Karas: iš „Azovstal“ evakuota 50 civilių, V. Zelenskis teigia, kad Mariupolis visisiškai sugriautas

JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) nurodė, kad Mariupolyje paliktos tik maždaug dvi bataliono taktinės grupės, tai yra apie 2 000 karių.

Pareigūnas pažymėjo, kad Rusijos aviacija toliau bombarduoja Mariupolį, bet Maskvos pajėgos į naujas teritorijas veržiasi vangiai ir be didesnės pažangos, patirdamos įnirtingą Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą vykstant pagrindinėms kautynėms rytiniame Donbaso regione.

Pentagono atstovas sakė, kad neįžvelgia jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pasikeitimų artėjant svarbia data laikomai gegužės 9-ajai.

Rusija gegužės 9-ąją mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Spėliota, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai norės pademonstruoti kokį nors svarbų laimėjimą Ukrainoje, sakydamas kalbą per tradicinį karinį paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje.

J. Kirby sakė, kad JAV tebesilaiko nuomonės, jog Rusija atsilieka nuo savo numatyto grafiko ir Donbase nedaro tokios pažangos, kokios buvo tikimasi.

V. Zelenskis patvirtino reikalavimą dėl Maršalo plano Ukrainai

Nepaisant milžiniškos Vakarų paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi minties dėl savotiško Maršalo plano savo šaliai po karo.

Tarptautinėje donorų konferencijoje Varšuvoje surinkti 6 mlrd. eurų paramos Kyjivui yra „tik dalis to, kas iš tikrųjų būtina, kad visoje teritorijoje, į kurią Rusija atnešė karą, būtų atkurtas įprastas gyvenimas“, sakė V. Zelenskis naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše. Esą reikalingas dar stipresnis laisvojo pasaulio ir tarptautinių institucijų dalyvavimas. „Todėl mums reikia šiuolaikinio Maršalo plano analogo Ukrainai“, – pažymėjo prezidentas.

Vykdydamos Maršalo planą, pavadintą pagal tuometinį JAV valstybės sekretorių George‘ą Marshallą, JAV po Antrojo pasaulinio karo milijardinėmis sumomis parėmė Vakarų Europos atstatymą. Tada Europos šalims buvo skirta beveik 14 mlrd. JAV dolerių – šiandien tai atitiktų 140 mlrd. milijardų dolerių (132,7 mlrd. eurų).

V. Zelenskis didelis viltis sieja su nauju portalu „United24“ per kurį galima aukoti Ukrainai. „Nes Ukrainai kiekvieną mėnesį reikia iki 7 mlrd. dolerių valstybės deficitui padengti“, – kalbėjo jis. Rusijos armijos sugriautos infrastruktūros atstatymui jau išleista per 600 mlrd. JAV dolerių. „Įsivaizduokite šį mastą“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis: rusai į taikinius Ukrainoje paleido daugiau kaip 2 000 raketų

Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą iš viso paleido 2 014 raketų į įvairius taikinius, pranešė prezidentas V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi ketvirtadienį vakare.

Be to, nuo Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje iš viso jau užfiksuoti 2 682 aviacijos smūgiai.

Iki šiol Rusijos kariai sunaikino arba suniokojo beveik 400 sveikatos priežiūros įstaigų.

„Kiekviena iš šių operacijų reiškia mūsų žmonių žūtį, mūsų infrastruktūros sunaikinimą“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad vien tik Ukrainos medicinos įstaigoms buvo padaryta didelė žala.

„Iki šiol Rusijos kariai sunaikino arba suniokojo beveik 400 sveikatos priežiūros įstaigų“, – teigė jis.

Volodymyras Zelenskis. Feisbuko stop kadras.

Ukraina rengiasi galimam rusų išsilaipinimui prie Odesos

Ukrainos kariuomenė mano, kad Rusijos desantas gali išsilaipinti Juodosios jūros pakrantėje netoli Odesos uostamiesčio.

Kaip teigiama regiono karinės vadovybės pareiškime, virš šios teritorijos vis dažniau skraido Rusijos žvalgybiniai dronai, pranešė laikraštis „Ukrayinska pravda“.

Be to, prie Ukrainos kontroliuojamų pakrančių ir toliau aktyviai veikia Rusijos karinis jūrų laivynas.

Gyventojų buvo paprašyta nesiartinti prie paplūdimių ir pakrantės saugumo zonų, neplaukti į jūrą valtimis. Taip pat jie raginami pranešti apie įtartiną veiklą ar judėjimą.

Žiniasklaida: JAV žvalgybinė informacija padėjo Ukrainai nuskandinti laivą „Moskva“

JAV suteikta žvalgybinė informacija, pasak amerikiečių žiniasklaidos, padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nuskandinti Rusijos kreiserį „Moskva“. JAV stotis NBC, remdamasi neįvardytais amerikiečių pareigūnais, ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė JAV informacijos apie vieną Juodojoje jūroje plaukiojantį laivą. JAV žvalgyba tada identifikavo jį kaip flagmaną „Moksva“ ir koordinates perdavė ukrainiečiams.

Tačiau žvalgyba nežinojo, kad Ukrainos pajėgos ketina atakuoti Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną, stočiai sakė pareigūnai.

Vienas aukštas JAV pareigūnas agentūrai AFP teigė, kad JAV neperdavė Ukrainai informacijos su tikslu atakuoti „Moskva“. „Mes nesuteikiame specifinės tikslinės informacijos apie laivus“. – teigė jis.

Šios pastangos Rusijai kainuoja daug karių gyvybių, technikos ir šaudmenų. Kol gamykloje „Azovstal“ tęsis ukrainiečių pasipriešinimas, Rusijos nuostoliai toliau didės ir bus žlugdomi jų operaciniai planai Donbaso pietuose.

