„Odesa buvo atakuota iš oro“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„Pranešta apie gaisrus kai kuriuose rajonuose. Kai kurias raketas numušė oro gynyba.“

Naujienų agentūros AFP reporteris pranešė, kad sprogimai šiame Ukrainos pietvakariuose esančiame mieste driokstelėjo maždaug 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Odesa buvo atakuota iš oro.

Jis taip pat pranešė apie mažiausiai tris juodų dūmų stulpus ir liepsnas, matomas greičiausiai pramoninėje miesto dalyje.

Aviacijos smūgis buvo surengtas tuo metu, kai Rusijos pajėgos, regis, traukiasi iš Ukrainos šiaurinės dalies.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įspėjo, kad Rusija telkia pajėgas ir rengia „smarkias atakas“ Ukrainos pietuose.

Odesa – istorinis miestas, kuriame gyvena maždaug 1 mln. žmonių – yra didžiausias Ukrainos Juodosios jūros uostamiestis.

Sunaikinta naftos perdirbimo gamykla

Kyjivui įspėjus, kad Rusija mėgina sutelkti savo pajėgas Ukrainos pietuose, ankstų sekmadienio rytą Odesą – Ukrainos strateginį Juodosios jūros uostamiestį – sudrebino aviacijos smūgiai, pranešė kariuomenė, kurios duomenimis, per šią ataką niekas nenukentėjo.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad buvo smogta Odesai.

„Šįryt iš jūros ir oro paleidus tikslaus nutaikymo raketų netoli Odesos miesto buvo sunaikinta naftos perdirbimo gamykla ir trys degalų bei tepalų saugyklos, iš kurių buvo tiekti degalai Ukrainos pajėgų grupei Mykolajivo kryptimi“, – pareiškė Rusijos ministerija.

Odesos sritis yra vienas prioritetinių priešo taikinių. Priešas laikosi klastingos taktikos ir atakuoja svarbią infrastruktūrą.

Naujienų agentūros AFP reporteris pranešė, kad sprogimai šiame Ukrainos pietvakariuose esančiame mieste driokstelėjo maždaug 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Jis taip pat pranešė apie mažiausiai tris juodų dūmų stulpus ir liepsnas, matomas greičiausiai pramoninėje miesto dalyje.

Raketų smūgis buvo surengtas tuo metu, kai Rusijos pajėgos, regis, traukiasi iš Ukrainos šiaurinės dalies.

Per atakas niekas nenukentėjo, pietinės regioninės vadavietės pranešime pareiškė karininkas Vladislavas Nazarovas, dar kartą pabrėžęs, kad yra uždrausta skelbti tikslias atakuojamas vietoves ar apgadinimų mastą.

„Odesos sritis yra vienas prioritetinių priešo taikinių. Priešas laikosi klastingos taktikos ir atakuoja svarbią infrastruktūrą.“

Britai atsiųs ginklų Odesos pakrantei apsaugoti

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja tiekti Ukrainai ginklus, kuriais būtų sutrukdyta Rusijos planams okupuoti pietinę šalies dalį iš jūros.

Apie tai skelbia Ukrainos naujienų portalas „Ukrinform“, remdamasis „The Sunday Times“ informacija.

Jungtinė Karalystė nori aprūpinti Ukrainą priešlaivinėmis raketomis, kad būtų „atlaisvinti“ pakrantės miestai, kuriuos rusų kariai dabar bombarduoja iš jūros, teigia „Ukrinform“.

Anot B. Johnsono, planuojama tiekti ginklus Ukrainai tam, kad nebūtų leista okupantams toliau veržtis į Odesą.

Britai anksčiau Ukrainai perdavė savo prieštankines raketas NLAW Kyjevui ginti.

Visos Baltijos valstybės nutraukė rusiškų dujų importą

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų.

„Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas.

„Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

U. Barisas pridūrė, kad Baltijos rinkos poreikiams tenkinti šiuo metu naudojamos Latvijos požeminėje saugykloje saugomos dujų atsargos.

Lietuvos energetikos ministerija šeštadienį teigė, kad visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Pagal numatytą grafiką kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius suskystintų gamtinių dujų krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams. Jos atgabenamos iš JAV.

Galutinai atsisakyti rusiškų dujų nutarta, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pamėgino pasinaudoti Rusijos, kaip energijos išteklių galiūnės, statusu.

Rusijos ekonomikai susidūrus su beprecedente tarptautinių sankcijų banga, V. Putinas Europos Sąjungos (ES) šalis įspėjo, kad už rusiškas dujas joms teks atsiskaityti rubliais ir tam reikės atidaryti sąskaitas Rusijos valiuta.

Ketvirtadienį jis pareiškė, kad galiojančios sutartys bus sustabdytos, jeigu tokie mokėjimai nebus atliekami.

Jungtinės Valstijos jau uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, tačiau Europos Sąjunga, kuri 2021 metais iš Rusijos gavo apie 40 proc. blokui reikalingų dujų, šio importo iš Maskvos kol kas neatsisakė.

Nuo šio mėnesio – daugiau jokių rusiškų dujų Lietuvoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino likusias ES valstybes nares pasekti Baltijos šalių pavyzdžiu.

„Nuo šio mėnesio – daugiau jokių rusiškų dujų Lietuvoje“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Mano šalis jau seniai priėmė sprendimų, kurie šiandien mums leidžia be jokio skausmo nutraukti energetinius ryšius su agresoriumi, – pridūrė jis. – Jeigu tai galime padaryti mes, tai gali padaryti ir likusi Europa!“

Rusijoje per protestus prieš karą Ukrainoje sulaikyta per 200 žmonių

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė 211 žmonių, pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.

„OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 17-oje Rusijos miestų policija sulaikė mažiausiai 211 žmonių.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas Maskvoje pranešė matęs, kaip gausiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Pasak žurnalisto, pareigūnai išsivedė žmones, sėdėjusius ant suoliukų parke ar tiesiog ten stovėjusius, nepaaiškindami sulaikymo priežasčių.

Viena iš sulaikytų moterų laikė baltų tulpių puokštę, o kita kelis kartus šūktelėjo „Ne – karui Ukrainoje!“, kol buvo išvedama.

Šeštadienį aktyvistai iš maždaug 30 Rusijos miestų socialiniuose tinkluose paskelbė apie nacionalinio masto sėdimąjį protestą prieš karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“.

Organizatoriai savo pareiškime paragino protestuoti prieš Rusijos “ekonomikos krachą“, taip pat prieš šalies prezidento Vladimiro Putino valdymą. Jie taip pat pareikalavo paleisti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.

„Rusija nusipelno taikos, demokratijos ir klestėjimo“, – pabrėžė demonstracijų organizatoriai.

Antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge AFP stebėjo žmonių sulaikymą prie miesto teisėkūros asamblėjos. Ten buvo susirinkę apie 40 žmonių, nors tebėra neaišku, kiek iš jų atėjo protestuoti.

„Niekas neateis, visi aktyvieji buvo sulaikyti per ankstesnius protestus“, – kalbėjo 30 metų Sergejus Gorelovas, teigęs, kad atvyko norėdamas „pasižiūrėti ir, jei reikės, išreikšti palaikymą“.

„Atėjau tiesiog pastovėti, kažkaip išreikšti savo protestą prieš viską, kas vyksta. Protestuoti aktyviai yra baisu“, – AFP įvykio vietoje sakė 50 metų Galina Sedova.

Išeidami į gatves protestuotojai rizikuoja gauti baudą ar net sulaukti laisvės atėmimo bausmės.

„OVD-Info“ duomenimis, Rusijoje per protestus prieš vasario 24-ąją prasidėjusius Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje iki šiol sulaikyta per 15 tūkst. žmonių.

Varšuva kaltina Paryžių ir Berlyną esant „šališkais Maskvos naudai“

Lenkijos vicepremjeras sekmadienį paskelbtame interviu apkaltino Prancūziją ir Vokietiją esant pernelyg artimomis Rusijai ir taip pat pasmerkė Berlyno elgesį Maskvos požiūriu prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą.

„Vokietija, kaip ir Prancūzija, yra labai šališka Maskvos naudai“, – interviu vokiečių dienraščiui „Die Welt“ pareiškė Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis.

Ypač smerkiančiai J. Kaczynskis kalbėjo apie Berlyną.

„Vokietijos vyriausybė daugelį metų nenorėjo matyti, ką daro Rusija vadovaujant [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui ir to rezultatus mes matome šiandien“, – pareiškė J. Kaczynskis.

„Lenkija nėra patenkinta Vokietijos vaidmeniu Europoje“, – pridūrė jis.

Negalime ir toliau nuolat remti tokią galiūnę, kaip Rusiją, mokėdami jai milijardus.

J. Kaczynskis papriekaištavo Berlynui už mėginimą atkurti tai, ką „padarė“ buvęs XIX amžiaus kancleris Otto von Bismarckas (Otas fon Bismarkas), „... Vokietijos dominavimą, bet greta su Rusija“.

Lenkijos vicepremjeras ypač pasmerkė Berlyną už nesugebėjimą pristatyti Ukrainai pakankamai ginklų ir už atsisakymą paskelbti embargą bent naftos importui iš Rusijos.

„Svarbu žinoti, kad Rusijos pajamos iš naftos pardavimo yra keturis ar penkis kartus didesnės už pajamas už parduodamas dujas“, – pareiškė J. Kaczynskis.

„Negalime ir toliau nuolat remti tokią galiūnę, kaip Rusiją, mokėdami jai milijardus“, – pridūrė jis.

Prieš Maskvos invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną, Vokietija iš Rusijos importavo 55 proc. suvartojamų gamtinių dujų, pusę anglių ir maždaug 35 proc. naftos.

V. Putinas ir V. Zelenskis galėtų susitikti netolimoje ateityje, teigia Ukrainos derybininkas

Jau ne vieną savaitę tęsiantis Rusijos ir Ukrainos atstovų deryboms dėl karo nutraukimo, Kyjivas teigia, kad pasirodė pirmieji teigiami signalai.

Ukrainos ir Rusijos prezidentai Volodymyras Zelenskis bei Vladimiras Putinas gali jau netrukus susitikti, šeštadienį valstybinei televizijai pareiškė vyriausiasis Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija.

Pasak politiko, atitinkamų dokumentų rengimas jau pasistūmėjo į priekį tiek, kad „galimos tiesioginės abiejų valstybių vadovų derybos“. Tiesa, D. Arachamija nepateikė detalesnės informacijos apie derybų eigą.

„Šiuo metu mūsų užduotis yra parengti galutinę dokumentų versiją ir susitarti dėl neišspręstų klausimų, kad būtų galima suderinti prezidentų susitikimą“, – sakė D. Arachamija. Anot jo, toks susitikimas greičiausiai būtų surengtas Turkijoje: Ankaroje arba Stambule.

Maskva malšina optimizmą dėl Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo

Maskva malšina viltis, kad netrukus galėtų įvykti prezidentų V. Putino ir V. Zelneknskio susitikimas derybose dėl karo užbaigimo.

Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad dar daug ką reikia nuveikti.

„Aš, deja, nesu toks optimistiškas kaip D. Arachamija“, – sakė V. Medinskis. Kiek anksčiau vyriausiasis Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija šalies televizijoje kalbėjo apie galimai netrukus įvyksiantį abiejų prezidentų susitikimą.

Pasak D. Arachamijos, atitinkamų dokumentų rengimas jau pasistūmėjo į priekį tiek, kad „galimos tiesioginės abiejų valstybių vadovų derybos“.

Tačiau rusų vyriausiasis derybininkas pabrėžia, kad jo valstybės pozicija dėl Krymo ir Donbaso nesikeičia.

Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO siekio ir pripažintų separatistinius regionus Rytų Ukrainoje nepriklausomomis valstybėmis, o 2014 metais aneksuotą Krymą – Rusijos dalimi.

Kyjivas susigrąžino sostinės srities kontrolę, fiksuojami galimi civilių žudymo įrodymai

Ukraina skelbia atgavusi Kyjivo srities kontrolę, rusų kariams traukiantis iš aplink sostinę ir Černihivą esančių teritorijų.

Taip pat pranešama, jog fiksuojama vis daugiau įrodymų apie rusų galimai vykdytus civilių žudymus okupacijos laikotarpiu.

AFP žurnalistai praneša vienoje Bučos – Kyjivo priemiesčio – gatvėje matę mažiausiai 20 kūnų. Visi žmonės buvo apsirengę civiliai. Taip pat netoliese esančiame kaime buvo rastas ir dingusio fotografo kūnas.

Trys iš šių žmonių buvo rasti šalia dviračių, o kiti – šalia kulkų suvarpytų ir suknežintų automobilių. Vieno žmogaus rankos buvo balta medžiagos skiaute surištos už nugaros. Vyras buvo nušautas, o šalia jo kūno gulėjo atvertas ukrainietiškas pasas, nurodė AFP žurnalistai.

„Visi šie žmonės buvo nušauti, – AFP pareiškė Bučos meras Anatolijus Fedorukas, kuris taip pat pranešė, jog mieste esančiose masinėse kapavietėse palaidota dar 280 žmonių. – Tai yra rusų okupacijos pasekmės.“

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) sakė esanti „pasibaisėjusi Bučoje ir kituose Ukrainos miesteliuose įvykdytais žiaurumais. Pranešimai apie tai, kad rusų pajėgos taikėsi į nekaltus civilius, yra pasibaisėtini. JK bendradarbiauja su kitomis šalimis, kad būtų surinkta įrodymų ir paremtas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) tyrimas dėl karo nusikaltimų. Atsakingieji bus nubausti“, – vėlų šeštadienio vakarą parašė ji tviteryje.

TBT jau yra pradėjęs tyrimą dėl Ukrainoje galimai įvykdytų karo nusikaltimų, o kai kurie Vakarų lyderiai, įskaitant ir JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), V. Putiną yra pavadinę „karo nusikaltėliu“.

V. Zelenskis taip pat apkaltino iš šiaurinės Ukrainos dalies atsitraukiančius rusų karius užminuojant įvairus objektus bei spendžiant kitokius spąstus.

„Jie palieka po savęs visišką katastrofą ir daugybę pavojų. ... Pirmiausia, tęsiamas apšaudymas iš oro. Antra, jie užminuoja visą teritoriją. Užminuoja namus, įrangą, net nužudytų žmonių kūnus, – šeštadienį paskelbtame vaizdo pranešime kalbėjo Ukrainos prezidentas ir perspėjo sugrįžtančius žmones apie spąstus ir kitokius pavojus. – Judame į priekį. Judame atsargiai ir visi sugrįžtantieji į šį rajoną turi būti labai atsargūs.“

Nors, rodos, rusų pajėgos atsitraukia šiaurėje, sekmadienio rytą istoriniame Juodosios jūros uoste Odesoje buvo girdėti serija sprogimų. Vienas AFP žurnalistas pranešė matęs juodų dūmų stulpus ir ugnį, kaip manoma, strateginio miesto pramoninėje dalyje.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad Odesa buvo apšaudyta iš oro. „Kai kuriuose rajonuose pranešama apie gaisrus. Kai kurias raketas pavyko numušti oro gynybai“, – parašė jis „Telegram“ tinkle.

Pranešimai apie tai, kad rusų pajėgos taikėsi į nekaltus civilius, yra pasibaisėtini.

Tuo metu siekdamos dar labiau padidinti ekonominį spaudimą Rusijai, Lietuva, Latvija ir Estija šeštadienį pranešė visiškai nutraukusios rusiškų gamtinių dujų importą.

Rusijos „žodinis sutikimas“

Potencialiu pažangos siekiant nutraukti kovas ženklu laikomas Ukrainos derybininko Davido Archamijos pareiškimas vietos televizijos kanalams, jog taikos derybose Rusija esą „žodžiu“ pritarė daugumai Kyjivo pasiūlymų, išskyrus pasiūlymus dėl 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo.

Tarp sutartų punktų esą yra tai, jog referendumas dėl neutralaus šalies statuso „būtų vienintelis kelias iš šios situacijos“, sakė jis.

Pasak jo, „labai tikėtina“, kad bet koks V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas įvyktų Turkijoje, kuri šiuo metu tarpininkauja konflikte.

Rusų pajėgoms traukiantis iš kai kurių šiaurinių Ukrainos rajonų, rodos, kad Maskva sutelkė dėmesį į rytinius ir pietinius šalies rajonus, kur ji jau kontroliuoja dideles teritorijas.

„Koks yra Rusijos pajėgų tikslas? Jie nori pasiimti Donbasą ir Pietų Ukrainą, – vėlų šeštadienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Koks yra mūsų tikslas? Ginti mūsų laisvę, mūsų žemę ir mūsų žmones.“

Tačiau prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniuose tinkluose perspėjo, kad „be sunkiosios ginkluotės mes negalėsime išvaryti Rusijos“.

Visgi šeštadienį Ukrainos valdžia savo piliečiams paskelbė bent šiokių tokių gerų žinių ir nurodė, kad jau daugiau nei penkias savaites kovojant su rusais – o Maskva sukėlė didžiausią konfliktą Europoje per kelis dešimtmečius – pasiekta pažangos.

„Irpinė, Buča, Hostomelis ir visa Kyjivo sritis išvaduota nuo įsibrovėlio“, – feisbuke pranešė gynybos ministro pavaduoja Ganna Maliar, turėdama omenyje miestelius, kurie per kovas buvo smarkiai apgriauti ar visiškai sunaikinti.

Ukraina skaičiuoja, kad nuo rusų invazijos pradžios vasario 24 dieną jau žuvo 20 tūkst. žmonių, o daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti namus.

Ukrainos ambasadorius: Vokietijos prezidentas puoselėja kontaktų voratinklį Rusijoje

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.

„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.

A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.

Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.

„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, – teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.

Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, – sakė diplomatas.

Ch. Michelis po Rusijos pajėgų žiaurumų prie Kyjivo žada daugiau ES sankcijų

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sekmadienį pasmerkė Rusijos pajėgų prie Ukrainos sostinės Kyjivo vykdytus žiaurumus ir pažadėjo paskelbti Maskvai dar daugiau sankcijų.

„Esu sukrėstas pribloškiančių vaizdų, kuriuose matyti Rusijos kariuomenės vykdyti žiaurumai išlaisvintoje Kyjivo srityje. #BučaŽudynės“, – parašė jis tviteryje.

„Europos Sąjunga (ES) padeda Ukrainai ir nevyriausybinėms organizacijoms renkant būtinus įrodymus, kuriuos būtų galima panaudoti tarptautiniuose teismuose.“

Ch. Michelis pridūrė, kad „tolesnės ES sankcijos ir parama yra rengiama“.

Su įnirtingu Ukrainos pajėgų pasipriešinimu susidūrusioms Rusijos pajėgoms atsitraukus iš Kyjivo srities, buvo rasta nemažai galimo civilių žudymo aplink Ukrainos sostinę įrodymų.

Nusiaubtame Bučos priemiestyje po Rusijos pajėgų atsitraukimo masinėse kapavietėse buvo rasti beveik 300 civilių kūnai, pranešė vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė vienoje Bučos gatvėje matę mažiausiai 20 kūnų. Visi žmonės vilkėjo civilius rūbus.

Trys iš šių žmonių buvo rasti šalia dviračių, o kiti – šalia kulkų suvarpytų ir suknežintų automobilių. Vieno žmogaus rankos buvo balta medžiagos skiaute surištos už nugaros. Vyras buvo nušautas, o šalia jo kūno gulėjo atvertas ukrainietiškas pasas.

Rusijai, vasario 24 dieną pradėjusiai karinį puolimą prieš Ukrainą, Vakarų šalys, įskaitant ES šalis, paskelbė virtinę griežtų sankcijų, kurios skaudžiai smogė Rusijos ekonomikai.

Tačiau 27 valstybes vienijantis blokas vis neskelbia embargo svarbiam Kremliaus naftos ir dujų eksportui, nes kai kurios valstybės narės tebėra pernelyg priklausomos nuo Rusijos iškastinio kuro.

Rusija vykdo genocidą 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė esąs sukrėstas „žiaurių karo nusikaltimų“, kuriuos rusų pajėgos vykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje.

V. Klyčko, paminėjęs pranešimus apie sušaudytus civilius, vokiečių dienraščiui „Bild“ sekmadienį pareiškė, jog „tai, kas įvyko Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, galima apibūdinti tik kaip genocidą“.

Naujienų agentūros AP reporterių komanda sekmadienį matė mažiausiai devynių žmonių, kurie regis buvo sušaudyti, kūnus. Mažiausiai dviejų iš šių žmonių rankos buvo surištos už jų nugaros. Visi dėvėjo civilius drabužius, o mažiausiai trys buvo pusnuogiai. Vienas, regis, buvo iš arti nušautas į krūtinę.

V. Klyčko pareiškė, kad už šiuos „žiaurius karo nusikaltimus“ yra atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir pridūrė, kad civiliai buvo „sušaudyti, kai jų rankos buvo surištos“.

Kyjivo meras paragino visą pasaulį ir ypač Vokietiją nedelsiant nutraukti dujų importą iš Rusijos.

Anot jo, „gali būti tik viena pasekmė, ypač Vokietijai: Rusijai nebeturėtų atitekti nė vieno skatiko, tai kruvini pinigai, kurie naudojami žmonių žudynėms. Būtina nedelsiant paskelbti dujų ir naftos embargą.“

Ukraina: civilių žudymas Bučoje buvo „tyčinės žudynės“

Civilių žudymas Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje buvo „tyčinės žudynės“, po skubaus rusų pajėgų atsitraukimo iš Kyjivo srities sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Žudynės Bučoje buvo tyčinės. Rusai siekia sunaikinti tiek ukrainiečių, kiek tik gali. Privalome sustabdyti juos ir juos išspirti. Reikalauju naujų triuškinančių G-7 sankcijų DABAR“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Esu sukrėstas pribloškiančių vaizdų, kuriuose matyti Rusijos kariuomenės vykdyti žiaurumai išlaisvintoje Kyjivo srityje.

S. Cichanouskaja: Ukrainos pergalė suteiktų naujų galimybių Baltarusijai

Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare suteiktų Baltarusijai galimybę surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, penktadienį lankydamasi Taline sakė šalies opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, skelbia err.ee.

„Turime suprasti, kad 2020 metais Aliaksandras Lukašenka pralaimėjo rinkimus ir liko valdžioje tik dėl jėgos panaudojimo bei Rusijos paramos. O dabar, Rusijai pralaimint šį karą ir atslenkant ekonominei krizei, Lukašenka taip pat silpsta, nes niekas jo neremia. Jis žino, kad prarado baltarusių paramą. Jo šalinasi demokratinės šalys. Jis taip pat žino, kad praras paramą Baltarusijos įsitraukimui į šį karą tiek tarp valdininkų, tiek tarp kariškių. Taigi, jei Rusija pralaimės šį karą, tuomet mums, laisviems baltarusiams, atsivers galimybė surengti naujus sąžiningus rinkimus“, – sakė S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja Taline dalyvavo Estijos užsienio politikos instituto organizuotoje konferencijoje apie Jungtinių Tautų įtaką Rusijos pradėtam karui Ukrainoje.

Ragina pradėti tyrimą dėl objektyvaus karo nusikaltimų įvertinimo

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kreipėsi į Europos atminties ir sąžinės platformą ragindama pradėti Rusijos Federacijos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimą, siekiant užtikrinti objektyvų istorijos įvertinimą ir atminimą.

Komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ragina atkreipti dėmesį į agresoriaus vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, XX-XXI amžiaus totalitarinių režimų ideologijų formavimąsi ir V. Putino režimo vykdomą indoktrinaciją.

„Deja, Europoje vis dar stinga žinių apie postsovietinių šalių išgyvenimus ir trauminę atmintį okupacijos metais. Objektyvios istorijos žinių trūkumas leidžia Rusijos Federacijos bei komunizmo simpatikams bei propagandos veikiamiems asmenims skleisti melagingą informaciją ir įtikėti ideologiniais naratyvais, leidžiančiais pateisinti karo veiksmus Ukrainoje“, – teigė P. Kuzmickienė.

Pasak Seimo narės, minėtų žinių trūkumu naudojasi V. Putino režimas, formuodamas klaidingą Ukrainos ir visų postsovietinių šalių istoriją. Be kita ko šių dienų kariniai veiksmai bei nusikaltimai prieš Ukrainos civilius primena skaudžias Lietuvos ir kitų Sovietų Sąjungos okupuotų šalių traumas, pavyzdžiui, masinius trėmimus į Sibirą.

„Apmaudu, kad XXI amžiuje yra ciniškai grobiami ukrainiečiai, kurie prievarta vežami nežinomomis kryptimis, išplėšiami iš savo namų, visa tai primena stalinistinio režimo tremtis nuo kurių nukentėjo daugelis mūsų šeimų. Labai svarbu apie tai kalbėti garsiai ir skleisti žinią apie vykdomas tremtis“, – sakė P. Kuzmickienė.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kreipimesi pažymi, kad siekiant deputinizuoti Europą svarbu pasitelkti istoriją ir ją teisingai analizuoti bei interpretuoti, kalbėti apie totalitarinių režimų (ko)egzistavimą ir jų vykdytus ir vykdomus nusikaltimus, taip juos likviduojant iš europiečių galvų.

„Menkas sovietinės istorijos išmanymas, komunizmo nusikaltimų užmarštis bei skleidžiama propaganda, neleidžia tinkamai suvokti V. Putino režimo užmojų, kuriuose nėra slepiamas Sovietų Sąjungos atkūrimo tikslas. V. Putino sukurta melo imperija, prižiūrima propagandos mašinų siekia klaidingai interpretuoti karinius veiksmus Ukrainoje, sėti abejingumą ir atitraukti dėmesį nuo Rusijos karių vykdomų nusikaltimų prieš nekaltus žmones“, – pabrėžė P. Kuzmickienė.

Nuosekliai dirbant Putino propagandos mašinai, Europos moksleivių istorijos ir geografijos vadovėliuose įsivešėjo grubios klaidos, kurios išplauna komunizmo režimo vykdytus nusikaltimus okupacijos laikotarpiais. Komisijos pirmininkė ragina ištaisyti esamas klaidas, siekiant tiksliai ir teisingai pasakoti Vidurio Rytų ir Centrinės Europos istoriją.

„Vis daugiau pasirodo informacijos apie Europos Sąjungos valstybių mokyklose naudojamas mokymo priemones, istorijos, geografijos vadovėlius, kuriose grubios klaidos pasakojant apie skaudžią Europos valstybių istoriją, totalitarinius režimus, žemėlapiuose Rusijai priskiriant Baltijos valstybes ir kita. Todėl verta inicijuoti mokymo programų ir priemonių sistemišką peržiūrėjimą, patikslinant informaciją ar ištaisant klaidas“, – teigė komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

Europos atminties ir sąžinės platforma yra europinė nevyriausybinė organizacija, kurios vienas pagrindinių tikslų yra didinti visuomenės informuotumą apie Europos istoriją ir totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus. Platformos veikloje dalyvauja 62 panašaus pobūdžio institucijos iš 20 pasaulio šalių. Iš Lietuvos – Gyventojų genocido tyrimo centras.

Ukrainos pajėgos vėl kontroliuoja Pripetę ir sienos su Baltarusija ruožą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino Prypetės miesto ir sienos su Baltarusija ruožo kontrolę.

Apie tai skelbia valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“, kuri remiasi atitinkamu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu feisbuke.

„Toliau vykdome kovines užduotis“, – sakoma armijos pranešime.

„Ukrinform“ taip pat informuoja, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 3 d. Rusija Ukrainoje prarado maždaug 18 tūkst. karių.

Jungtinė Karalystė: rusų karių išpuoliai prieš civilius Ukrainoje turi būti ištirti kaip karo nusikaltimai

Daugėjant įrodymų apie žvėrišką Rusijos karių elgesį Irpino ir Bučos miestuose Ukrainoje, tokie išpuoliai prieš civilius gyventojus turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai, pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė.

Užsienio reikalų ministrė Liz Truss pareiškime teigė, kad Londonas mato „vis daugiau įrodymų apie pasibaisėtinus okupacinių pajėgų veiksmus tokiuose miestuose kaip Irpinė ir Buča“.

Neleisime Rusijai ciniška dezinformacija slapstyti savo dalyvavimą šiuose žiaurumuose.

L. Truss tvirtina, kad Rusijos karių „beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus per neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai“.

„Neleisime Rusijai ciniška dezinformacija slapstyti savo dalyvavimą šiuose žiaurumuose“, – sakė D. Truss, pridėdama, kad Jungtinė Karalystė „visapusiškai rems visus Tarptautinio baudžiamojo teismo atliekamus tyrimus“.

Ministrė taip pat paragino dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.

Šeštadienį britų premjeras Borisas Johnsonas tviteryje pranešė, kad šalis toliau didins karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą Ukrainai, įskaitant tolesnį sankcijų Rusijai griežtinimą.

Rusijos derybininkas: per anksti rengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos

Rusijos vyriausiasis derybininkas taikos derybose su Ukraina sekmadienį pareiškė, kad dar per anksti rengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl konflikto užbaigimo.

„Ukrainos pusė ėmė elgtis realistiškiau sprendžiant klausimus, susijusius su Ukrainos neutraliu ir nebranduoliniu statusu, tačiau susitarimo projektas dar nėra parengtas pateikti aukščiausiojo lygio susitikimui“, – „Telegram“ platformoje parašė Vladimiras Medinskis.

Jis teigė nepalaikąs Ukrainos derybininkų „optimizmo“ dėl V. Putino ir V. Zelenskio derybų galimybės.

Šeštadienį Ukrainos vyriausiasis derybininkas Davidas Arachamija sakė, kad Maskva „žodžiu“ sutiko su pagrindiniais Ukrainos pasiūlymais, ir tai teikia vilčių, kad derybos dėl karinių veiksmų nutraukimo pasistūmėjo į priekį.

Jis taip pat iškėlė galimybę, kad V. Putinas ir V. Zelenskis galėtų susitikti Turkijoje, tačiau nenurodė, kada tai galėtų įvykti.

Per taikos derybas Ukraina pasiūlė atsisakyti savo siekio įstoti į NATO ir paskelbti oficialų neutralitetą, jei gaus Vakarų šalių saugumo garantijas. Ji taip pat įsipareigotų neleisti šalyje įrengti jokių užsienio šalių karinių bazių.

Taip pat Kyjivas pasiūlė laikinai atidėti klausimą dėl 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo ir dviejų separatistinių teritorijų rytiniame Donbaso regione, kurias Rusija pripažino nepriklausomomis respublikomis.

A. Medinskis teigė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso „nesikeičia“ ir kad derybos bus atnaujintos pirmadienį vaizdo konferenciniu ryšiu.

JT: iš Ukrainos pabėgo beveik 4,2 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 4,2 mln. žmonių ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų sekmadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 176 401 žmogus – 38 559 daugiau nei ankstesnę parą.

Pasak biuro, apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

UNHCR taip pat nurodo, kad iš Ukrainos išvyko ir beveik 205 500 užsieniečių, kurie gyveno, studijavo ar dirbo šalyje.

Skaičiuojama, kad nuo kovo vidurio beveik 6,48 mln. žmonių paliko savo namus Ukrainos viduje, tačiau iš šalies neišvyko.

Manoma, kad namus iš viso teko palikti daugiau nei dešimčiai milijonų žmonių, o tai sudaro apie ketvirtadalį visų Ukrainos gyventojų: iki invazijos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso gyveno 37 mln. žmonių.

Krizė itin neproporcingai paveikė vaikus. JT vaikų agentūra UNICEF skelbia, kad namus buvo priversti palikti daugiau kaip pusė iš maždaug 7,5 mln. šalies vaikų – pustrečio milijono teko palikti namus šalies viduje, o du milijonai išvyko iš šalies.

Toliau pateikiami sekmadienio popietės duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 429 265 – kirto Lenkijos sieną. Tačiau lenkų pasieniečiai sako, kad realus skaičius yra dar didesnis, ir nurodo, kad nuo vasario 24 dienos į šalį atvyko 2,461 mln. ukrainiečių.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 635 816 žmonių iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą. Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos. UNHCR duomenimis, šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 392 933 ukrainiečiai.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 385 783 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Praėjusio antradienio, kovo 29 dienos, duomenimis, Rusijoje prieglobstį rado 350 632 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 298 183 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Nuo praėjusio ketvirtadienio, kovo 31 dienos, į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 12 746 pabėgėliai.

Nepagydomai vėžiu sergantis airis iš Korko į Ukrainą atgabeno humanitarinės pagalbos

Nepagydomai vėžiu sergantis airis su humanitarinės pagalbos prikrautu mikroautobusu įveikė kelionę nuo Korko grafystės iki Ukrainos sienos.

Vietiniams Korko gyventojams gerai žinomas 64-erių Donas O'Leary's serga nepagydoma vėžio forma. Tačiau liga nesutrukdė jam iš vietos bendruomenės aukų surinkti 24 tūkst. eurų ir leistis į 2 500 km ilgio kelionę į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kad atvežtų skubią pagalbą nuo Rusijos sukelto karo bėgantiems ukrainiečiams.

„Aš negaliu kontroliuoti savo vėžio, bet galiu kontroliuoti tai, ką darau, kur einu ir su kuo noriu būnu“, – sakė airis.

Aš negaliu kontroliuoti savo vėžio, bet galiu kontroliuoti tai, ką darau, kur einu ir su kuo noriu būnu.

Kai 2021 m. vasarį gydytojai vyrui pranešė apie nepagydomą plaučių vėžio formą, iš pradžių prognozuota, kad jam gyventi liko 8-12 mėnesių. Nepaisant to, vyras nusprendė padėti Ukrainos pabėgėliams.

Korko gyventojas neabejoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra fašistas.

Kovo 22 d. D. O'Leary'is kartu su dar keturiais savanoriais leidosi į kelionę mikroautobusu. Pasak jo, kelionė nebuvo labai varginanti, nes pakeliui automobilyje jis spėjo pamiegoti.

Į Korką neseniai sugrįžęs vyras teigia dabar daug geriau suprantantis, kokios pagalbos reikia Ukrainoje. Anot jo, vieni svarbiausių daiktų – elektros generatoriai ir patalynė.

Kremlius tikina, kad Rusijos izoliuoti neįmanoma

Kremlius pareiškė, kad, nors Vakarai Maskvai įveda vis daugiau ir daugiau naujų sankcijų, visiškai izoliuoti Rusijos esą neįmanoma.

„Visiško vakuumo ar Rusijos izoliavimo negali būti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai būtų technologiškai neįmanoma“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anot jo, pasaulį sudaro ne tik Europa, tad „anksčiau ar vėliau turėsime užmegzti dialogą, nepriklausomai nuo to, ar kai kurie asmenys užjūryje to norėtų, ar ne“.

Kalbėdamas apie potencialų Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, D. Peskovas pareiškė, kad tai būtų „hipotetiškai įmanoma“, tačiau tam reikėtų rašytinio dokumento, dėl kurio abi pusės susitartų taikos derybose.

Kad toks susitikimas įvyktų, pasak D. Peskovo, delegacijos turėtų parengti „konkretų dokumentą“. „Ne kažkokį idėjų rinkinį, o konkretų rašytinį dokumentą“, – paaiškino Kremliaus atstovas.

Bučoje aptikta masinė kapavietė su 57 palaikais

Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurio kontrolę neseniai susigrąžino ukrainiečių pajėgos, aptikta masinė kapavietė su 57 žmonių palaikais, pranešė vietos pareigūnas, AFP agentūrai parodęs prakastą griovų, kuriame guli palaikai.

„Štai čia yra ilgas kapas, kuriame palaidoti 57 žmonės“, – pagalbos tarnybos Bučoje viršininku prisistatęs Sergijus Kaplyčnyjus, kuris organizuoja palaikų iškasimą.

Masinė kapavietė yra už cerkvės miestelio centre. Kai kurie kūnai buvo neužkasti arba tik dalinai užkasti.

JAV valstybės sekretorius, NATO, Prancūzijos vadovai smerkia civilių žudynes Bučoje

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sekmadienį pasmerkė „nepakeliamus“ nužudytų civilių gyventojų vaizdus Ukrainos Bučos mieste ir pareiškė, kad Rusijos valdžia „turi atsakyti už šiuos nusikaltimus“.

„Gatvėse bailiai nužudyti šimtai civilių“, – tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje Kyjivo priemiestį Bučą, iš kurio neseniai pasitraukė Rusijos pajėgos.

Kiek anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad daugybės civilių kūnų Bučos gatvėse vaizdas yra „smūgis į paširdžius“.

„Šie vaizdai yra tarsi smūgis į paširdžius, – CNN sakė jis. – Tai yra realybė, kuri vyksta kiekvieną dieną, kol tęsiasi Rusijos brutalumas prieš Ukrainą.“

Tuo metu NATO generalinis Sekretoriius Jensas Stoltenbergas, taip pat kalbėdamas su CNN, civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje pavadino „siaubingomis“.

„Tai žiaurus elgesys su civiliais gyventojais, kokio Europoje nematėme dešimtmečius, siaubingas ir visiškai nepriimtinas“, – pareiškė jis.

NATO vadovas nesąs „pernelyg optimistiškas“ dėl Rusijos karinės deeskalacijos Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad nėra „pernelyg optimistiškai“ nusiteikęs dėl dėl Rusijos pareiškimo, jog ji atitraukia karius iš Ukrainos sostinės Kyjevo.

„Tai, ką matome, nėra atitraukimas, bet matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius,“ televizijai CNN sakė jis.

„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis, taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, – sakė jis.

Vokietija ragina tirti Rusijos nusikaltimus prieš civilius gyventojus

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sekmadienį pareiškė, kad būtina tirti įtariamus Rusijos kariuomenės „nusikaltimus“ prieš civilius Ukrainos Bučos mieste netoli Kijevo, kur buvo aptikta masinė kapavietė.

„Turime išaiškinti šiuos Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus“, – pareiškė O. Scholzas ir pridūrė, kad kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinėms organizacijoms turi būti suteikta galimybė patekti į regioną, kad jos galėtų „užfiksuoti šiuos žiaurumus“.

V. Zelenskis: Rusijos pajėgos vykdo genocidą

Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, interviu, JAV televizijai CBS sakė Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis.

Tai jis pareiškė praėjus dienai po to, kai Kyjivo priemiestyje Bučoje buvo aptikta masinių ir akivaizdžiai nužudytų civilių gyventojų.

„Tai yra genocidas. Visos tautos ir žmonių naikinimas“, – CBS laidai „Face the Nation“ sakė Ukrainos vadovas, kaip nurodoma televizijos pateiktoje stenogramoje.

„Mes esame Ukrainos piliečiai. Turime daugiau nei 100 tautybių. Kalbama apie visų šių tautybių sunaikinimą ir išnaikinimą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Praėjus trims dienoms po invazijos pradžios vasario 24 d., Ukraina pateikė skundą Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje, kaltindama Rusiją „genocido veiksmų planavimu“.

V. Zelnskio interviu transliuotas po to, kai visą pasaulį apskriejo vaizdai, kuriuose matomi civilių kūnai, besimėtantys Bučos gatvėse, o Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad masinėje kapavietėje ten palaidota 280 kūnų.

„Esame Ukrainos piliečiai ir nenorime būti pajungti Rusijos Federacijos politikos. Dėl šios priežasties esame naikinami, – sakė V. Zelenskis. – Ir tai vyksta XXI a. Europoje. Taigi tai yra visos tautos kankinimas.“

D. Kuleba pakvietė TBT atstovus į Bučą surinkti įrodymus apie Rusijos karo nusikaltimus

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų tarptautinių organizacijų misijas kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kyjivo priemiesčius, kad juose surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.

Tai ministras pareiškė sekmadienį, duodamas interviu britų radijui „Times Radio“.

„Raginu TBT ir tarptautines organizacijas pasiųsti savo misijas į Bučą ir kitus išlaisvintus Kyjivo srities miestus ir kaimus, kuriuose bendradarbiaujant su Ukrainos teisėsaugos institucijomis kuo skubiau būtų surinkti visi Rusijos karo nusikaltimų įrodymai“, – sakė D. Kuleba.

Ministras pridūrė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė atitinkamą prašymą TBT.

„Rusija yra blogiau nei ISIS“, – sakė jis, pabrėždamas, kad nusikaltėlių patraukimas atsakomybėn tapo jo gyvenimo tikslu.

Ukraina teigia, kad Rusijos pajėgos pagrobė 11 merų

Rusijos pajėgos pagrobė vienuolika Ukrainos vietos bendruomenių vadovų, sekmadienį pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Iki šios dienos į nelaisvę pateko 11 Kyjivo, Chersono, Charkivo, Zaporožios, Nikolajevo ir Donecko sričių vietos bendruomenių vadovų“, – savo „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė ji.

„Informuojame Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), JT, visas įmanomas organizacijas, kaip ir apie kitus dingusius civilius gyventojus“, – pridūrė ji.

I. Vereščuk paragino „visus padaryti viską, kas įmanoma, kad jie būtų sugrąžinti“.

Ji taip pat paskelbė, kad į vakarus nuo Kyjivo esančio Motyjino kaimo vadovę Olgą Suchenko ir jos vyrą „nelaisvėje nužudė“ Rusijos kariškiai.

Apie jų pagrobimą prokurorai buvo paskelbę kovo 26 d.

Europos Sąjunga pasmerkė kelių merų pagrobimą Rusijos okupuotoje teritorijoje, įskaitant pietinio Melitopolio miesto merą, kuris buvo išlaisvintas mainais į kelis į nelaisvę paimtus rusus.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ sekmadienį pranešė, kad užfiksavo keletą atvejų, kai Rusijos kariai okupuotose Černihivo, Charkivo ir Kyjivo teritorijose galimai vykdė karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Tarp jų buvo pakartotinio išžaginimo atvejis ir du egzekucijos įvykdymo atvejai – vienas iš jų buvo įvykdytas šešiems vyrams, kitas – vienam. Be to, teisių grupė pridūrė, kad kareiviai įtariami maisto, drabužių ir malkų plėšikavimu.

E. Macronas: Rusija privalo atsakyti už nusikaltimus Ukrainoje

E. Macronas sekmadienį pasmerkė „nepakeliamus“ nužudytų civilių gyventojų vaizdus Ukrainos Bučos mieste ir pareiškė, kad Rusijos valdžia „turi atsakyti už šiuos nusikaltimus“.

„Gatvėse bailiai nužudyti šimtai civilių“, – tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje Kyjivo priemiestį Bučą, iš kurio neseniai pasitraukė Rusijos pajėgos.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) „griežčiausiai pasmerkė“ Rusijos kariuomenės veiksmus, kurie, „jei pasitvirtins, gali būti įvardyti kaip karo nusikaltimai“.

„Gavau informacijos, rodančios didžiulius Rusijos pajėgų piktnaudžiavimus Ukrainos miestuose, kuriuos buvo okupavusios pastarąsias kelias savaites, ypač Bučoje“, – sakoma ministro pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Prancūzija gali patirti didesnį spaudimą paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai po akivaizdžiai įvykdytų civilių egzekucijų ir aptiktų masinių kapų Kyjivo priemiestyje, kurio kontrolę atsiėmė Ukrainos pajėgos.

E. Macronas ne kartą kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną ir siekė išlaikyti atsargumą vengdamas provokuoti Kremlių, o tankų ar lėktuvų pristatymą Ukrainai vadindamas „raudonomis linijomis“.

Italija: Rusija privalo atsakyti už tai, kas įvyko Bučoje

Italija sekmadienį pasmerkė kaip „pasibaisėtinus ir nepakeliamus“ civilių žudymus Ukrainos Bučos mieste, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė Rusijos pajėgos, ir pareiškė, kad Maskva turi būti patraukta atsakomybėn.

„Nusikaltimų, įvykdytų Bučoje ir kitose Ukrainos kariuomenės išlaisvintose teritorijose, vaizdai yra pribloškiantys“, – sakoma premjero Mario Draghi (Marijus Dragis) pranešime.

„Neginkluotų civilių gyventojų žudynių žiaurumas yra pasibaisėtinas ir nepakeliamas. Rusijos valdžios atstovai turi nedelsdami nutraukti karo veiksmus, sustabdyti smurtą prieš civilius ir atsakyti už tai, kas įvyko“, – pridūrė jis.

Nuo karo pradžios į Ukrainą sugrįžo daugiau nei pusė milijono žmonių

Daugiau nei pusė milijono žmonių sugrįžo į Ukrainą nuo ​​Rusijos invazijos pradžios vasari 24 dieną, sekmadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

„Per praėjusią savaitę 144 tūkst. žmonių išvyko iš Ukrainos, o atvyko 88 tūkstančiai. Iš viso <...> apie 537 tūkst. mūsų tautiečių grįžo į Ukrainą“, – nurodė ministerija, remdamasi sienos apsaugos tarnybos duomenimis.

Vyriausiasis pabėgėlių komisaras šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko 4 176 401 ukrainietis.

Prasidėjus karui, kasdien iš šalies priversti bėgti dešimtys tūkstančių žmonių

Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

JT Tarptautinė migracijos organizacija pranešė, kad iš šalies pabėgo ir apie 205 tūkst. ne ukrainiečių.

Iš viso per šį laiką Ukrainoje daugiau nei 10 mln. žmonių paliko savo namus, išvyko į kaimynines šalis, arba buvo perkelti šalies viduje.

Prieš karą Kyjivo valdomose teritorijose gyveno 37 mln. gyventojų.

Į šį skaičių neįtrauktas Krymo pusiasalis, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, bei du rytiniai regionai, kontroliuojami promaskvietiškų separatistų.

Pranešama apie dar vieną sprogimą netoli Belgorodo

Praėjus kelioms dienoms po sprogimų Rusijos naftos saugykloje netoli pietuose esančio Belgorodo, sekmadienį pranešta apie dar vieną sprogimą toje pačioje teritorijoje prie Ukrainos sienos.

„Pasigirdo sprogimas, tada ant žemės pažiro nuolaužos“, – sekmadienį „Telegram“ kanale rašė rajono administracijos vadovas Olegas Medvedevas.

O. Medvedevas nepateikė daugiau informacijos apie Tomarovkos kaime įvykusio incidento priežastis, tik pridūrė, kad aukų nebuvo, o nuolaužos bus išvežtos ir ištirtos.

Penktadienį, Rusijos teigimu, du Ukrainos koviniai sraigtasparniai įskrido į Rusijos oro erdvę ir atakavo naftos saugyklą. Ukraina savo ruožtu nepatvirtino, kad ataką surengė jos kariai.

Kyjivo regione rasta 410 civilių gyventojų kūnų

Sekmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad neseniai iš Rusijos kariuomenės perimtame Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų.

„Iš išlaisvintų Kyjivo srities teritorijų išvežta 410 žuvusių civilių kūnų. Teismo medicinos ekspertai jau ištyrė 140 palaikų“, – I. Venediktova sakė Ukrainos nacionalinei televizijai.

B. Johnsonas civilių nužudymus Ukrainoje pavadino Rusijos karo nusikaltimais

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai yra kalti dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, kai Kyjivui perėmė aplink sostinę esančių teritorijų kontrolę buvo aptikta masinių kapaviečių bei nužudytų civilių.

„Niekingi Rusijos išpuoliai prieš nekaltus civilius Irpinėje ir Bučoje – tai dar vienas įrodymas, kad [Vladimiras] Putinas ir jo armija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje“, – pareiškė jis.

„Joks neigimas ar dezinformacija iš Kremliaus negali nuslėpti to, ką mes visi žinome esant tiesa – Putiną apėmusi desperacija, jo invazija žlunga, o Ukrainos ryžtas dar niekada nebuvo stipresnis“, – pareiškė premjeras.

B. Johnsonas pridūrė, kad JK remia Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurumų.

„Teisingumo sekretorius davė leidimą papildomai finansinei paramai ir specialistų tyrėjų siuntimui – mes nenurimsime, kol nebus įvykdytas teisingumas“, – pridūrė jis.

JT: masinės kapavietės netoli Kyjivo kelia rimtų įtarimų dėl galimų karo nusikaltimų

Jungtinės Tautos sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje aptiktos masinės kapavietės kelia rimtų įtarimų dėl galimų karo nusikaltimų, ir pabrėžė, kad svarbu išsaugoti visus įrodymus.

„Tai, kas iki šiol yra žinoma, aiškiai kelia rimtų ir nerimą keliančių įtarimų dėl galimų karo nusikaltimų ir sunkių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, – teigiama JT pranešime.

Savo ruožtu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad jį „giliai sukrėtė“ masinių kapaviečių Bučoje vaizdai, ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

„Esu giliai sukrėstas Bučoje, Ukrainoje, nužudytų civilių gyventojų vaizdų. Labai svarbu, kad nepriklausomas tyrimas lemtų veiksmingą atsakomybę“, – sakė A. Guterresas.

Žada naujas sankcijas Rusijai

Vokietija kartu su sąjungininkėmis parengs naujas sankcijas Rusijai dėl „karo nusikaltimų“, kuriuos jos kariai įvykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje, sekmadienį vakare pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas, ir mes turime nedvejodami ištirti šiuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus“, – sakė jis.

„Artimiausiomis dienomis kartu su savo sąjungininkėmis spręsime dėl tolesnių priemonių. (Rusijos) prezidentas (Vladimiras) Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

Rusija raketomis atakavo Ukrainos Mykolajivo miestą, yra aukų

Per Rusijos raketų ataką į Ukrainos pietinį Mykolajivo miestą sekmadienį vienas žmogus žuvo, 14 civilių gyventojų buvo sužeista, pranešė Mykokajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Dėl miesto apšaudymo: į ligonines išvežta 14 žmonių“, – sakė V. Kimas ir pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 15-metis, kurio žaizdos „vidutinio sunkumo“ ir kuris bus operuojamas.

„Vienas žmogus žuvo, jo išgelbėti nepavyko“, – pabrėžė V. Kimas.

Jis pridūrė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų yra ir Okačiove – mieste prie Juodosios jūros.

Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevičiaus, rusų okupantai sekmadienį sudavė kelis raketinius smūgius miestui.

Šokiruoti dėl civilių žudymų Ukrainoje

JAV ir NATO lyderiai sekmadienį pareiškė, jog juos šokiravo ir jiems siaubą sukėlė vaizdai apie Rusijos karių vykdytus civilių žudymus laikinai užgrobtose Ukrainoje teritorijose, ir perspėjo, kad Rusijos kariuomenės pajėgų pasitraukimas iš Kyjivo apskrities nereiškia invazijos ar smurto prieš kaimyninę valstybę pabaigos.

„Negalima dėl šių vaizdų nepajusti smūgio į paširdžius“, – interviu CNN sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Jo žodžiais, tokios žudynės yra „tikrovė to, kas vyksta kiekvieną dieną“, kol Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje.

Negalima dėl šių vaizdų nepajusti smūgio į paširdžius.

Jis dar kartą patvirtino, kad Jungtinės Valstijos padeda fiksuoti galimus karo nusikaltimus, tačiau nepasakė, ar laiko juos nusikaltimais žmoniškumui ar genocido aktais.

Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Jenas Stoltenbergas pareiškė, kad civilių žudynės Ukrainos sostinės priemiestyje Bučoje buvo „siaubingos ir visiškai nepriimtinos“.

J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad nėra „pernelyg optimistiškai nusiteikęs“ dėl Rusijos teiginio, kad ji atitraukia karius iš Kijevo.

„Tai, ką matome, nėra atitraukimas, bet manome, kad Rusija pergrupuoja savo kariuomenę“, – sakė jis CNN, įspėdamas apie galimą atakų suintensyvėjimą.

V. Zelenskis apie rusų karius: žudikai, plėšikai ir skerdikai

V. Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.

Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, - feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.

„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, - Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.

2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.