Karas: Ukrainos gynybos ministerija – kovos rytiniame Donbaso regione pasiekė didžiausią intensyvumą

Prasidėjo 92-oji karo Ukrainoje diena. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, vis įtemptesnė situacija darosi Donbase. Be to, Rusija smogė Zaporožei, mūšiai pasiekė ir Severodonecką.

Dalija rusiškus pasus

Maskvos jau anksčiau vykdomas planas – Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę.

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.

Oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Luhansko srities apšaudymai nesiliauja, rusų įsibrovėliai naikina ištisas gyvenvietes.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Tokį pasų dalijimą Ukraina smerkia.

Mūšiai pasiekė Severodonecką

Rytų Ukrainoje kautynės pasiekė svarbaus miesto Severodonecko pakraščius. Artimiausiomis dienomis Rusijos kariai gali surengti antžeminę ataką šiame mieste, praneša UNIAN.

Taip prognozuoja Amerikos  karo studijų institutas. Analitikai pranešė apie pasikeitusią Rusijos įsibrovėlių mūšio taktiką, taip pat apie puolimo prieš Severodonecką suaktyvėjimą.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgos pirmenybę teikė įsiveržimui į rytus ir vakarus nuo Popasnos, kad nutrauktų Ukrainos sausumos kelius į pietvakarius nuo Severodonecko ir užbaigtų Luhansko srities okupaciją.

Tikėtina, kad Rusijos kariai įžengė į Limaną ir galėjo jį panaudoti koordinuodami žygį į pietryčius nuo Izyumo, kad pradėtų puolimą prieš Severodonecką.

Smogė Zaporožei, Donbase – įtempta

Rusijos kariai smogė Zaporožės miestui, bandydami sunaikinti svarbų Ukrainos karių, veikiančių rytuose, logistikos centrą, praneša UNIAN.

Be to, Amerikos karo studijų institutas teigė, kad Rusija ir toliau mėgins pamažu atimti Ukrainos karių logistiką ir pastiprinimą, t. y. nedarys plataus masto apsupimų. 

Kaip rašyta anksčiau, gegužės 25 d. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidai pareiškė, kad dabar yra užimta apie 95 proc.  Luhansko srities. Jis pažymėjo, kad padėtis Donbase yra „labai bloga“. Anot jo, Luhansko srities apšaudymai nesiliauja, rusų įsibrovėliai naikina ištisas gyvenvietes, todėl Ukrainos kariškiai turi trauktis užimti naujas pozicijas.

Žiniasklaida: Izraelis Vokietijai neleidžia tiekti Ukrainai prieštankinių raketų

Izraelis atmetė JAV prašymą leisti Berlynui tiekti Ukrainai prieštankines raketas „Spike“, pagamintas Vokietijoje pagal Izraelio technologiją ir su jo licencija. Kaip rašo leidinys „Axios“, tai pranešė JAV ir Izraelio pareigūnai.

Gautomis žiniomis, Izraelio gynybos ministerijos atstovas Amiras Eshelis prieš dvi savaites Vašingtone susitiko su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu, kad aptartų dviejų šalių bendradarbiavimą saugumo srityje.

Į kapą amžinojo poilsio atgulė Rusijos apšaudymo aukos ir mirusieji dėl natūralių priežasčių.

Tada A. Eshelis pareiškė, jog jo šalis nesutiks tiekti Kyjivui prieštankinių raketų, kadangi Izraelis perduoda Ukrainai tik nemirtiną karinę įrangą.

Aukštas Izraelio pareigūnas taip pat sakė, jog Tel Avivas nerimauja, kad Rusijos kariai žus nuo Izraelio pagamintų ginklų, o tai gali paskatinti Rusiją kenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje.

Ukrainos policija mirusiuosius laidoja masinėje kapavietėje

Rytų Ukrainos Lysyčiansko mieste vietos policija masinėje kapavietėje palaidojo mažiausiai 150 žmonių, „Telegram“ pranešė regiono administratorius.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus pažadėjo, kad po karo jie bus palaidoti tinkamai, ir sakė, kad nepaprasta padėtis verčia policiją imtis daugelio vaidmenų, įskaitant laidojimą.

Į kapą amžinojo poilsio atgulė Rusijos apšaudymo aukos ir mirusieji dėl natūralių priežasčių, sakė jis. Vaizdo įraše buvo matyti į duobę dedami lavonai baltuose maišuose, kiekvienas su vardo etikete.

V. Zelenskis griežtai atkirto siūlantiesiems perleisti Rusijai Ukrainos teritorijų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį griežtai atmetė kai kurių Vakarų politikų pareiškimus, jog Kyjivas turėtų perleisti Maskvai rusų pajėgų okupuotų teritorijų kontrolę, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.

Tai siūlantys „didūs geopolitikai“ nepaiso paprastų ukrainiečių interesų – „milijonų žmonių, kurie iš tikrųjų gyvena teritorijoje, kurią jie siūlo iškeisti į taikos iliuziją“, sakė V. Zelenskis trečiadienį vėlai vakare vaizdo kreipimesi į tautą.

„Visada turime galvoti apie žmones ir nepamiršti, kad vertybės nėra tik žodžiai“, – pabrėžė jis.

Politikus, pasisakančius už tai, kad Rusijai būtų atiduota dalis Ukrainos, V. Zelenskis palygino su tais, kurie 1938 metais atidavė teritorijų Hitleriui, tikėdamiesi išvengti Antrojo pasaulinio karo.

Ukrainos interesų neturėtų nusverti „interesai tų, kurie skuba vėl susitikti su diktatoriumi“, sakė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos jo kariuomenė susiduria su įnirtingiausiu Rusijos pajėgų, kurios kai kuriose vietose turi gerokai daugiau ginkluotės ir karių, puolimu. Jis maldavo Vakarų skirti jo šaliai didesnę karinę pagalbą – „be jokių išimčių, be jokių apribojimų“.

„Pakankamai, kad galėtume laimėti“, – sakė prezidentas.

V. Putinas pažadėjo pensijas ir minimalų atlyginimą padidinti dešimtadaliu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos bei minimalus darbo užmokestis artimiausiu metu didės dešimtadaliu.

Tokį žingsnį Kremlius žengia siekdamas nuraminti rekordine infliacija besipiktinančius eilinius rusus, šaliai dėl invazijos į Ukrainą susiduriant su precedento neturinčia tarptautinių sankcijų banga.

„Nuo birželio 1-osios 10 proc. didės minimalus pragyvenimo lygis“, – pareiškė V. Putinas per valstybinių televizijų transliuotą susitikimą su valdžios pareigūnais, įskaitant regionų gubernatorius.

Jis paaiškino, jog tai reiškia, kad dėl to augs socialinės pašalpos ir išmokos, o „mūsų pagrindinis ir nekintantis prioritetas – didinti piliečių gerovę bei gyvenimo kokybę“.

„Nuo liepos mėnesio 10 proc. didės minimalus darbo užmokestis“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, „ekspertų nuomone, infliacijos augimas sulėtėjo, o per visus šiuos metus ji neturėtų viršyti 15 proc.“.

Agentūros „Interfax“ skaičiavimais, dėl šio indeksavimo minimalus mėnesio darbo užmokestis Rusijoje pakils iki maždaug 235 eurų, o vidutinė pensija – iki 300 eurų.

V. Putinas taip pat nurodė vyriausybei padidinti atlyginimus užsienyje „pareigą atliekantiems“ Rusijos kariams, karui  Ukrainoje tęsiantis jau ketvirtą mėnesį.

Nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ trečiadienį paskelbė, jog metų (12-os mėnesių) infliacija praėjusią savaitę sudarė 17,5 proc., o per savaitę užfiksuotas nors ir kuklus, bet pirmas nuo pernai rugpjūčio vartojimo kainų sumažėjimas.

D. Kuleba: Ukrainai itin reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „smarkiai“ reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos, galinčios suteikti atsvarą Rusijos pajėgų smogiamajai galiai.

Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose ministras Dmytro Kuleba ragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.

Jis sakė atvykęs į Davosą tokiu metu, kai Ukrainos kovos veiksmų zonoje susiklosčiusi „labai sunki padėtis“, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytiniame Donbaso regione.

„Mūšis dėl Donbaso labai panašus į Antrojo pasaulinio karo mūšius“, – D. Kuleba sakė žurnalistams po susitikimų su virtinės šalių vyriausybių pareigūnais ir verslo lyderiais.

„Kai kurie miestai ir gyvenvietės nebeegzistuoja, – kalbėjo jis. – Jie buvo paversti griuvėsiais Rusijos artilerijos ugnies, Rusijos salvinės raketų ugnies sistemų. Tai niokojama.“

Rusija smarkiai pranoksta Ukrainos pajėgas pagal virtinę sunkiosios ginkluotės sistemų, bet didžiausias atotrūkis – tarp abiejų šalių turimų ilgo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemų, pridūrė D. Kuleba.

Vašingtonas ir Europos šalys jau pasiuntė Ukrainai milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų Kyjivo vyriausybei atremti geriau ginkluotų Rusijos pajėgų įsiveržimą.

Tačiau D. Kuleba sakė, kad salvinės raketų ugnies sistemos „iš tikrųjų yra ginklas, kurio mums smarkiai reikia“.

„Šalys, vilkinančios Ukrainos aprūpinimą sunkiąja ginkluote, turi suprasti, kad kiekvieną dieną, kurią jos sugaišta spręsdamos, svarstydamos įvairius  argumentus, žūva žmonės“, – pabrėžė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Ukraina tokių sistemų prašė ir iš Jungtinių Valstijų.

„Vienybės poreikis“

Ukrainos prezidentas anksčiau trečiadienį pasakė antrą kalbą Davose vaizdo ryšiu ir paragino Vakarus vieningiau palaikyti jo šalį.

„Vienybė reiškia ginklus. Mano klausimas: kur ši vienybė praktikoje? Aš jos nematau. Turėtume didžiulį pranašumą prieš Rusiją, kai būtume iš tikrųjų vieningi“, – V. Zelenskis sakė PEF kuluaruose surengtų įprasto „Ukrainos pusryčių“ renginio dalyviams.

Pasak V. Zelenskio, Ukraina dėkinga už JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paramą, bet arčiau esančių Kyjivo sąjungininkų ryžtas atrodo menkesnis.

„Esame Europos žemyne, ir mums reikia vieningos Europos palaikymo“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.

V. Zelenskis konkrečiai paminėjo kaimyninę Vengriją, nepritariančią siūlymui įvesti Europos Sąjungos masto embargą rusiškos naftos importui, ko taip pat reikalauja Ukraina.

„Vengrija nėra tokia vieninga kaip likusi ES“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į nesutarimus dėl Švedijos ir Suomijos istorinio sprendimo įstoti į NATO, kuriam prieštarauja Aljanso narė Turkija.

„Ar yra vienybė dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO? – Ne, ne. Taigi, ar yra stiprūs, vieningi Vakarai? – Ne“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Karas Ukrainoje jau pražudė 240 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 240 vaikų, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 436 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

V. Zelenskis palaikė peticiją įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams

V. Zelenskis palaikė peticiją, reikalaujančią įvesti vizų režimą į Ukrainą atvykstantiems Rusijos piliečiams.

Nuo vasario mėnesio iki trečiadienio vakaro internetinė peticija surinko beveik 27 tūkst. parašų. „Dėl Rusijos agresijos keliama problema yra svarbi ir neatidėliotina“, – parašė V. Zelenskis. Ukrainos vadovas teigė matantis būtinybę sugriežtinti Rusijos piliečių patekimo į Ukrainos teritoriją kontrolę. Tai pavesta ministro pirmininko Denyso Šmyhalo vadovaujamai vyriausybei.

Iš esmės tarp Ukrainos ir Rusijos galioja bevizis režimas. Tačiau jau ankstesniais metais buvo taikomi suvaržymai atvykstantiems iš Rusijos, daugeliui asmenų buvo uždrausta atvykti į šalį.

Vokietijos prezidentas Putinui: nutraukite kančias Ukrainoje

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris paragino V. Putiną nedelsiant išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos ir pradėti tiesiogines derybas su Volodymyru Zelenskiu, praneša DW.

„Parodykite pagarbą Ukrainos suverenitetui, nutraukite karo veiksmus“, - pareiškė jis trečiadienį Štutgarte, sakydamas kalbą Vokiečių katalikų dienos proga.

„Pone Putinai, nutraukite kančias ir griovimą Ukrainoje! Išveskite savo kariuomenę! Ir neatsisakykite tiesioginių ir rimtų derybų su prezidentu Zelenskiu!“, – kreipėsi jis į Rusijos prezidentą.

Steinmeieris taip pat pabrėžė, kad „dėl agresyvaus Putino karo kenčia ne tik Ukrainos žmonės“. Rusijai užblokavus Ukrainos uostuose milijonų tonų grūdų eksportą, jų kainos pasaulyje smarkiai išaugo. „Daugeliui pasaulio regionų, ypač Rytų ir Pietų Afrikoje, artimiausiais mėnesiais gresia badas ir mirtis“, – įspėjo jis.

Pasak Vokietijos prezidento, „Putino karo padariniai smogs valstybėms, kurios dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos, ir regionams, kur žemė dėl klimato krizės darosi nederlinga“.

Nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 600 Rusijos karių

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 26 d. jau neteko apie 29 600 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 315 tankų, 3 235 šarvuotųjų kovos mašinų, 617 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 225 automobilių, 13 laivų, 502 dronų, 114 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Okupantai Mariupolyje pratęsė mokslo metus iki rugsėjo 1-osios

Okupantai Mariupolyje pratęsė mokslo metus iki rugsėjo 1-osios. Tai ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Okupantai paskelbė, kad mokslo metai pratęsiami iki rugsėjo 1-osios. Atostogų nebus. Svarbiausias tikslas – deukrainizacija ir pasiruošimas mokslo metams pagal Rusijos programą. Vaikams visą vasarą bus dėstoma rusų kalba ir literatūra, Rusijos istorija ir matematika rusiškai“, – parašė jis.

Pasak P. Andriuščenkos, okupantai planuoja atidaryti devynias mokyklas.

„Bet jiems kol kas pavyko rasti tik 53 mokytojus. Po šešis mokytojus vienai mokyklai – tai ryški rusiško švietimo okupuotame Mariupolyje iliustracija“, – pridūrė jis.

P. Andriuščenkos duomenimis, nuo okupacijos pradžios Mariupolyje žuvo 22 tūkst. žmonių.

Prorusiški separatistai: Luhanske ir Donecke laikoma apie 8 tūkst. Ukrainos karo belaisvių

Vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ šiuo metu laikoma apie 8 tūkst. Ukrainos karo belaisvių, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Luhansko prorusiškų separatistų atstovu Rodionu Mirošniku.

„Yra daug belaisvių. Žinoma, jų daugiau Donecko liaudies respublikos teritorijoje, tačiau ir mes turime užtektinai, šiuo metu bendras jų skaičius siekia maždaug 8 tūkst. Tai yra daug ir kasdien į nelaisvę paimama dar po kelis šimtus žmonių“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė R. Mirošnikas.

„Reuters“ negalėjo patvirtinti šios informacijos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugriovė Rusijos postą Lisičanskas-Bachmutas greitkelyje

Luhansko OVA vadovas Sergejus Gaidai teigė, kad Rusijos kariai nekontroliuoja greitkelio Lisičanskas-Bachmutas, nors nuolat jį apšaudo, praneša UNIAN.

Jo teigimu, okupantai čia net bandė įsitvirtinti, tačiau jų patikros punktas buvo nugriautas.

„Buvo apie 50 žmonių, jiems pavyko kuriam laikui įsitvirtinti – net kažkokį patikros postą įrengė, bet tai buvo situacinė sėkmė. Rusijos kariai vykdo tikslius apšaudymus. Nuvažiuoti iš Bachmuto į Lisičanską nepaprastai sunku“, – sakė S. Gaidai.

Tačiau Ukraina randa kitų humanitarinių krovinių gabenimo galimybių.

Neatmeta tikimybės, kad Rusijos kariai puls Kyjivą ir Černihivą

Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka teigė, kad Ukrainos pasienyje su Baltarusija Rusijos karių koncentracijos kol kas nėra, tačiau atakos grėsmė ateityje išlieka, rašo UNIAN cituodami „Ukrinform“.

„Iš tiesų, baltarusiai dabar treniruojasi ir pranešama, kad po kurio laiko vėl bus naujos pratybos. Kol kas nematome Rusijos karių koncentracijos pasienyje su Baltarusija, bet yra tikimybė, kad artimiausiu metu ten jie ten bus. Negalime atmesti tikimybės, kad iš Baltarusijos bus puolamas Černihivas ar Kyjivas“, – spėjo V. Denisenka.

Tačiau jis pabrėžė, kad dabar viskas sutelkta į Donbasą.

„Jiems neužtenka jėgų vienu metu kovoti daugelyje frontų. Nors ir vykdė tam tikrą mobilizaciją, kai kurie nauji daliniai, deja, įsitraukė į karo veiksmus“, – akcentavo jis.

V. Klyčko: Rusija vis dar tikisi užimti Kyjivą

Nors pastaruoju metu Rusijos kariai daugiausiai dėmesio skiria Ukrainos rytams, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėja, kad jie vis dar gali grįžti į šalies sostinę, praneša „Sky News“.

EPA-ELTOS nuotr.

Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, V. Klyčko teigė, kad Maskva vis dar tikisi užimti Kyjivą. Pasak jo, jokia paslaptis, kad Rusijos tikslas yra užimti visą Ukrainą. Visi supranta, kad tai ne „specialioji operacija“, o Ukrainos žmonių genocidas, kalbėjo V. Klyčko.

Rusijos kariai iš Kyjivo pasitraukė balandį. Dėl nuožmaus ukrainiečių priešinimosi jiems nepavyko perimti miesto kontrolės.

Estijos prezidentas: naivu manyti, kad Rusija yra Europos saugumo architektūros dalis

Rusija negali būti Europos saugumo architektūros dalis, priešingai, ji kelia jai grėsmę. Tai Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis, praneša portalas ERR.

EPA-ELTOS nuotr.

„Naivu manyti, kad Rusija yra Europos saugumo architektūros dalis. Rusija, sukėlusi plataus masto karą, kad užgrobtų Ukrainą, nenori prisiimti atsakomybės už taiką ir stabilumą Europoje. Jos tikslas – pakirsti stabilumą ir saugumą. Tad dabar Rusija kelia grėsmę Europos saugumo architektūrai“, – sakė valstybės vadovas.

Anot jo, Europoje klostosi nauja saugumo situacija, kadangi Suomija ir Švedija nusprendė stoti į NATO, o milijonai pabėgėlių plūsta į daugelį žemyno šalių.

Estijos prezidentas pabrėžė būtinybę pakeisti mąstymo kultūrą sprendžiant užsienio politikos ir saugumo klausimus ir patarė Vakarams realiau vertinti grėsmes: „Stabdykite Rusiją, o ne save“.

Vietos pareigūnas: Severodoneckas apšaudomas nuolat

Apsiaustas Ukrainos Severodonecko miestas pastarąsias pusantros savaitės apšaudomas nuolat, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šio miesto karinės administracijos vadovu Oleksandru Striuku.

O. Striukas sakė Ukrainos radijo stočiai NV, kad kautynių metu iki šiol apgadinta apie 90 proc. miesto gyvenamųjų namų.

O. Striuko duomenimis, Severodonecke šiuo metu galimai vis dar yra apie 12–13 tūkst. žmonių, daugelis jų slepiasi rūsiuose.

Ministro patarėja: Ukraina turi galingą poveikio Vengrijai svertą – „Družbos“ naftotiekį

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet Ukraina turi kuo atsakyti.

Tai per nuotolines diskusijas Kyjivo saugumo forume pareiškė Ukrainos energetikos ministro patarėja Olena Zerkal, praneša „Ukrinform“.

„Kalbant apie Vengriją, tai ji pasinaudojo situacija. Mes ir Europos Sąjunga iš esmės suteikėme jai tokią galimybę“, – sakė patarėja.

Anot O. Zerkal, Vengrijos „apetitas“ dėl ES fondų kasdien auga. „Ir jie nusprendė, jog išmušė jų žvaigždžių valanda, kai galima reikalauti visko, ko tik nori, kad tik būtų išsaugota Europos vienybė“, – piktinosi ministro patarėja.

Ji apgailestavo, kad Vengrijai buvo leista tai daryti.

„Europos Komisijai teko keisti savo politiką ir leisti Vengrijai naudoti ES lėšas netgi naujo naftotiekio tiesimui, jau nekalbant apie savo naftos perdirbimo įmonių modernizavimą“, – teigė O. Zerkal.

„Bet tai dar ne viskas. Jie gauna visas lėšas, kurios buvo įšaldytos, pagal kitas programas. Ir tai iš tiesų liūdina, nes Ukrainos rankose yra puikus svertas – „Družbos“ naftotiekis“, – pareiškė patarėja.

Pasak jos, į Vengriją eina atskira „Družbos“ naftotiekio atšaka, kuriai gali „kažkas atsitikti“.

„Mano manymu, būtų labai pravartu, jeigu jam (naftotiekiui) kažkas nutiktų. Bet tai turi spręsti vyriausybė ir prezidentas. Ar mes tikrai norime kalbėtis su Orbanu ta kalba, kurią jis supranta ir primeta Europos Sąjungai, ar mes tam dar nepasirengę“, – konstatavo O. Zerkal.

Kaip jau buvo pranešta, Vengrija blokuoja šeštąjį ES sankcijų Rusijai paketą, kuriame numatomas ir naftos embargas.

Ukrainoje per antrąjį karo nusikaltimų teismą du Rusijos kariai pripažino savo kaltę

Ketvirtadienį Ukrainoje per antrąjį karo nusikaltimų teismą du Rusijos kariai pripažino savo kaltę apšaudę vieną miestą šalies rytuose, praneša „Reuters“.

Kotelevskos apygardos (Vidurio Ukraina) teismo posėdyje prokurorai paprašė kaltinamiesiems Aleksandrui Bobikinui ir Aleksandrui Ivanovui skirti po 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Jų advokatas prašė parodyti jiems atlaidumą, nes jie esą klausė nurodymų ir vėliau gailėjosi savo veiksmų.

Už stiklo atitvarų stovėję A. Bobikinas ir A. Ivanovas pripažino, kad priklausė artilerijos pulkui, kuris iš Rusijos Belgorodo srities apšaudė Ukrainos Charkivo sritį. Pasak prokurorų, apšaudymo metu Derhačių mieste buvo sugriauta švietimo įstaiga.

„Esu visiškai kaltas dėl nusikaltimų, kuriais esu kaltinamas. Mes iš Rusijos teritorijos apšaudėme Ukrainą“, – tiesiogiai transliuotame teismo posėdyje teigė A. Bobikinas. Tuo metu A. Ivanovas pareiškė: „Aš gailiuosi ir prašau sutrumpinti įkalinimo bausmę.“

Teismo posėdis truko maždaug valandą. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas gegužės 31 d.

Graikijoje ugnis prarijo ukrainiečiams paaukotą pagalbą

Anksti ketvirtadienį kilęs gaisras sunaikino 20 tonų drabužių ir antklodžių, paaukotų Graikijoje nuo karo nukentėjusiems Ukrainos pabėgėliams, pranešė pagalbos grupė.

Ugniagesiai pranešė, kad gaisras kilo saugykloje prie uždaro „Taikos ir draugystės“ stadiono netoli Pirėjo uosto. „Žmonės čia ateina aukoti kiekvieną dieną. Labai apgailestauju dėl tokios padėties, kad aukos sunaikintos“, – prie nuniokotos vietos vos tramdydamas ašaras sakė Ioannis Spanolios, pagalbos grupės „Oloi Mazi Boroume“ įkūrėjas.

Ugniagesių atstovas sakė, kad ugnis buvo užgesinta, gaisro priežastys tiriamos. Niekas nebuvo sužeistas.

Pasak pagalbos koordinatorės Irinos Bortnyk, dalis vaistų ir maisto liko nepažeista.

Graikija priėmė daugiau nei 30 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, įskaitant beveik 8 tūkst. nepilnamečių.

Suomijos premjerė S. Marin apsilankė Bučoje

Suomijos premjerė Sanna Marin ketvirtadienį apsilankė Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje, praneša „Euronews“.

Tai pirmasis jos vizitas Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį pradžios vasario 24 d.

Anot vietos žiniasklaidos, lankydamasi šiame miestelyje, kuriame Rusijos kariai kovą surengė žiaurias civilių žudynes, S. Marin aptarė Suomijos prisidėjimo prie jo atstatymo galimybes.

Ukraina: kovos šalies rytiniame Donbaso regione pasiekė didžiausią intensyvumą

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad mūšiai šalies rytiniame Donbase pasiekė didžiausią intensyvumo lygį, Rusijos pajėgoms veržiantis gilyn į pramoninį regioną.

„Kovos pasiekė didžiausią intensyvumą“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„Priešo pajėgos vienu metu keliomis kryptimis šturmuoja mūsų karių pozicijas. Mūsų laukia nepaprastai sunkus ir ilgas kovų etapas“, – pridūrė ji.

Nuo tada, kai Maskva išvedė savo pajėgas iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos regionų, kad sustiprintų puolimą rytuose, rusai lėtai, bet užtikrintai žengia gilyn į Donbaso regioną.

Rusijos pajėgos artėja prie kelių pagrindinių miestų, ypač Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kurie yra įsikūrę pakeliui į Ukrainos rytinį administracinį centrą Kramatorską.

„Padėtis tebėra sudėtinga ir rodo tolesnio blogėjimo požymius“, – sakė H. Maliar.

„Turime suprasti, kad vyksta karas ir, deja, mūsų nuostoliai neišvengiami“, – pridūrė ji.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus savo ruožtu sakė, kad „smarkūs“ Rusijos bombardavimai Lysyčanske padarė didelę žalą civilinei infrastruktūrai, įskaitant humanitarinės pagalbos centrą.

S. Haidajus nurodė, kad per pastarojo meto Rusijos puolimą regione, kurį Maskva teigia beveik visiškai kontroliuojanti, žuvo trys žmonės.

Rusijos kariai apšaudė Charkivo centrą: yra sužeistų ir žuvusių

Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas paragino Charkivo ir regiono gyventojus likti slėptuvėse, rašo UNIAN.

Charkive per Rusijos karių apšaudymą žuvo keturi žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.

„Okupantai vėl apšaudo regiono centrą. Pirminiais duomenimis, per apšaudymą buvo sužeisti septyni žmonės. Deja, žuvo keturi žmonės. Informacija tikslinama“, – sakė jis.

Italija atėmė iš Rusijos premjero ir dar trijų rusų garbingus apdovanojimus

Italija iš Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino ir dar trijų aukštas pareigas užimančių rusų ketvirtadienį atėmė vieną aukščiausių savo apdovanojimų, pareiškusi, kad jie jo nebėra nusipelnę.

M. Mišustinui ir prekybos ministrui Denisui Manturovui 2020 metais buvo suteiktas Italijos Žvaigždės ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriaus titulas, tačiau prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) pasirašė dekretą, kuriuo atėmė iš jų šį apdovanojimą, paskelbdamas juos „nevertais“ jo.

Jis taip pat atėmė šį titulą iš Rusijos pramonės ministro pavaduotojo Viktoro Jevtuchovo ir Rusijos valstybinio banko VTB vadovo Andrejaus Kostino.

„Rusijos Federacijai turi būti daromas stiprus spaudimas, ką mes ir darome kartu su Europos Sąjunga, nes užsitęsęs karas Europoje gali turėti neįtikėtinai rimtų pasekmių“, – ketvirtadienį po susitikimo su savo Alžyro kolega Romoje perspėjo S. Mattarella.

Italijos Žvaigždės ordinas teikiamas nuo 2011 metų. Jis skiriamas žmonėms, svariai prisidėjusiems prie Italijos draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis.

Į nelaisvę paimti Mariupolio gynėjai vis dar yra Rytų Ukrainoje

Ukrainos kovotojai, kurie neseniai Mariupolyje Rusijos karių pajėgų buvo paimti į nelaisvę, ir toliau laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donbase. „Visi laikomi Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ sakė separatistų vadovas Denisas Pušilinas.

Iki praėjusio savaitgalio pasidavė daugiau kaip 2 400 Mariupolio gynėjų, prieš tai kelias savaites kovojusių apsiaustoje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Ukraina ir toliau tikisi, kad vyrai ir moterys bus iškeisti į rusų belaisvius. Tačiau Maskva kol kas dėl to sprendimo nėra priėmusi.

Rusija svarsto Ukrainos „Azov“ pulką, kurio nariai yra tarp Mariupolyje į nelaisvę paimtų kovotojų, paskelbti „teroristine organizacija“. Atitinkamas teismo procesas turėjo prasidėti ketvirtadienį, tačiau buvo nukeltas į birželio pabaigą. Už narystę teroristinėje organizacijoje Rusijoje gresia iki 20 metų kalėjimo. Kiek tai gali turėti įtakos Mariupolio gynėjams, neaišku.

Kraštutinių dešiniųjų įkurtą ir jų vyraujamą „Azov“ pulką Maskva vis pateikia kaip pateisinimą savo vasario pabaigoje pradėtam karui prieš Ukrainą. Pulkas yra Ukrainos nacionalinės gvardijos, o ne kariuomenės dalis.

Ukrainos generolas: Rusija Luhansko regione turi pranašumą

Ukrainos generolas pripažįsta, kad Rusija Luhansko regione turi pranašumą. „Rusija turi pranašumą, bet mes darome viską, ką galime“, – sakė Oleksijus Gromovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Ukraina, be to, stebi, kad Rusija į Bresto regioną Vakarų Baltarusijoje permeta „Iskander K“ raketų sistemas. Tai esą gali reikšti naujas atakas prieš Vakarų Ukrainą.

Rusija dar kartą pareikalavo atšaukti sankcijas, kad galėtų būti atnaujintas grūdų eksportas

Ukrainoje grūdų eksportą blokuojanti Rusija dar kartą paragino Vakarus atšaukti sankcijas. Tada iš Ukrainos vėl galės vykti eksportas, ketvirtadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Jie turi panaikinti tuos neteisėtus sprendimus, kurie trukdo krovininiams laivams, grūdų eksportui ir taip toliau“, – teigė D. Peskovas, tačiau nepasakė, ką tiksliai turi omenyje.

Vakarai yra įvedę Rusijai daug prekybos sankcijų, kurios kenkia jos ekonomikai. Rusija ir Ukraina yra didelės grūdų eksportuotojos, vaidinančios svarbų vaidmenį aprūpinant pasaulį maistu.

Ukraina prieš tai apkaltino Rusiją šantažu ir paragino Vakarus jokiu būdu neatšaukti dėl karo Maskvai paskelbtų sankcijų.

Kyjivas kaltina Rusiją karo laivais blokuojant Juodosios jūros uostus ir taip neleidžiant išvežti kviečių. Rusija savo ruožtu ragina Ukrainą išminuoti savo pakrantes, kad būtų galima atidaryti koridorių grūdų eksportui.

Po daugiau kaip tris mėnesius trunkančio karo prieš Ukrainą D. Peskovas apkaltino vyriausybę Kyjive nepakankamai realistiškai vertinant padėtį savo šalyje. „Maskva tikisi, kad Kyjivas sutiks su Maskvos reikalavimais ir situaciją matys tokią, kokia ji yra, realią padėtį, kokia ji yra“, - kalbėjo D. Peskovas.

Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų teritorijų šalies rytuose ir pripažintų Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis pabrėžia, kad Ukraina neatsisakys savo teritorijų ir kovos toliau – kol Rusija kapituliuos.

PSO valstybės narės smerkia Rusijos išpuolius prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės ketvirtadienį didele balsų dauguma priimta rezoliucija griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Kasmetinėje PSO asamblėjoje 88 balsais prieš 12 buvo priimta rezoliucija, kurioje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines“ ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas.

Rezoliucijoje „griežčiausiai smerkiama“ Rusijos „karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas“.

Ukrainos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje Jevhenija Filipenko sakė, kad vasario 24 dieną pradėta Rusijos invazija sukėlė didžiulę sveikatos ir humanitarinę krizę šalyje ir už jos ribų.

Asamblėja „turi aiškiai pasakyti, kam tenka atsakomybė už šią sveikatos krizę: ji tenka Rusijos Federacijai“, pabrėžė ji.

Rezoliuciją pateikė Ukraina, o ją parėmė tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija, Turkija ir Europos Sąjunga, išskyrus Vengriją.

Tuo metu Rusijos rezoliuciją dėl sveikatos krizės karo draskomoje Ukrainoje, kurioje neužsimenama apie Maskvos invaziją, asamblėja atmetė.

15 šalių balsavo už pastarąją rezoliuciją, o 66 – „prieš“.

Septyni žmonės žuvo per naują Rusijos apšaudymą Charkive

Septyni žmonės žuvo per naują Rusijos apšaudymą antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnas.

Kai buvo atremti vasario 24 dieną invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos bandymai užimti Charkivą, į regioną grįžo daug žmonių.

„Šiandien priešas klastingai apšaudė Charkivą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Žuvo septyni civiliai gyventojai, 17 buvo sužeisti, įskaitant devynerių metų vaiką“, – sakė jis. Smūgiai buvo suduoti mažiausiai trijuose miesto rajonuose.

Naujienų agentūros AFP reporteris Charkive pranešė, kad per apšaudymą nukentėjo šiaurinis gyvenamasis rajonas, virš kurio matėsi kylantys dūmų kamuoliai.

Charkivo meras Ihoris Terechovas paragino gyventojus būti slėptuvėse.

„Priešo kariai vėl apšaudo mūsų miestą, – pranešė jis platformoje „Telegram“. – Yra sužeistųjų ir, deja, žuvusių. Raginu jus likti saugiose vietose, rūsiuose, pastogėse, metro stotyse.“

Pasak mero, šią savaitę darbą atnaujinęs miesto metropolitenas, kuris nuo Rusijos invazijos pradžios buvo naudojamas kaip slėptuvė, dirbs ir toliau, bet taip pat teiks saugų prieglobstį gyventojams.

„Mes nestabdysime metropoliteno darbo, bet atskirsime specialius sektorius, kur galima bus slėptis nuo bombardavimo“, – pareiškė I. Terechovas.

„Dabar svarbiausia yra išsaugoti gyvybes“, – pridūrė jis.

Invazijos pradžioje Maskvos pajėgos smarkiai apšaudė Charkivą, esantį Ukrainos šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos.

Po smarkių mūšių Ukrainos pajėgos išlaikė Charkivo, kuris labai nukentėjo, kontrolę.

V. Putinas: Rusija padės įveikti maisto krizę, jei Vakarai panaikins sankcijas

Maskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie mėginimų išvengti gresiančios maisto krizės, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi svariai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jeigu Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – sakoma Kremliaus pareiškime po pokalbio.

Jame priduriama, kad V. Putinas taip pat kalbėjo apie „veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti laivybos saugumą, įskaitant kasdien atidaromus humanitarinius koridorius civilinių laivų išplaukimui iš Azovo ir Juodosios jūros uostų, kuriems trukdo Ukrainos pusė“.

V. Putinas taip pat pavadino „nepagrįstais“ kaltinimus, esą Rusija kalta dėl maisto produktų tiekimo pasaulinėje rinkoje problemų.

Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „pokalbis buvo skirtas įvykiams Ukrainoje ir pastangoms rasti bendrą sprendimą dėl tebesitęsiančios maisto krizės, taip pat dėl sunkių padarinių skurdžiausioms pasaulio šalims“.

Vasario 24 dieną V. Putinui įsakius įvesti kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Rusijai buvo įvestos beprecedentės sankcijos. Dėl jų ir dėl karo veiksmų sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos.

Šios dvi šalys pagamina 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Rusijoje iš tarnybos atleista 115 Nacionalinės gvardijos karių, atsisakiusių kariauti Ukrainoje

Rusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.

Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.

Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.

Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.

Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.

Iš „Azovstal“ evakuoti kariai nekankinami 

Ukrainos kariai, kurie buvo evakuoti iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ į okupuotą Jelenivką, nėra kankinami.

Vėliau jie bus iškeisti į rusų belaisvius, televizijai sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksijus Danilovas, praneša unian.net.

 

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeDonbasasSeverodoneckasZaporožėrusiški pasai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių