Karas: Ukraina subombardavo svarbų tiltą, Rusijos primesta valdžia rengiasi referendumui

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš branduolinę jėgainę yra „savižudiška“; tai jis pareiškė po naujų smūgių didžiuliam atominės elektrinės kompleksui Pietų Ukrainoje.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl naujausio smūgio Zaporižios atominei elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje ir kurią rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.

A. Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje pirmadienį pasmerkė tokias atakas, bet nenurodė, kuri pusė už jas atsakinga.

„Mes palaikome TATENA pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos stabilizuoti [padėtį] šioje elektrinėje“, – sakė jis.

„Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas. Tikiuosi, kad šios atakos baigsis, ir kartu tikiuosi, kad TATENA galės patekti į elektrinę“, – teigė JT vadovas.

Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas.

A. Guterresas kalbėjo po savaitgalį įvykusio vizito Hirošimoje, kur pasakė kalbą minint pirmojo atominio bombardavimo 77-ąsias metines.

Šeštadienį tame Japonijos mieste jis perspėjo, kad „žmonija žaidžia su užtaisytu ginklu“, nes visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Vidurinių Rytų ir Korėjos pusiasalio – daugėja krizių, galinčių sukelti branduolinę katastrofą.

Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje svarbioje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties konferencijoje A. Guterresas taip pat griežtai perspėjo dėl atominių ginklų siaubo, o pirmadienį tai pakartojo.

„Esame geopolitinės situacijos radikalėjimo liudininkai, todėl branduolinio karo rizikos vėl negalime visiškai pamiršti“, – sakė jis.

Paklaustas apie dideles karines pratybas aplink Taivaną, kurias Kinija surengė po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito į šią savarankišką salą praėjusią savaitę, A. Guterresas atsakė, kad JT „laikosi Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, vadinamosios „vienos Kinijos“ politikos“.

„Tačiau mes visi norime, kad ši rezoliucija atitiktų taikią aplinką“, – sakė jis, ragindamas laikytis sveiko proto ir santūrumo, kad būtų sudarytos sąlygos „itin svarbiam“ deeskalacijos procesui.

V. Zelenskis tikisi „gerų žinių“ dėl ginklų tiekimo

Donbase verdant nuožmiems mūšiams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsimena apie naujas ginklų siuntas Rusijos užpultai savo šaliai. „Kitą savaitę tikimės iš partnerių naujienų dėl paramos paketų. Gerų naujienų“, - sakė jis sekmadienį tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis pabrėžė, kad sėkmingos gynybos raktas ir toliau yra ginkluotė iš Vakarų.

 

 

Prezidento duomenimis, intensyviausi mūšiai vyksta Donbase. Padėtis ten esą lieka sudėtinga. Tokių vietovių, kaip „Avdijivka, Piskis, Marjinka ir Bachmutas gynyba reikalauja didžiausių mūsų pastangų ir, deja, daug gyvybių“, - kalbėjo V. Zelenskis.

Jis taip pat pakartojo savo kaltinimus Rusijai apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę. Į tai turi būti duotas „principinis pasaulio bendruomenės atsakas“, - reikalavo jis.

Elektrinė sekmadienį buvo apšaudyta vėl. Rusija ir Ukraina dėl apšaudymo kaltina viena kitą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reikalauja iš abiejų pusių sudaryti sąlygas tarptautiniams branduoliniams ekspertams nekliudomai patekti į kompleksą.

Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau per 27 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų

Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuoti 27 203 Rusijos karo nusikaltimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.

Prokuratūros duomenimis, iš šių karo nusikaltimų 26 190 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 28 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar per 12 tūkst. nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.

Nuo Rusijos invazijos pradžios generalinė prokuratūra taip pat iškėlė jau 1 451 baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų prieš vaikus.

Ukraina teigia, kad Rusija toliau gabena karinę techniką į Baltarusiją

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, Rusija toliau gabena karinę techniką į Baltarusiją.

Pasak štabo, Baltarusijos teritorijoje, įskaitant pasienio zoną su Vakarų Ukrainos Voluinės sritimi, dislokuojami papildomi kariai ir oro gynybos sistemos.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Baltarusija nėra oficialiai prisijungusi prie Rusijos karo prieš Ukrainą, tačiau Minskas leidžia Maskvai naudotis savo teritorija vykdant šalies puolimą.

Pernakt apšaudytos Charkivo ir Kyjivo sritys

Naktį į pirmadienį apšaudytos Ukrainos Charkivo ir Kyjivo sritys, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Charkivo meru Igoriu Terechovu.

„Maždaug 4 val. 40 min. vėl apšaudytas Charkivas. Nugriaudėjo serija sprogimų. Preliminariais duomenimis, raketomis apšaudyti Novobavarskyj ir Nemyšlianskyj rajonai. Informacija apie nukentėjusiuosius ir padarytos žalos mastą tikslinama“, – teigė I. Terechovas. Jis paragino miestiečius vykti į slėptuves.

I. Terechovas kiek vėliau pranešė ir apie mažiausiai septynis sprogimus Kyjivo srityje. „Turima tikslių duomenų apie Kyjivo srities apšaudymą. Būta mažiausiai septynių sprogimų. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra, tikiuosi, ir nebus“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos skelbia sunaikinusios tonas NATO karinės paramos Ukrainai

Rusijos pajėgos skelbia sunaikinusios tonas amunicijos, kurią NATO šalys perdavė Ukrainai. Pietiniame Mykolajivo regione sėkmingai smogta sandėliui, kuriame buvo 45 tūkst. tonų amunicijos, sekmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas taip pat pranešė apie dar penkis atakuotos ginklų sandėlius, vienas kurių – smarkių mūšių apimtoje rytinėje Donecko srityje.

Donecke Rusijos oro ginkluotosios pajėgos, be to, apšaudė Bachmuto miestelį ir nukovė iki 130 Ukrainos karių, sakoma pranešime iš Maskvos. Ir šios informacijos patikrinti neįmanoma.

Iš Ukrainos uostų išplaukė dar du laivai su grūdais

Po kelis mėnesius trukusios Rusijos blokados atnaujintas grūdų eksportas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, Turkijos duomenimis, tęsiasi. Pirmadienį išplaukė dar du grūdus gabenantys laivai, pranešė Gynybos ministerija Ankaroje.

„Sacura“, gabenantis 11 000 tonų sojų pupelių, paliko Južnės uostamiestį ir išplaukė į Italiją. Laivas „Arizona“ su 48 458 tonomis kukurūzų iš Černomorsko pajudėjo į pietinę Turkiją. Ukrainos infrastruktūros ministras Oliaksandras Kubrakovas šią informaciją patvirtino tviteryje.

Nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos uostų jau išplaukė aštuoni laivai su grūdais. Nuo karo pradžios vasarį dėl Rusijos vykdytos blokados ir ukrainiečių pajėgų užminuotų savo uostų Ukrainoje įstrigo dešimtys krovininių laivų.

Laivybos ir su ja susijusio grūdų eksporto atnaujinimas iš Ukrainos yra svarbus maisto produktų kainų stabilizavimui pasaulyje.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 42 340 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 42 340 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 8-osios Rusija taip pat neteko 1 811 tankų, 4 070 šarvuotųjų kovos mašinų, 960 artilerijos sistemų, 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 132 oro gynybos sistemų, 223 lėktuvų, 192 sraigtasparnių, 2 993 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 754 dronų, 86 specialiosios technikos vienetų ir 182 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija Donbase tikriausiai naudoja „minas peteliškes“

Labai tikėtina, kad Rusija naudoja priešpėstines minas savo gynybinėms linijoms Donbase apsaugoti. Tai savo kasdieninėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje skelbia britų Gynybos ministerija.

Šios minos gali padaryti didelės žalos ir kariams, ir civiliams. Anot ataskaitos, labai tikėtina, jog Rusija mėgina PFM-1 ir PFM-1S kasetines minas naudoti Donecke ir Kramatorske.

„Minomis peteliškėmis“ vadinamos PFM-1 buvo naudojamos per sovietų karą Afganistane, kur suluošino daug vaikų, kurie palaikė jas žaislais.

Luhansko gubernatorius: Rusijos kariai tęsia vaikų deportaciją iš Rytų Ukrainos

Rusijos kariai, pasak Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, tęsia vaikų deportaciją iš Rytų Ukrainos, praneša agentūra „Sky News“.

S. Gaidajaus teigimu, taip Maskva „bando susikurti palankias sąlygas, kad galėtų suintensyvinti puolimą“ šiame regione. Gubernatorius pridūrė, kad tik per pastarąją parą čia, be kita ko, surengti septyni raketų smūgiai, du antskrydžiai ir dar daugybė atakų pasitelkiant įvairią ginkluotę.

S. Gaidajus taip pat nurodė, kad rusai bandė pagerinti savo taktinę poziciją ir dar kartą mėgino surengti puolimą Verchnokamianskyj regione, tačiau nesėkmingai ir iš ten atsitraukė.

Ukraina apšaudė tiltą okupuotame Chersone

Ukrainos pajėgos, anot naujienų agentūros „Interfax“, vėl apšaudė strategiškai svarbų tiltą Rusijos kontroliuojamame Chersono mieste. Apgadinta statybinė technika, o tai užvilkins tilto atidarymą, pranešė agentūra, remdamasi institucijomis.

Šis tiltas yra viena iš dviejų perėjų,  kuriomis rusų ginkluotosios pajėgos patenka į teritoriją, kurią užėmė vakariniame Dnipro upės krante Pietų Ukrainoje.

Ukrainos pajėgos praėjusiomis savaitėmis apšaudė tiltą didelio tikslumo amerikietiškomis raketomis - galimai ruošdamosi kontrpuolimui.

Rusų karių pajėgoms apšaudžius Charkivą žuvo vienas žmogus

Rusų karių pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinio Charkivo miesto tankiai apgyvendintą rajoną žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad smūgiai prieš miestą tęsiasi, apšaudytas Ševčenkos rajonas, ten nukentėjo vienas žmogus.

Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad rusai apšaudė ir kitą gyvenamąjį rajoną.

„Šioje ramioje ir tankiai apgyvendintoje vietovėje karinės infrastruktūros tikrai nėra. Prašau visų būti slėptuvėse – apšaudymas gali pasikartoti. Yra informacijos apie bent vieną sužeistą civilį“, – sakė meras.

Netrukus I. Terechovas pranešė, kad patvirtinta vieno civilio žūtis.

„Informacija apie vieną žuvusįjį pasitvirtino. Civilis. Jis paprasčiausiai išėjo iš namų ir papuolė į apšaudymą. Užjaučiu jo artimuosius“, – pridūrė meras.

Kremlius vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios elektrinę

Kremlius pirmadienį vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose ir perspėjo, kad Europai gresia „katastrofinės pasekmės.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų [vykdomi] atominės elektrinės teritorijos apšaudymai – potencialiai ypač pavojinga veikla, paaštrėjimo atveju galinti sukelti katastrofinių pasekmių didžiulei teritorijai, įskaitant Europos teritoriją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai turi „pasinaudoti savo įtaka, kad tokie apšaudymai nebesitęstų“.

Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą dėl smūgių didžiausiai Europoje atominei jėgainei. Pastaruoju metu dėl tose apylinkėse vykstančių kautynių Jungtinės Tautos perspėjo, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Zaporižios elektrinės kompleksą Rusijos pajėgos užėmė vasario gale pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis. Pastarosiomis dienomis ten buvo surengta keletas karinių smūgių, nuo kurių nukentėjo jėgainės pastatai ir teko išjungti vieną reaktorių.

Pirmasis laivas su grūdais iš Ukrainos pasiekė savo paskirties uostą Turkijoje

Pirmą kartą nuo tarptautinio susitarimo dėl grūdų eksporto pasirašymo kukurūzus gabenantis krovininis laivas iš Ukrainos pasiekė savo paskirties uostą Turkijoje. Su turkų vėliava plaukiantis laivas „Polarnet“ pirmadienį atvyko į Kodžaelį prie Marmuro jūros, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Turkijos gynybos ministerijos duomenimis, iki šiol Ukrainos uostus paliko 10 laivų su grūdais. Laivas „Razoni“ praėjusios savaitės pirmadienį buvo pirmasis, išplaukęs Libano kryptimi. Tačiau jis kol kas tikslo nepasiekė.

Prieš tai žemės ūkio produkcijos eksportas per Ukrainos Juodosios jūros uostus dėl Rusijos pradėto karo nuo vasario pabaigos buvo blokuojamas. Liepos 22-ąją, tarpininkaujant JT, karo priešininkės atskirai pasirašė susitarimą su Turkija, kuris leidžia iš trijų Ukrainos uostų eksportuoti grūdus.

Grūdų eksporto iš Ukrainos atnaujinimas yra svarbus maisto produktų kainų stabilizavimui pasaulyje. Ukraina iki šiol buvo viena svarbiausių grūdų eksportuotojų. 12 tūkst. tonų kukurūzų gabenantis „Polarnet“ penktadienį išplaukė iš Čornomorsko uosto.

Kyjivas praneša apie didelius mūšius Donecke

Rytų Ukrainos Donecko srityje toliau verda nuožmūs mūšiai prie Bachmuto ir Avdijivkos miestų. Į rytus ir pietus nuo Soledaro ir Bachmuto rusų atakos atremtos, pirmadienį feisbuke panešė Ukrainos generalinis štabas. Nepavyko ir rusų veržimasis į rytus nuo Siversko bei į pietvakarius nuo Avdijivkos. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų kol kas nėra galimybės.

Prie Rusijos dalinių užimto Chersono didmiesčio pietuose Ukrainos pajėgos vėl pradėjo kontratakas raketomis prieš strategiškai svarbų ir jau prieš tai apgriautą Antonivkos tiltą virš Dnipro upės. Tai patvirtino Pietų karinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk.

Be to, raketomis apšaudytas kelias per Dnipro užtvanką prie Nova Kachovkos.

Ukraina subombardavo svarbų tiltą Rusijos užimtame Chersono mieste

Ukrainos pajėgos praėjusią naktį subombardavo strateginę reikšmę turintį tiltą per Dnipro upę Rusijos užimtame Chersono mieste, pirmadienį paskelbė kariškiai.

„Kokia naktis okupantams Chersono srityje. Smūgiai Antonivkos tilto rajone“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalia Humeniuk patvirtino ataką.

„Šaudymo sistema, kurią išvystėme pastarosiomis dienomis, duoda rezultatų, – sakė ji. – [Smūgis] reikšmingai paveikė Antonivkos ir Kachovkos tiltus“, – sakė ji Ukrainos televizijai.

Antonivkos tiltas yra pagrindinė sausumos tiekimo jungtis tarp miesto ir pietinio Dnipro kranto. Tiltas buvo apgriautas liepos 27-ąją, todėl rusai turėjo perplanuoti tiekimo linijas ir galbūt galvoti apie pontoninius tiltus persikėlimui per upę.

Prorusiški vietos pareigūnai taip pat patvirtino smūgį,

„Suduotas vienas smūgis, užsidegė statybininkų kabina ir betono maišyklė. Apgadinta tilto danga, o tai reiškia, kad toliau jį remontuosime“, – Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

„Pavojingos žalos nepadaryta, struktūriniams elementams... nepakenkta“, – pridūrė jis.

Chersonas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Naudodamos Vakarų tiekiamas toliašaudes sistemas Kyjivo pajėgos priartėjo prie Chersono miesto, kur prieš karą gyveno beveik 300 tūkst. žmonių.

Rusija planuoja surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.

Ukraina ragina demilitarizuoti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę

Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose, kur dėl pastarojo meto kautynių su Rusijos pajėgomis kilo branduolinio incidento pavojus.

Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.

Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.

„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

„Faktas, kad jų ten esama, yra didžiausias pavojus, galintis nuvesti iki radiacinio incidento ar net branduolinės katastrofos“, – pridūrė jis agentūros išplatintame pareiškime.

Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės JT pavaldi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.

P. Kotinas pareiškime nurodė, jog Rusija Zaporižios AE yra dislokavusi apie 500 karių ir 50 vienetų karinės technikos. „Enerhoatom“ vadovo vertinimu, padėtis komplekse pastarosiomis dienomis „prastėja“.

„Turėtų būti sudaryta taikos palaikymo misija, kurioje dalyvautų TATENA ir kitų saugumo organizacijų ekspertai. Jų buvimas ir kontrolės perdavimas iš pradžių jiems, o paskui Ukrainos pusei būtų išsprendęs šią problemą“, – pabrėžė P. Kotinas.

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Rusijos primesta valdžia pradeda rengtis referendumui Ukrainos Zaporižios srityje

Maskvos remiama Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities valdžia pirmadienį pareiškė, kad pradeda rengtis referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Pasirašiau įsakymą... pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.

J. Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.

Pastarosiomis dienomis didžiausios Europoje Zaporižios atominėje elektrinės teritorijoje buvo ne kartą surengta smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai ir teko išjungti vieną reaktorių.

Kyjivas ir Maskva dėl tų išpuolių kaltina vienas kitą, tvyrant nuogąstavimams, kad gali įvykti branduolinė avarija.

Nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių Ukrainos pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai daugiausia kontroliuojami Kremliaus.

Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Ukrainoje paimtoje rusiškoje ginkluotėje – daugiau kaip 450 užsienietiškų komponentų

 Kaip teigiama naujoje Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) ataskaitoje, nuo vasario 24 d. Ukrainoje paimtoje rusiškoje ginkluotėje buvo rasta daugiau kaip 450 užsienietiškų komponentų, praneša „Reuters“.

Tai rodo, kad Maskva iki invazijos į Ukrainą įsigijo svarbių technologijų iš JAV, Europos ir Azijos įmonių.

Nustatyta, kad 27 rūšių Rusijos ginkluotės ir sistemų pagrindą sudaro daugiausia Vakaruose pagaminti komponentai. Maždaug du trečdalius komponentų pagamino JAV kompanijos, kitus Rusija gavo iš Japonijos, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Nyderlandų.

„Rusijos ginklai, kurie yra labai priklausomi nuo Vakarų elektronikos, pražudė tūkstančius ukrainiečių“, - sakė žurnalistams RUSI sausumos karo specialistas Jackas Watlingas.

Pasak ataskaitos autorių, Rusijos sparnuotojoje raketoje 9M727, kuri yra vienas pažangiausių šalies ginklų, gali manevruoti nedideliame aukštyje, kad išvengtų radaro, ir smogti taikiniams už šimtų kilometrų, buvo 31 kitose pasaulio šalyse pagamintas komponentas.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeZaporižios atominė elektrinėAntonio Guterresas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių