donecko teritorijose.

Rusija šių separatistinių darinių nepriklausomybę pripažino prieš pat karinę invaziją.

Rusija laikosi pozicijos, kad Donbaso separatistų „liaudies respublikos“ turi apimti visą Luhansko srities ir piečiau esančios Donecko srities teritoriją.

S. Šoigu taip pat teigė, kad 1 908 ukrainiečių kariai pasidavė apsuptoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ pietrytiniame Mariupolio mieste, dabar kontroliuojamame Rusijos pajėgų.

Kad kontroliuoja šį Ukrainos pietryčiuose esantį strateginės svarbos miestą, Rusija paskelbė balandžio pabaigoje, užblokavusi likusius ukrainiečių karius didžiulėje metalurgijos gamykloje.

S. Šoigu sakė, kad Ukraina gegužės pradžioje bandė atsiimti strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje, anksčiau užimtą Rusijos pajėgų.

„Šis abejotinas veiksmas pasirodė esanti visiška nesėkmė“, – teigė jis.

Gyvačių sala išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Rusijos laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims, bet Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis. JAV patvirtino Ukrainos versiją.

Advokatas Kyjivo karo nusikaltimų teismo prašo išteisinti Rusijos karį

Pirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje teisiamo rusų kario advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

„Atsižvelgdamas į įrodymus ir liudijimus manau, kad Šišimarinas nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas“, – teismui pareiškė advokatas Viktoras Ovsianikovas.

„Prašau išteisinti mano klientą“, – sakė jis.

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas turėtų būti paskelbtas pirmadienį.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Pulko „Azov“ vadas: Ukrainos kariuomenė įsakė „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą

Kyjivas įsakė likusiems Ukrainos kariams, tebesantiems apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, nutraukti kovą, penktadienį sakė įstrigusiems daliniams vadovaujančio pulko vadas.

„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų garnizono karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Jis nurodė, kad „vyksta procesas“, siekiant iš gamyklos komplekso išvežti žuvusius karius.

Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Šie komentarai pasirodė Maskvai pareiškus, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 908 gamykloje įstrigę Ukrainos kariai.

D. Prokopenka teigė, kad dabar prioritetas yra išgabenti žuvusiuosius iš komplekso.

„Nuolat akcentavome tris mums svarbias sąlygas: civiliai, sužeistieji ir žuvusieji“, – kalbėjo jis.

Per JT vadovaujamą operaciją iš požeminių gamyklos tunelių buvo evakuoti civiliai, o D. Prokopenka sakė, kad sužeistiems kariams buvo suteikta pagalba.

Jis sakė, kad liko tik „nužudyti didvyriai“.

„Tikiuosi, kad netrukus šeimos ir visa Ukraina galės garbingai palaidoti savo karius“, – kalbėjo jis.

Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.

G-7 sutarė dėl 19,8 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketo Ukrainai

Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, sakoma penktadienį paskelbtame baigiamajame grupės finansų ministrų susitikimo pareiškime.

Lėšos bus naudojamos „padėti Ukrainai įveikti finansavimo trūkumą ir toliau užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą Ukrainos žmonėms“, nurodoma pareiškime.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) interviu „Bloomberg Television“ kiek anksčiau pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.

Vokietija atmeta bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėją

Ch. Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams.

Ch. Lindneris, pirmininkavęs Vokietijoje vykusioms Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų deryboms, per kurias šalys pasižadėjo išskirti 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, atmetė galimybę steigti bendro skolinimosi fondą, panašų į tą, kurį blokas įkūrė siekdamas atsigauti po COVID-19 pandemijos.

„Jei būtų svarstoma galimybė vėl daryti kažką panašaus į „Naujos kartos ES“, atsakymas turėtų būti neigiamas. Tai buvo vienkartinė galimybė“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ch. Lindneris.

Aukšto rango ES pareigūnai anksčiau šią savaitę paragino valstybes nares ambicingai prisidėti prie Ukrainos atstatymo po Rusijos pradėto karo, galbūt pasinaudojant atsigavimo nuo pandemijos fondo pavyzdžiu.

Kadangi karas vis dar tęsiasi, provakarietiškos šalies atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Steigiant 800 mlrd. eurų vertės fondą, oficialiai vadinamą Naujos kartos planu, Briuseliui teko įveikti vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Raudonasis Kryžius sako lankantis karo belaisvius iš Ukrainos ir Rusijos

Tarptautinis Raudonasis Kryžius teigia, kad nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš beveik tris mėnesius lanko karo belaisvius „visose pusėse“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) nepatikslino, ką reiškia „visos pusės“, tačiau manoma, kad tai reiškia Rusijos ir Ukrainos pajėgas, taip pat prorusiškus separatistus, kurie nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje vykdo ginkluotą kovą prieš Kyjivo vyriausybę. Taip pat tai gali apimti užsienio kovotojus, kurie galėjo būti paimti į nelaisvę.

Penktadienį paskelbtame Raudonojo Kryžiaus pareiškime teigiama, kad lankydami karo belaisvius darbuotojai šimtams šeimų perdavė informaciją apie jų artimuosius.

TRKK nenurodė, kiek šeimų buvo informuota apie jų giminaičius ir kur vyko apsilankymai. Pranešime tik teigiama, kad vizitai vyko „pastaraisiais mėnesiais“.

Ketvirtadienį Raudonasis Kryžius pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

„Dar daugybei šeimų reikia atsakymų, todėl TRKK turi turėti visas galimybes patekti pas karo belaisvius ir internuotus civilius, kad ir kur jie būtų laikomi, kad galėtų pateikti tuos atsakymus“, – sakė Ženevoje įsikūrusi organizacija.

Kai kurie humanitarinės teisės ekspertai kėlė klausimus, kodėl TRKK taip ilgai neskelbė apie vizitus pas karo belaisvius, kurie yra pagrindinė jo įgaliojimų dalis.

TRKK dažnai veikia konfidencialiai, siekdamas padėti apsaugoti civilius gyventojus, karo belaisvius ir kitus nekombatantus konfliktuose ir užtikrinti, kad būtų laikomasi karo taisyklių.

Ukrainos pareigūnas: Kyjivo sritis visiškai išminuota

Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka penktadienį pareiškė, kad Kyjivo srityje išminavimo darbai baigti, o elektros tiekimas regione visiškai atnaujintas, praneša „Ukrinform“.

„Visiškai baigti Kyjivo srities išminavimo darbai. Elektros tiekimas regione atnaujintas 100 proc. Darbai truko 45 dienas vietoj 60 planuotų. Atstatymo darbams buvo pasitelkta daugiau kaip tūkstantis žmonių iš įvairių Ukrainos regionų. Elektra vėl tiekiama daugiau kaip 266 tūkst. vartotojų“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos pajėgos išvadavo Kyjivo, Černihivo ir Sumų sritis iš okupantų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.

Už kritiką dėl karo Ukrainoje Rusija patraukė baudžiamojon atsakomybėn roko veteraną

Sovietinio roko legenda ir atviras Kremliaus kritikas Jurijus Ševčiukas, per koncertą pasmerkęs Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje, apkaltintas Rusijos armijos „diskreditavimu“.

J. Ševčiukui, jei bus pripažintas kaltas, gresia maksimali 50 tūkst. rublių (770 eurų) bauda​​. Jam iškelta byla dėl „viešo Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimo“, naujienų agentūrai RIA Novosti pranešė centrinėje Rusijoje esančio Ufos miesto teismas. RIA Novosti pranešė, kad byla bus perkelta į J. Ševčiuko gimtąjį Sankt Peterburgo miestą.

Gegužės 18 d. 65 metų atlikėjas savo klausytojams Ufoje pasakė, kad „ne prezidento užpakalį reikia laižyti ir bučiuoti“, rodo internete paskelbti vaizdo įrašai. „Dabar žmonės žudomi Ukrainoje. Kodėl? Mūsų vaikinai miršta Ukrainoje. Kodėl?“ – sakė jis džiūgaujančiai miniai.

Devintojo dešimtmečio sovietų roko grupės DDT lyderis J. Ševčiukas ilgus metus viešai kritikuoja prezidentą Vladimirą Putiną, nepritarė 2014 m. Krymo aneksijai.

Lenkijos prezidentas tikisi, kad karas baigsis Ukrainos pergale

Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą turi baigtis visų užgrobtų teritorijų grąžinimu Kyjivui. Tai interviu leidiniui „Polska Times“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Norėčiau, kad karas baigtųsi Ukrainai susigrąžinus visas teritorijas su tarptautinės bendrijos pripažintomis sienomis“, - sakė valstybės vadovas.

Anot A. Dudos, tai labai svarbus klausimas jam, Lenkijos saugumui ir ateičiai.

„Tai reikštų, kad politiniu požiūriu Ukraina laimėjo šį karą. Aš labai to tikiuosi, stengiuosi visokeriopai palaikyti ukrainiečius, nes manau, kad tai teisinga ir taip turi būti“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

„Norėčiau, kad Ukraina būtų atstatyta, kad gyvuotų su savo sienomis kaip didelė, klestinti valstybė, mūsų kaimynė, draugė, sąjungininkė“, – pareiškė A. Duda.

Jis pažymėjo, kad susiklostė labai geri jo asmeniniai santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Volodymyras sako, kad esu jo draugas, aš irgi laikau jį savo draugu. Mus sieja stiprus ryšys, kuriam šis karas suteikė itin tvirtą pamatą“, - konstatavo A. Duda.

Lenkijos prezidentas prisipažino, kad pirmosiomis karo dienomis būgštavo dėl V. Zelenskio gyvybės ir todėl kasdien su juo kalbėjosi. 

Ukrainos VRM vadovo pavaduotojas: Kyjivo srityje išminuoti tik keliai

Kyjivo srityje iki šiol išminuoti tik keliai. Prireiks ne vienų metų, kad visa regiono teritorija būtų saugi. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju Jevgenijumi Jeninu.

„Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir policijos darbuotojai išminavo svarbiausias magistrales. Taip pat aktyviai dirbame, išminuodami administracinius pastatus ir gyvenamuosius namus“, – pareiškė J. Jeninas.

Anot jo, kalbėti apie visišką Kyjivo srities teritorijos išminavimą dar anksti, tam prireiks kelerių metų.

„rbc.ua“ primena, kad Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Kyjivo apylinkių kovo pabaigoje. Okupantai srityje paliko daug minų, sviedinių ir kitų pavojingų daiktų.

Šie priešo „siurprizai“ kelia pavojų tiek gyventojams, tiek įvairių organizacijų specialistams. Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Kyjivo srityje nuo minų nukentėjo dvi elektrikų brigados.

Ukraina pirmuosius tankus „Gepard“ iš Vokietijos gaus liepą

Liepos mėnesį Ukraina gaus pirmuosius 15 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ iš Vokietijos pramonės įmonių sandėlių.

Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis leidiniu „Spiegel“, apie tai kalbėjo Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Paketas taip pat apima Ukrainos kariškių rengimą Bundesvero bazėse, beveik 60 tūkst. šaudmenų ir dar 15 mašinų pristatymą šią vasarą.

„Šiandien aš kalbėjausi su savo kolega Ukrainoje Reznikovu, ir jis dar kartą aiškiai patvirtino, kad Ukraina nori kuo greičiau gauti iš Vokietijos priešlėktuvinių tankų „Gepard“, taip pat 59 tūkst. šaudmenų“, – pareiškė Ch. Lambrecht po nuotolinio pokalbio.

„Gepard“ yra efektyvi ginkluotė, kuri taip pat padeda efektyviai ginti kritiškai svarbią infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos gynybos ministrė.

„Dabar mes kartu dirbame, kad nuo liepos vidurio pirmieji 15 „Gepard“ galėtų veikti su visiškai parengtomis įgulomis“, – pridūrė Ch. Lambrecht.

Savaeigius artilerijos įrenginius „Gepard“ nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio gamino Vokietijos kompanija „Krauss-Maffei“.

V. Zelenskis po Rusijos raketos smūgio į kultūros namus: absoliutus bukumas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas Rusijos raketos smūgis į Charkivo srityje, Lozovo mieste esančius kultūros namus. Jie buvo neseniai rekonstruoti.

„Charkivo sritis, Lozovo miestas. Rusijos raketos smūgis į naujai rekonstruotus kultūros namus. Septynios aukos, įskaitant 11 metų vaiką. Okupantai kultūrą, švietimą ir žmones identifikavo kaip savo priešus.

Ir negaili jiems nei raketų, nei bombų. Kas yra galvose žmonių, kurie renkasi tokius taikinius? Absoliutus blogis, absoliutus kvailumas“, – parašė V.Zelenskis.

Vatikanas pasirengęs tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, jei gaus abiejų šalių kvietimą

Vatikanas pasirengęs prisidėti prie Ukrainos ir Rusijos derybų proceso, jeigu gaus Kyjivo ir Maskvos kvietimą.

Tai penktadienį Kyjive pareiškė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Bet kokiai tarpininkavimo veiklai reikalingas abiejų šalių kvietimas. Jeigu Šventasis Sostas gaus ir Ukrainos, ir Rusijos kvietimą visais įmanomais būdais prisidėti prie derybų proceso, mes tai sveikintume ir dėtume visas pastangas“, - sakė Vatikano atstovas.

Jis taip pat komentavo galimybes surengti popiežiaus Pranciškaus vizitą į Ukrainą.

„Grįžęs aš papasakosiu, ką mačiau (Ukrainoje), apie žmonių lūkesčius. Esu tvirtai įsitikinęs, kad popiežius labai rimtai į tai pažiūrės, ir matysime, kokį sprendimą jis priims, nes jis visada labai atidžiai išklauso žmonių nuomonę“, - teigė P. R. Gallagheris.

Portalas primena, jog anksčiau popiežius Pranciškus pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, bet iki šiol negavo atsakymo į savo pasiūlymą.

Interviu gegužės pradžioje pontifikas taip pat sakė kol kas neplanuojąs vizito į Ukrainą.

Kanada uždraudė prekybą prabangos prekėmis su Rusija, baudžia daugiau oligarchų

Penktadienį Kanada paskelbė uždraudusi prekybą su Rusija prabangos prekėmis ir įtraukė dar 14 Rusijos oligarchų bei kitų prezidento Vladimiro Putino bendrininkų į savo sankcijų, taikomų dėl invazijos į Ukrainą, sąrašą.

Draudimas dera su panašiomis priemonėmis, kurias taiko sąjungininkės, pavyzdžiui, JAV ir Europos Sąjunga, ir „padės sumažinti Rusijos oligarchų galimybes apeiti apribojimus kitose prabangos prekių rinkose“, nurodė vyriausybė.

Jis apima Kanados alkoholinių gėrimų, tabako, kai kurių tekstilės gaminių ir sportinės aprangos, avalynės, prabangių drabužių ir aksesuarų, papuošalų, virtuvės reikmenų ir meno eksportą, o taip pat alkoholinių gėrimų, jūros gėrybių, žuvų ir deimantų importą iš Rusijos. Prekybos duomenys rodo, kad 2021 m. šių prekių vertė siekė 76 mln. Kanados dolerių (59 mln. JAV dolerių).

Vyriausybė taip pat paskelbė sankcijas Rusijos oligarchams ir jų šeimos nariams bei artimiems V. Putino bendražygiams bei apribojimus eksportuoti į Rusiją „prekes, kurios gali būti panaudotos ginklų gamybai“.

Nuo vasario 24 d., kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Kanada įvedė sankcijas daugiau nei 1 000 asmenų ir subjektų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Okupantai baigė „valyti“ Mariupolio dramos teatro griuvėsius ir išvežė aukų lavonus

Penktadienį Rusijos kariškiai baigė „valyti“ Mariupolio dramos teatro griuvėsius. Technika pašalinta, zona atidaryta. Šimtų žuvusių taikių gyventojų lavonai išvežti.

Tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi UNIAN.

„Dabar mes niekada nesužinosime, kiek iš tikrųjų mariupoliečių dramos teatre pražudė Rusijos bomba. Žuvusieji palaidoti su bevardžiais numeriais masinėje kapavietėje Manguše“, - sakė P. Andriuščenka.

Anot jo, sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje.

UNIAN primena, kad kovo 16 d. Rusijos lėktuvas numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro, kur slėpėsi šimtai civilių. Manoma, kad griuvėsiuose žuvo apie 300 žmonių.

Rusija puola rytinius Ukrainos miestus

Rusijos pajėgos penktadienį toliau puolė Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko regione, siekdamos atkirsti šią teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies, pranešė regiono gubernatorius.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.

Tai, pasak S. Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.

„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“

Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S. Haidajus.

Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S. Haidajus pranešė per „Telegram“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.