JAV suteikė „informacijos, kad padėtų ukrainiečiams suprasti Rusijos laivų Juodojoje jūroje keliamą grėsmę ir kad padėtų jiems pasirengti gynybai nuo potencialių atakų iš jūros“, pabrėžė pareigūnas.

„Moskva“ nuskendo balandžio 14 dieną. Oficialiais duomenimis, laive galėjo būti iki 680 įgulos narių. Kiek jų nuskendus flagmanui žuvo, neaišku.

JK: Rusija siekia užimti Mariupolį iki Pergalės dienos

Jungtinės Karalystės kariškiai mano, kad Rusija nori užimti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį ir jame esančią didžiulę metalurgijos gamyklą „Azovstal“ iki pirmadienio, kai minės Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.

JK gynybos ministerija tai nurodė kasdieninėje žvalgybos informacijos apžvalgoje, kurią skelbia socialiniame tinkle „Twitter“.

„Azovstal“ pramonės zonoje – paskutiniame uostamiesčio gynėjų bastione – jau daug savaičių vyksta intensyvūs mūšiai. Didžiuliame požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla nuo rusų pajėgų bombardavimo slepiasi ukrainiečių kariai ir civiliai.

„Atnaujintos Rusijos pastangos užimti „Azovstal“ ir užsitikrinti viso Mariupolio kontrolę greičiausiai susijusios su artėjančia Pergalės diena ir [Vladimiro] Putino troškimu pasiekti simbolinę sėkmę Ukrainoje“, – nurodė britų kariškiai.

„Šios pastangos Rusijai kainuoja daug karių gyvybių, technikos ir šaudmenų. Kol gamykloje „Azovstal“ tęsis ukrainiečių pasipriešinimas, Rusijos nuostoliai toliau didės ir bus žlugdomi jų operaciniai planai Donbaso pietuose“, – pridūrė jie.

Scanpix nuotr.

ES siūlo įvesti sankcijas V. Putino meilužei A. Kabajevai

ES pasiūlė taikyti sankcijas buvusiai rusų gimnastei Alinai Kabajevai dėl jos vaidmens Kremliaus propagandoje ir glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašoma dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Sankcijos A. Kabajevai numatytos šeštajame bloko sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje pakete.

Šį paketą, taip pat numatantį uždrausti rusiškos naftos importą, Europos Komisija trečiadienį pateikė patvirtinti 27 valstybėms narėms. Paketui priimti būtinas vienbalsis pritarimas.

Vengrija, Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys kol kas atsisako jam pritarti, reikalaudamos išimčių dėl rusiškos naftos embargo.

Vladimiras Putinas ir Alina Kabajeva. Scanpix nuotr.

Jei paketas bus patvirtintas, A. Kabajevai bus uždrausta atvykti į ES, taip pat bus įšaldytas jos turtas.

Dokumente nurodoma, kad A. Kabajeva yra „National Media Group“ – kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios beveik visų pagrindinių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių akcijų paketus, valdybos pirmininkė.

Dokumente priduriama, kad buvusi gimnastė ir Valstybės Dūmos deputatė yra „glaudžiai susijusi su prezidentu Vladimiru Putinu“.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, A. Kabajeva yra V. Putino meilužė. Pirmą kartą apie tai buvo pranešta dar 2008 metais, nors tąsyk V. Putinas griežtai paneigė šią informaciją.

Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių pareigūnais, rašė, kad A. Kabajeva ir jos šeima praturtėjo dėl buvusios gimnastės ryšių su V. Putino artima aplinka.

Straipsnyje remiantis slapta JAV žvalgybos informacija A. Kabajeva įvardijama kaip V. Putino turto gavėja.

Be A. Kabajevos, sankcijos taip pat numatytos trims valstybinės agentūros „Ria Novosti“ apžvalgininkams – už jų vaidmenį skleidžiant „vyriausybinę propagandą“ apie karą Ukrainoje.

Į sankcionuojamų asmenų sąrašą jau anksčiau buvo numatyta įtraukti 58 žmones, tarp jų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą, daug kariškių, įtariamų karo nusikaltimais Kyjivo priemiestyje Bučoje, taip pat Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmoną, dukterį ir sūnų.

Po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ES sankcijos jau paveikė 1 091 fizinį asmenį ir 80 juridinių asmenų.

Septyniasdešimt antroji karo Ukrainoje diena

Pentagonas neigia padedantis Ukrainai „nusitaikyti“ į Rusijos generolus

JAV Gynybos departamentas ketvirtadienį paneigė teikęs žvalgybos informaciją apie Rusijos generolų buvimo vietas kovos veiksmų zonose, kad Ukrainos pajėgos galėtų juos nukauti.

Komentuodamas didelio atgarsio sulaukusį dienraščio „The New York Times“ pranešimą apie JAV paramą Ukrainos kariuomenei Pentagono atstovas J. Kirby pripažino, kad Jungtinės Valstijos teikia karinės žvalgybos informaciją Kyjivo pajėgoms, siekdamos „padėti ukrainiečiams ginti savo šalį“, nuo vasario pabaigos atakuojamą Maskvos kariuomenės.

„Mes neteikiame žvalgybos duomenų apie aukšto rango kariuomenės vadų buvimo vietą mūšio lauke ir nedalyvaujam Ukrainos kariuomenei priimant sprendimus dėl taikinių“, – pabrėžė J. Kirby.

Vėliau ketvirtadienį JAV žiniasklaida atskirai pranešė, kad Jungtinės Valstijos pasidalijo su Kyjivu žvalgybos informacija, esą padėjusia ukrainiečiams praeitą mėnesį nuskandinti Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Šio Juodosios jūros laivyno flagmano praradimas buvo itin skaudus smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Jungtinės Valstijos „neteikia specifinės informacijos, leidžiančios nusitaikyti į laivus“.

„Teikiame įvairių žvalgybos duomenų, padedančių ukrainiečiams suprasti grėsmę, keliamą Rusijos laivų Juodojoje jūroje, taip pat padėti jiems pasiruošti gintis nuo potencialių antpuolių iš jūros“, – aiškino pareigūnas.

Pranešime, kurį pirmasis paskelbė transliuotojas NBC, neįvardyti pareigūnai sakė, kad Ukrainai užklausė Vašingtono apie vieną Juodojoje jūroje plaukiojusį laivą. Jungtinės Valstijos padėjo patvirtinti jo buvimo vietą ir nustatyti, kad tas laivas yra „Moskva“.

Tačiau Jungtinės Valstijos nežinojo, jog Ukrainos pajėgos smogs flagmanui, teigė NBC cituojami pareigūnai.

Ukraina surengė virtinę sėkmingų atakų prieš Rusijos pajėgų vadavietes. Kaip praneša žiniasklaida, praeitą savaitę buvo smogta vienam objektui netoli priešakinių linijų rytiniame Donbaso regione, kur, kaip manoma, lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.

Nepatvirtintuose pranešimuose sakoma, kad Ukrainos pajėgos tą vietą apšaudė praėjus vos kelioms valandoms po V. Gerasimovo išvykimo.

„Sprendimus priima savarankiškai“

„The New York Times“ straipsnyje, kurį J. Kirby paneigė, sakoma, kad iš maždaug 12 Rusijos generolų, žuvusių nuo Ukrainos pajėgų smūgių, „daugelis“ buvo nukauti pasitelkus JAV pateiktus žvalgybos duomenis.

Laikraštis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos teikė informacijos apie Rusijos kariuomenės mobiliąsias vadavietes, dažnai keičiančias pozicijas.

Be to, dienraštis pranešė, kad Ukrainos pajėgos planuodamos atakas prieš aukšto rango rusų kariškius iš amerikiečių gautą informaciją derindavo su savais žvalgybos duomenimis.

J. Kirby sakė, kad ukrainiečiai patys priima sprendimus, ar atakuoti kurį nors Rusijos kariuomenės vadą.

„Ukraina apjungia informaciją, kurią teikiame mes ir kiti partneriai, su žvalgybos duomenimis, kuriuos jie patys renka mūšio lauke, – aiškino atstovas. – Tuomet jie sprendimus priima savarankiškai, ir patys imasi veiksmų.“

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba (NST) pasmerkė „neatsakingą“ „The New York Times“ straipsnį. „Jungtinės Valstijos teikia operatyvinę žvalgybos informaciją, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, – sakė NST atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson). – Mes žvalgybinę informaciją teikdavome ne tam, kad būtų žudomi rusų generolai.“

Vašingtonas tiekia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę techniką ir šaudmenis, taip pat apmoko ukrainiečių pajėgas naudoti šią ginkluotę.

Amerikiečiai taip pat teikia Kyjivui informaciją, gaunamą iš palydovų, elektroninės žvalgybos operacijų ir kitų žvalgybos šaltinių.

Tačiau Baltieji rūmai ir Pentagonas stengėsi neatskleisti per daug duomenų apie visos JAV pagalbos mastą, baimindamiesi išprovokuoti Rusiją išplėsti konfliktą už Ukrainos sienų.

Kaip bebūtų, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Vašingtono parama Ukrainai tik didėjo ir apie ją buvo vis atviriau kalbama.

Vos įsiplieskus konfliktui Jungtinės Valstijos sakė tenorinčios padėti Ukrainai atsilaikyti.

Tačiau dabar Vašingtonas sako, kad jo tikslas – ilgam laikui susilpninti Rusiją.

„Norime matyti Rusiją susilpnėjusią iki tokio laipsnio, kad ji nebegalėtų daryti to, ką darė įsiveržusi į Ukrainą“, – po balandžio pabaigoje įvykusio vizito Kyjive sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Ukraina: JT vadovaujama Mariupolio misija išgelbėjo „beveik 500 civilių“

Iš nuniokoto Mariupolio miesto ir rusų pajėgų apgultos metalurgijos gamyklos „Azovstal“ per Jungtinių Tautų vadovaujamą gelbėjimo operaciją evakuota beveik 500 civilių, penktadienį pranešė Ukrainos prezidento biuras.

JT ketvirtadienį skelbė, kad su nauja vilkstine bus evakuoti civiliai iš paskutiniu pasipriešinimo židiniu Mariupolyje tapusios gamyklos „niūraus pragaro“.

„Mums pavyko evakuoti beveik 500 civilių“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio biurui vadovaujantis Andrijus Jermakas.

Pasak jo, Kyjivas „padarys viską, kad išgelbėtų visus savo civilius ir kariškius“, įstrigusius sugriautame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Jis pridūrė, kad operacija dar tęsiasi.

Rusijos kariuomenė nuo ketvirtadienio paskelbė trijų dienų paliaubas gamykloje „Azovstal“, bet vienas ukrainiečių pajėgų vadas sakė, kad didžiuliame gamyklos komplekse vis tiek vyksta įnirtingos kovos.

Šimtai karių ir civilių savaites slepiasi smarkiai apšaudomoje gamykloje, sovietiniais laikais įrengtuose požeminiuose tuneliuose.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau 10 savaičių ir per jas žuvo tūkstančiai žmonių, sugriauta miestų, daugiau kaip 13 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Pastaruoju metu Rusija, kuriai anksčiau nepavyko užimti Kyjivo, didžiausias pastangas nukreipė į Ukrainos rytus ir pietus, o visiškas su žeme sulyginto Mariupolio kontrolės perėmimas Maskvai būtų svarbi pergalė.

„Dar turime evakuoti iš ten civilių, moterų ir vaikų. Tik įsivaizduokite... Daugiau kaip du mėnesiai nuolatinio bombardavimo ir nuolatinių mirčių“, – ketvirtadienį sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį kalbėdamasis su Izraelio premjeru sakė, kad jo kariuomenė yra pasirengusi leisti civiliams išvykti, nurodė Kremlius.

„Kalbant apie gamykloje „Azovstal“ tebesančius kovotojus, valdžia Kyjive privalo įsakyti jiems sudėti ginklus“, – sakė V. Putinas.

Gamyklą ginančio pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad vis dar vyksta įnirtingos kovos.

„Rusai sulaužė pažadą dėl paliaubų ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – teigė S. Palamaras.

Strateginėje vietoje esančio Mariupolio užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Vokietija nusiųs Ukrainai savaeigių haubicų

Vokietija nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas, penktadienį pranešė Gynybos ministerija, padidindama sunkiosios ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui.

Siunčiamos „Panzerhaubitze 2000“ yra iš ginkluotųjų pajėgų aptarnavimo atsargų, o ne iš šiuo metu kariuomenės naudojamų mašinų.

Jos pridedamos prie penkių tokio paties modelio haubicų, kurias Ukrainai nusiųs Nyderlandai, lankydamasi Slovakijoje sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).

Vokietijos kariuomenė turi apie 100 „Panzerhaubitze 2000“, bet tik 40 iš jų yra parengtos kovos veiksmams.

Kada bus pristatyta minima ginkluotė, nenurodoma.

Ukrainiečių kariai kitą savaitę Vokietijoje turi pradėti mokytis naudotis šiomis mašinomis.

Scanpix nuotr.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė buvo kritikuojama dėl to, kad, palyginti su kitomis Vakarų šalimis, delsė skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Vis tik praėjusią savaitę Vokietija pažadėjo perduoti Ukrainai tankų.

Vengrija: rusiškos naftos embargu peržengiama „raudona linija“

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį piktai užsipuolė Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen), pareiškęs, kad ji „kėsinasi“ į ES vienybę, siūlydama uždrausti rusiškos naftos importą.

Europos Komisijos pirmininkė tyčia ar netyčia pasikėsino į sukurtą Europos vienybę.

V. Orbanas sakė, kad naftos embargu peržengiama „raudona linija“.

„Europos Komisijos pirmininkė tyčia ar netyčia pasikėsino į sukurtą Europos vienybę“, – sakė premjeras per valstybinį radiją.

„Nuo pat pirmos akimirkos aiškiai pasakėme, kad bus nustatyta raudona linija, t. y. energijos embargas, ir jie šią raudoną liniją peržengė“, – kalbėjo jis.

Prorusiški separatistai nuėmė ukrainietiškus kelio ženklus Mariupolyje

Maskvos remiami separatistai pietryčių Ukrainoje pareiškė, kad nuėmė kelio ženklus su rusų pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio pavadinimu ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pakeitė juos rusiškais.

„Prie įvažiavimo į Mariupolį pastatyti atnaujinti kelio ženklai“, – sakoma ketvirtadienį separatistų darinio – „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – susisiekimo ministerijos paskelbtame pranešime.

Ministerija paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip savivaldybės darbuotojai su oranžinėmis liemenėmis nuima kelio ženklą su užrašu „Mariupolis“ ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pastato tokį pat ženklą rusų kalba.

„Kelio ženklų keitimo darbai visoje išvaduotoje teritorijoje bus tęsiami“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad analogiški darbai buvo atlikti ir mažesnėse gyvenvietėse.

Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų. Rusijos pajėgos jau ne vieną savaitę jį intensyviai apšaudo, bandydamos perimti visišką uostamiesčio kontrolę.

Scanpix nuotr.

Ukrainos žiniasklaida: Juodojoje jūroje dega Rusijos fregata

Ukrainos žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Juodojoje jūroje netoli Gyvačių salos dega Rusijos karinių jūrų pajėgų fregata.

Naujienų agentūra „Unian“ citavo Odesos leidinio „Dumskaja“ pranešimą, kad į „Burevestnik“ klasės Rusijos karo laivą pataikė Ukrainos pajėgų paleista sparnuotoji raketa „Neptun“. Pranešime sakoma, kad pirmųjų žinučių apie gaisrą tame laive socialiniuose tinkluose pasirodė ketvirtadienį.

Nurodoma, kad virš numanomos įvykio vietas intensyviai skraido Rusijos kariniai orlaiviai.

Gyvačių sala. Stop kadras.

Kyjivas: Rusija tęsia Mariupolio gamyklos „Azovstal“ puolimą

Ukraina penktadienį paskelbė, kad Rusija tęsia „puolamąsias operacijas“ prieš Mariupolio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kur yra likusių sugriauto miesto gynėjų ir civilių.

„[Ukrainos] gynybos pajėgų blokavimas „Azovstal“ teritorijoje tęsiasi, – vaizdo įraše sakė ukrainiečių kariuomenės atstovas. – Kai kuriuose rajonuose padedant aviacijai atnaujintos puolamosios operacijos gamyklos kontrolei perimti.“

Pareiškimas paskelbtas Kyjivui pranešus, kad penktadienį planuojama dar viena civilių evakuacija iš „Azovstal“.

Rusijos kariuomenė nuo ketvirtadienio paskelbė trijų dienų paliaubas gamykloje „Azovstal“, bet vienas ukrainiečių pajėgų vadas sakė, kad rusai sulaužė šį pažadą.

Jis paprašė evakuoti iš gamyklos tunelių civilius ir padėti sužeistiems Ukrainos kariams, „mirštantiems agonijoje dėl netinkamo gydymo“.

Užėmusi „Azovstal“ Maskva galėtų paskelbti visiškai kontroliuojanti per invaziją sugriautą strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį prie Azovo jūros.

Scanpix nuotr.

Didžiojo septyneto lyderiai sekmadienį surengs virtualią konferenciją su V. Zelenskiu

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sekmadienį surengs derybas vaizdo ryšiu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, pranešė Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujančios turtingųjų šalių klubui, vyriausybės atstovė.

„Vokietijos kancleris surengs trečią vaizdo konferenciją nuo šių metų pradžios su savo partneriais G-7“, – penktadienį žurnalistams sakė atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman). Ji pažymėjo, kad gegužės 8-oji yra „istorinė data, žyminti Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą“.

„Per ją bus aptarti aktualūs klausimai, ypač padėtis Ukrainoje. Dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris praneš apie dabartinę padėtį jo šalyje“, – sakė Ch. Hoffmann.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė esąs „atviras“ platesnių sankcijų Rusijai įvedimui. Jis taip pat pažadėjo artimiausiomis dienomis aptarti baudžiamąsias priemones su G-7 sąjungininkais.

„Esame visada atviri papildomoms sankcijoms“, – teigė J. Bidenas, Europos Sąjungai paskelbus planus uždrausti rusiškos naftos importą ir kitas naujas priemones, skirtas nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę aptarsiu su G-7 nariais, ką ketiname daryti ir ko neketiname“, – žurnalistams sakė prezidentas.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

„Amnesty International“: Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė dokumentais patvirtinusi daug karo nusikaltimų, Rusijos pajėgų įvykdytų miesteliuose aplink Ukrainos sostinę Kyjivą, įskaitant egzekucijas be teismo, gyvenamųjų kvartalų bombardavimą ir kankinimus.

„Rusijos pajėgų įvykdytų nusikaltimų, kuriuos dokumentavome, modelis apima ir neteisėtas atakas, ir tyčinį civilių žudymą“, – penktadienį paskelbė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

Rusijos pajėgų įvykdytų nusikaltimų, kuriuos dokumentavome, modelis apima ir neteisėtas atakas, ir tyčinį civilių žudymą.

„Nepaprastai svarbu, kad visi atsakingi asmenys, taip pat ir esantys aukščiau vadovavimo grandinėje, būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė ji.

Organizacija nurodo surinkusi įrodymų ir liudijimų aštuoniuose miestuose, įskaitant Bučą. Rusijos pajėgoms balandžio mėnesį pasitraukus iš Bučos, ten bendruose kapuose ir tiesiog gatvėse buvo rasta nužudytų žmonių, daugelis – už nugaros surištomis rankomis. Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas sakė, kad regione rasti mažiausiai 1 235 civilių lavonai.

Rusija nuolat tvirtina, kad taikosi tik į karinę reikšmę turinčius objektus, ir neigia įtarimus karo nusikaltimais, o lavonus Bučoje yra pavadinusi sufalsifikuota „provokacija“.

Scanpix nuotr.

„Amnesty International“ ataskaitoje aprašomas 43 metų pardavimo vadybininko Jevheno Petrašenkos nužudymas Bučoje. Jis buvo nušautas savo virtuvėje, jo žmonai ir vaikams tuo metu slepiantis rūsyje. Rusų kariai leido jo žmonai Tetianai įeiti į butą, kur ji rado savo vyro lavoną.

„Jevhenas gulėjo negyvas virtuvėje. Jam šauta į nugarą, [šalia] plaučių ir kepenų. Jo kūnas bute išbuvo iki kovo 10-osios, kai galėjome jį palaidoti negiliame kape kieme“, – pasakojo žmona.

Šeimos kaimyną Leonidą Bodnarčuką, 44 metų statybininką, rusų kariai nušovė lipantį laiptais, o tada į laiptinę įmetė granatą, sakoma ataskaitoje.

Egzekucijos Bučoje buvo vykdomos tokiais specializuotais šautuvais, kokius naudoja kai kurie elitiniai rusų junginiai, rašoma ataskaitoje. „Amnesty International“ darbuotojai nužudymo vietoje rado šarvamušių šovinių 7N12 su 9x39 mm juodomis viršūnėmis – tokius naudoja rusų elitinės pajėgos.

Ataskaitoje taip pat aprašomas Borodiankos bombardavimas nesirenkant taikinių, kai buvo sugriauti aštuoni gyvenamieji namai ir žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Borodiankos gyventojas Vasylis Jarošenka organizacijai pasakojo, kad iš savo daugiaaukščio, ant kurio nukrito bomba, išsikraustė į garažą.

„Mačiau didelę skylę pastate, – sakė jis. – Tarp žuvusiųjų buvo mano žmona Halyna. Vis dar matau ją prie mūsų buto – namų, kuriuose gyvenome 40 metų – durų.“

Ataskaitoje sakoma, kad tyrėjai rado konkrečių Rusijos kariuomenės junginių dalyvavimo įrodymų, tarp jų oro desanto pajėgų 104-ojo pulko vairuotojo mokomųjų vadovų.

„Susitikome su šeimomis, kurių artimieji buvo nužudyti per siaubingas atakas ir kurių gyvenimas dėl Rusijos invazijos pasikeitė visiems laikams“, – sakė A. Callamard.

„Remiame jų reikalavimus įvykdyti teisingumą ir raginame Ukrainos valdžią, Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir kitus užtikrinti įrodymų, galinčių paremti būsimus teismus dėl karo nusikaltimų, išsaugojimą“, – pridūrė ji.

Rusija: Ukrainoje branduolinio ginklo nenaudosime

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje, nenaudos Ukrainoje branduolinio ginklo. Šių ginklų naudojimas per specialiąją karinę operaciją – taip Rusija oficialiai vadina invaziją, nėra numatytas, pareiškė ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Rusijos pajėgoms nepavykstant pasiekti pergalių Ukrainoje, JAV įspėjo, kad Maskva gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Rusų pajėgos bando šturmuoti svarbų rytinį Ukrainos miestą

Rusijos pajėgos beveik apsupo Severodonecką – labiausiai į rytus nutolusį Ukrainos miestą, tebekontroliuojamą Kyjivo, ir bando jį šturmuoti, penktadienį pranešė vietos pareigūnas.

„Miestas beveik apsuptas Rusijos ir separatistų paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ karių“, – sakė Severodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas per Ukrainos televiziją.

Miestas laikosi, bet galima justi, kad jie artėja.

„Jie bando šturmuoti miestą per netoliese esančius kaimus“, – sakė jis, turėdamas galvoje, jog puolimas vykdomas keliomis kryptimis.

Severodonesko užėmimas būtų didelis laimėjimas Rusijos kariuomenei, pastaruoju metu sutelkusiai dėmesį į pastangas perimti viso rytinio Donbaso regiono kontrolę.

O. Striukas sakė, kad į šiaurę nuo Severodonecko esančiame kaime vyksta mūšiai.

Pasak jo, kol kas Ukrainos kariuomenei pavyksta „atremti šias atakas“, tačiau rusų pajėgos didina spaudimą.

„Miestas laikosi, bet galima justi, kad jie artėja“, – sakė O. Striukas.

Jis nurodė, kad Severodonecke, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų, liko maždaug 15 tūkst. žmonių.

Pasak O. Striuko, evakuacijos tempai sulėtėjo.

„Per dieną pavyksta įtikinti išvykti apie dešimt žmonių“, – nurodė jis.

Regiono pareigūnai jau ne vieną savaitę ragina žmones palikti miestą, kuris yra Ukrainos Luhansko regiono pramonės centras.

Nuo netoliese esančio Lysyčansko miesto jį skiria Doneco upė. Abu miestai yra svarbūs Rusijos kariuomenės taikiniai.

V. Zelenskis: Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija, sako Ukrainos prezidentas.

„Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija.

„Dėkojame Estijos ministrei Evai-Mariai Liimets, Latvijos – Edgarui Rinkevičiui ir Lietuvos – Gabrieliui Landsbergiui už apsilankymą Kyjive! Svarbu ne tik didinti sankcijų spaudimą, bet ir išlaikyti sankcijų vientisumą. Neturime leisti agresoriui jų išvengti ir toliau finansuoti nusikalstamą karą prieš Ukrainą“, – sakoma įraše.

G. Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje informavo, kad vizito tikslas – aptarti būsimą sugriautų miestų atstatymą, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas.

„Lankausi Kyjive su Latvijos ir Estijos kolegomis. Šįkart mes taip pat kalbamės apie atstatymą, atkūrimą ir apie ES kandidatės statusą Ukrainai. Žydintis Kyjivas primena, kad šalis yra pasirengusi šviesiai ateičiai“, – teigė ministras.

Vizitas vyksta Rusijos kariuomenei daugiau nei du mėnesius tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti miestai, o namus palikti buvo priversti daugiau nei 13 milijonų žmonių.

PSO Europos regiono narės ragina uždaryti vieną Maskvos biurą dėl karo Ukrainoje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras kitą savaitę svarstys rezoliuciją, raginančią uždaryti specializuotą PSO biurą Maskvoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė agentūra.

Šiam klausimui aptarti gegužės 10 dieną bus šaukiama dviejų dienų trukmės agentūros Europos regiono biuro specialioji sesija.

PSO Europos regiono, apimančio 53 šalis, įskaitant kelias Vidurio Azijos valstybes, 43 narės išsiuntė laišką su pasiūlymu organizacijos direktoriui šiam regionui Hansui Klugei (Hansui Kliugei).

Balandžio 28 dieną išsiųstu laišku raginama surengti specialią sesiją ir „apsvarstyti sveikatos padėtį Ukrainoje bei platesnes vykstančio karo pasekmes sveikatos klausimams regione ir už jo ribų“, sakoma PSO Europos skyriaus pareiškime.

Laiško autoriai pažymėjo, kad karas daro „ypač pražūtingą poveikį Ukrainos sveikatos sistemai, smarkiai apribodamas galimybes gauti vaistų, įrangos ir sveikatos paslaugų“.

Rezoliucijos projekte griežtai smerkiama „Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas“.

Rezoliucijoje taip pat prašoma, kad H. Kluge „išnagrinėtų galimybes“ dėl Maskvoje įsikūrusio PSO Europos neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės biuro likimo, įskaitant „galimą biuro perkėlimą“ už Rusijos ribų.

Pasak vieno PSO atstovo, rezoliucija nėra susijusi su pagrindiniu organizacijos biuru Rusijoje.

Siūlymo autoriai taip pat ragina regiono direktorių apsvarstyti galimybę „laikinai sustabdyti“ visus regioninius susitikimus Rusijoje, įskaitant techninius ir ekspertų susitikimus, taip pat konferencijas ir seminarus.

Suspendavimą siūloma taikyti „kol bus įgyvendintas taikus Rusijos Federacijos ir Ukrainos konflikto sprendimas ir Rusijos Federacija išves savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.

Ukrainos pajėgos: rusai šaudė per civilių evakuaciją iš „Azovstal“

Ukrainos pulkas „Azov“, vadovaujantis „Azovstal“ Mariupolyje gynybai, penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas šaudžius per civilių evakuaciją iš didžiulės plieno gamyklos, nepaisant Maskvos paskelbtų paliaubų.

„Per paliaubas gamykloje „Azovstal“ rusai, panaudoję prieštankinį valdomąjį ginklą, pataikė į automobilį“, – „Telegram“ pranešė „Azov“. Remiantis pranešimu, tuo metu automobilis „judėjo link civilių gyventojų, kad juos evakuotų“.

Per smūgį žuvo vienas ukrainiečių pajėgų narys ir dar šeši buvo sužeisti, teigiama pranešime.

Rusijos kariuomenė paskelbė, kad nuo ketvirtadienio įsigalios trijų dienų paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų palikti kompleksą, tačiau Ukrainos pajėgos tvirtina, kad „Azovstal“ tęsiasi „puolimo operacijos“.

Kyjivas anksčiau sakė, kad civilių gyventojų evakuacija iš plieno gamyklos bus tęsiama penktadienį po to, kai per Jungtinių Tautų vadovaujamas gelbėjimo operacijas į saugią vietą buvo išgabenta beveik 500 žmonių iš „Azovstal“ ir Mariupolio uostamiesčio.

Užėmusi „Azovstal“ Maskva galėtų paskelbti visiškai kontroliuojanti per invaziją sugriautą strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį prie Azovo jūros.

Buvęs CŽA direktorius: Ukrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolų

Ukrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolų, žuvusių batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus didesnis, tad ukrainiečiai smogė galingą smūgį Rusijos pajėgų valdymo sistemai.

Tai penktadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs CŽA direktorius, buvęs JAV ir NATO pajėgų Irake ir Afganistane vadas generolas Davidas Petraeusas.

Iki šiol žuvo mažiausiai 10 ar 11 Rusijos generolų. Tai sukrečiantis skaičius.

„Iki šiol žuvo mažiausiai 10 ar 11 Rusijos generolų. Tai sukrečiantis skaičius, ypač jei turėsime omenyje, kad JAV armija per karo veiksmų dešimtmečius Irake ir Afganistane prarado tik vieną generolą. Vadinasi, tai galingas smūgis Rusijos pajėgų valdymo sistemai. Galima įsivaizduoti, kad nukautų batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus viršija žuvusių generolų skaičius“, – sakė D. Petraeusas.

Anot jo, ukrainiečiai sėkmingai slopina Rusijos kariškių radijo ryšį, todėl vyresnieji vadai turi patys vykti į priešakines linijas, kur jų ir laukia mirtis.

„Kai nėra ryšio tarp vadų ir žemesnės grandies, generolai, brigadų, pulkų ir batalionų vadai priversti vykti į priešakines linijas, kur jie tampa taiklių Ukrainos snaiperių taikiniais“, – pareiškė D. Petraeusas.

Apklausa: Lenkijos kariai turėtų dalyvauti taikos misijoje Ukrainoje, jeigu ją surengtų NATO, JT ar ES

Dauguma Lenkijos piliečių – 56,8 proc. – mano, jog šalies kariai turėtų dalyvauti taikos misijoje Ukrainoje, jeigu ją organizuotų NATO, JT ar ES.

Tai rodo apklausos, kurią laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė centras IBRiS, rezultatai.

Galimam lenkų taikdarių siuntimui į Ukrainą nepritaria 32,5 proc. apklaustųjų, o 13,7 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Už Lenkijos kariškių dalyvavimą taikos palaikymo misijoje pasisako 63 proc. vyriausybės šalininkų ir 64 proc. opozicijos rėmėjų. Šią idėją aktyviausiai remia vyrai, vyresni kaip 30 metų amžiaus piliečiai ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu.

Pasiūlymą nusiųsti į Ukrainą tarptautinę taikdarių misiją, kuriai vadovautų NATO, pirmasis iškėlė Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jarosławas Kaczyńskis, bet jam nepritarė nei NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nei JAV administracija.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis interviu žiniasklaidai pareiškė iki galo nesuprantąs Lenkijos idėjos dėl taikdarių siuntimo, kadangi ukrainiečiams nereikalingas įšaldytas konfliktas.

Rusų parlamentaras: Rusija Pietų Ukrainoje liks „amžinai“

Maskvos kontroliuojamame Ukrainos Chersono mieste penktadienį apsilankęs aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A. Turčakas.

Jis taip pat pranešė, kad Chersone atidaromas humanitarinės pagalbos centras, į kurį bus tiekiamas maistas, vaistai ir būtiniausi daiktai.

Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime.

Tai buvo pirmas kartas, kai koks nors aukšto rango Rusijos pareigūnas užsiminė apie Maskvos ketinimus likti Ukrainos teritorijoje.

Chersoną Rusijos pajėgos okupuoja nuo karo pradžios.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Ukrainos pareigūnai Charkivo srityje paėmė į nelaisvę 11 rusų snaiperių

Per Ukrainos saugumo tarnybos (UST) specialią operaciją Charkivo srityje paimta į nelaisvę 11 rusų snaiperių, kurie apšaudė ukrainiečių pozicijas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Be to, UST karinė kontržvalgyba Chmelnickio srityje neutralizavo priešo diversantų ir žvalgų grupę, kurią sudarė trys žmonės.

Žytomyro srityje sulaikytas Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, rinkęs duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvų skaičių ir parengtį.

Kyjivo srityje sulaikyti dar du kolaborantai, kurie padėjo okupantams orientuotis Bučos rajone.

Iš viso nuo karo pradžios Ukrainos pareigūnai likvidavo daugiau kaip 140 rusų diversantų grupių.

D. Medvedevas pagyrė V. Orbaną už tai, kad šis nepritaria ES sankcijoms

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagyrė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sprendimą nepalaikyti ES sankcijų Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Į „Mirotvorec“ sąrašą įtrauktas Vengrijos premjeras V. Orbanas žengė drąsų nuolankiai Europai žingsnį. Jis atsisakė palaikyti niokojamą jo šalies ekonomikai energijos išteklių iš Rusijos embargą ir beprotiškas sankcijas prieš religinius veikėjus (omenyje turimas Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas bei kiti stačiatikių hierarchai)“, - rašo „Telegram“ kanale D. Medvedevas.

Anksčiau V. Orbanas pareiškė, jog jo vyriausybė nepritaria bažnyčios veikėjų įtraukimui į ES sankcijų sąrašą, kadangi „tai sukels grėsmę religinei laisvei“.

Ketvirtadienį V. Orbanas laiške Europos Komisijai pavadino naują sankcijų prieš Rusiją paketą „istorine klaida“.

AFP duomenimis, patriarchas Kirilas gali būti įtrauktas į ES sankcijų sąrašą.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai, o dar 3 493 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 1 194 vyrai, 761 moteris, 73 mergaitės, 88 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 120 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.

Be to, sužeisti 452 vyrai, 352 moterys, 75 mergaitės, 86 berniukai, taip pat 169 vaikai ir 2 359 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Kyjivo teigimu, per naują apsikeitimą sugrąžintas 41 belaisvis, tarp jų – 11 moterų

Daugiau nei 40 Rusijos į nelaisvę paimtų Ukrainos karių ir civilių, tarp jų 11 moterų ir dvasininkas, buvo išlaisvinti per naują apsikeitimą belaisviais, penktadienį pranešė Kyjivas.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais: 41 žmogus, įskaitant 11 moterų, sugrąžinti namo“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščiuk pranešime „Telegram“ kanale. Tarp paleistųjų yra 28 kariai ir 13 civilių, vienas jų – Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkas. Ji nepasakė, kiek mainais paleista rusų.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. Kyjivas ir Maskva jau ne kartą apsikeitė belaisviais, pastarasis apsikeitimas įvyko balandžio 30 d., kai buvo išlaisvinta 14 ukrainiečių, tarp jų ir nėščia moteris.

JT Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė deklaraciją dėl „taikaus“ sprendimo Ukrainoje

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį vienbalsiai priėmė pirmąją deklaraciją dėl Ukrainos nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, ir parėmė generalinio sekretoriaus pastangas rasti taikų sprendimą.

Vis dėlto Norvegijos ir Meksikos parengtoje deklaracijoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, nepritariama Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) tarpininkavimo pastangoms, kaip buvo numatyta ankstesnėje teksto versijoje.

Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių pareigūnai

Iki šiol Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje pradėjo tirti 17 šalių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Nuo pirmųjų karo dienų mes kūrėme bendrą juridinį frontą, ir aš labai glaudžiai bendradarbiauju su daugelio šalių generaliniais prokurorais. Šis glaudus bendradarbiavimas prisidėjo prie to, kad šiuo metu jau 17 šalių pradėjo savarankiškus Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus. Kiekviena šalis savo įstatymuose rado priežastį juos pradėti“, - sakė pareigūnė.

Ukrainos ministras: V. Putinas ir šalies elitas yra karo nusikaltėliai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šalies elitas ir politinė vadovybė yra karo nusikaltėliai, sako šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska.

„Žinoma, Putinas yra karo nusikaltėlis, tuo negalima abejoti, bet kuris teisininkas, kuris bent kažkiek supranta tarptautinę humanitarinę teisę, jums tai patvirtins. Taip pat galima sakyti, kad nusikaltėliai yra visas jų elitas, visa politinė vadovybė Rusijos Federacijoje, jie kaltinami daugybe nusikaltimų, kuriuos pripažįsta tarptautinė teisė. Jie turi būti nubausti ilgais metais kalėjimo“, – LRT penktadienį sakė D. Maliuska.

Ministro teigimu, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos per ilgai delsė ir buvo per mažai aktyvios, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai ir suteikiama kita pagalba Ukrainai.

„Karo praktika parodė, kad tarptautinės organizacijos nebuvo pasirengusios įsijungti į veiklą ir tik praėjus keliems mėnesiams aktyvių Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą jos pradėjo realiai remti ir padėti. Tai liečia ne tik Jungtines Tautas, bet ir kitas organizacijas, jos iš esmės rado savo nišą, kaip padėti Ukrainai tik praėjus daug laiko. Dabar galima konstatuoti, kad darbas vyksta, jos padeda“, – kalbėjo D. Maliuska.

Iš „Azovstal“ evakuota 50 civilių

Ukrainos premjero pavaduotoja pranešė, kad penktadienį iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ evakuota 50 civilių.

Iryna Vereščuk teigė, kad tarp jų buvo moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. I.Vereščuk apkaltino Rusiją nuolat pažeidinėjant paliaubas. „Todėl evakuacija vyko labai lėtai. Rytoj ryte tęsime evakuacijos operaciją“, – sakė ji.

Rusija informavo, kad iš „Azovstal“ penktadienio vakarą išvyko trys autobusai su civiliais.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje