Karas: Rusija davė terminą „mėsininkui“ dėl Severodonecko, Ukraina prakalbo apie rizikingą žingsnį

„Keli sprogimai Darnyckio ir Dniprovskio rajonuose. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje“, – pranešė jis per „Telegram“.

Kiek anksčiau suveikė oro pavojaus sirenos didžiojoje dalyje Ukrainos, įskaitant Kyjivo regioną.

Dėl raketų atakų Kyjive buvo sužeistas vienas žmogus, jis paguldytas į ligoninę, skelbia UNIAN.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Generalinis štabas: Rusijos kariai apšaudė kaimą netoli Charkivo su fosforo amunicija

Rusijos kariai apšaudė Čerkasų Tiškių kaimą netoli Charkivo, rašo UNIAN.

Tai aptariama rytinėje  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo birželio 5 d. suvestinėje.

„Okupantai panaudojo fosforinę amuniciją Čerkasų Tiškių gyvenvietės rajone“, – nurodė Generalinis štabas.

Rusijos kariai toliau apšaudo gyvenvietes ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Charkivo srityje, tačiau jokios pažangos regione nefiksuoja.

„Charkivo kryptimi priešo daliniai ir toliau sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų savo pozicijas ir užkirstų kelią tolesniam mūsų karių veržimuisi prie valstybės sienos“, – nurodė Generalinis štabas.

Sjevjerodonecke – mūšiai gatvėse

Kovos dėl Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto vyksta gatvė po gatvės, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Atskirai buvo pranešta, kad Luhansko srityje, kur yra įsikūręs Sjevjerodonecko miestas, šalia esančioje Donecko srityje ir pietiniame Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai 11 civilių.

„Padėtis Sjevjerodonecke, kur tęsiasi mūšiai gatvėse, tebėra nepaprastai sudėtinga“, – šeštadienio vakare pareiškė V. Zelenskis per savo kasdienį kreipimąsi į šalies gyventojus.

Anot jo, miestai rytiniame Donbaso regione, kuris yra atsidūręs Rusijos puolimo epicentre, „nuolat tampa oro smūgių, artilerijos sviedinių ir raketų taikiniais“, tačiau Ukrainos pajėgos išlaiko savo pozicijas, pareiškė jis.

Sjevjerodoneckas yra didžiausias Ukrainos tebekontroliuojamas Luhansko srities miestas. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos šiame regione rengė intensyvias puolamąsias operacijas ir užimdavo vis naujų teritorijų.

Nesugebėjusios greitai užimti sostinės Kyjivo Rusijos kariuomenė atliko keletą taktinių atsitraukimų, kad sutelktų pajėgas dideliam puolimui Donbaso regione, apimančiame Donecko ir Luhansko sritis. Dalį šios teritorijos nuo 2014 metų kontroliuoja promaskvietiški separatistai.

Rusijos kariuomenė šeštadienį skelbė, jog kai kurie Ukrainos kariniai daliniai traukiasi iš Sjevjerodonecko, tačiau miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos stengiasi atkovoti miestą.

„Mūsų kariai sugebėjo persidislokuoti, įrengti gynybos liniją“, – pareiškė jis šeštadienį per interviu, kuris buvo transliuotas platformoje „Telegram“.

„Šiuo metu darome viską, kas yra būtina siekiant susigrąžinti visišką“ miesto „kontrolę“, pažymėjo jis.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus kiek anksčiau sakė, kad rusai užėmė didžiąją dalį Sjevjerodonecko, bet ukrainiečių pajėgos „juos stumia“.

„Kaip suprantame, Rusijos kariuomenė meta visą savo galią, visus rezervus šia kryptimi“, – pareiškė jis.

„Rusai sprogdina tiltus, kad negalėtume atsiųsti pastiprinimo mūsų berniukams, kurie yra Sjevjerodonecke“, – pridūrė S. Haidajus.

Maskva savo ruožtu tvirtina sunaikinusi dvi ukrainiečių pajėgų vadavietes ir šešis šaudmenų sandėlius Donecko ir Luhansko srityse.

„Ukrainiečių pajėgos sėkmingai lėtina Rusijos operacijas, kurių tikslas – apsupti ukrainiečių pozicijas Luhansko srityje, taip pat atremia tiesioginius rusų puolimus Sjevjerodonecke, rengdamos apgalvotus ir veiksmingus kontrpuolimus šiame mieste“, – vėlų šeštadienio vakarą paskelbtame vertinime pažymėjo JAV įsikūręs Karo studijų institutas.

Rusijos pajėgos Sjevjerodonecke prarado dalį pozicijų

Rusijos pajėgos prarado dalį pozicijų Sjevjerodonecke – svarbiame Rytų Ukrainos mieste, kuris, Maskvai siekiant perimti Donbaso kontrolę, pastaruoju metu tapo įnirtingų mūšių centru, sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas.

„Rusai kontroliavo maždaug 70 proc. miesto, tačiau per pastarąsias dvi dienas buvo atstumti“, – platformoje „Telegram“ parašė Serhijus Haidajus.

„Miestas padalytas į dvi dalis. Jie bijo laisvai judėti mieste“, – pridūrė jis.

Prorusiški separatistai dalį Luhansko srities kontroliuoja nuo 2014 metų. Sjevjerodoneckas yra ukrainiečių kontroliuojamos dalies administracinis centras.

S. Haidajus taip pat pareiškė manąs, kad rusų generolas Aleksandras Dvornikovas „yra užsibrėžęs tikslą iki birželio 10 dienos perimti visišką Sjevjerodonecko kontrolę arba imti kontroliuoti Lysyčansko ir Bachmuto miestus jungiantį svarbų greitkelį, kuris atvertų kelią į Kramatorską – Donecko srities sostinę.

„Visos jų pajėgos, visi jų rezervai yra sutelkti siekiant įvykdyti šias dvis užduotis“, – pareiškė jis.

Rusijos kariuomenė šeštadienį skelbė, jog kai kurie Ukrainos kariniai daliniai traukiasi iš Sjevjerodonecko, tačiau miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos stengiasi atkovoti miestą.

„Mūsų kariai sugebėjo persidislokuoti, įrengti gynybos liniją“, – pareiškė jis šeštadienį per interviu, kuris buvo transliuotas platformoje „Telegram“.

„Šiuo metu darome viską, kas yra būtina siekiant susigrąžinti visišką“ miesto „kontrolę“, pridūrė jis.

V. Putinas: Maskva smogs naujiems taikiniams, jei Kyjivas gaus ilgo nuotolio raketų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų.

Jis taip pat pareiškė, kad Kyjivui tiekiant naujų ginklų siekiama „užtęsti konfliktą“.

Jeigu Kyjivui bus tiekiama ilgo nuotolio raketų, „padarysime atitinkamas išvadas ir panaudosime savo ginklus .... smūgiams į taikinius, kuriems anksčiau nebuvome smogę“, – pareiškė V. Putinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Interviu, kurį vėlų sekmadienį transliuos televizijos kanalas „Rossija 1“, ištraukose V. Putinas nenurodė nei tikslių taikinių, kuriems galėtų būti smogta, nei tikslaus raketų, kurių galėtų paleisti Maskva, nuotolio.

Tačiau jis apie tai pareiškė praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė atsiųsiančios Ukrainai pažangesnių didelio judrumo artilerijos raketų sistemų HIMARS.

Iš jų galima leisti tiksliai nutaikomus sviedinius, nuskriejančius iki 80 kilometrų.

Kariniai ekspertai sako, kad iš HIMARS sistemų paleidžiamų raketų skriejimo nuotolis yra šiek tiek didesnis nei panašių Rusijos sistemų, o tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos priešo artilerijai galėtų smogti iš vietų, kurios rusų artilerijai būtų nepasiekiamos.

Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė nesiųsiantis Ukrainai raketų sistemų, kuriomis Kyjivo pajėgos galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nors ukrainiečiai ragino kuo greičiau perduoti tokios ginkluotės.

V. Putinas pareiškė, jog Vašingtono Kyjivui siunčiamuose ginkluose nėra „nieko naujo“. Anot jo, ukrainiečių pajėgų naudojami ginklai yra „panašūs į Sovietų Sąjungoje arba Rusijoje pagamintas sistemas“.

Raketų nuotolis „priklauso ne nuo pačios sistemos, o nuo naudojamų raketų“, pažymėjo Rusijos prezidentas.

„Iš to, ką šiandien žinome ir suprantame, tai yra sistemos, kuriose naudojamos 45–70 kilometrų nuotolio raketos.“

V. Putinas taip pat pareiškė, kad Vakarai ginklus Ukrainai siunčia siekdami vienintelio tikslo – „kuo labiau užtęsti konfliktą“.

Maskva skelbia per smūgius Kyjivui sunaikinusi Rytų Europos šalių atsiųstus tankus

Rusija sekmadienį pareiškė, jog per smūgius Kyjivui sunaikino tankus, kuriuos Ukrainai atsiuntė Rytų Europos šalys.

„Didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketomis, kurias paleido Rusijos aerokosminės pajėgos, Kyjivo pakraštyje buvo sunaikinti tankai T-72, kuriuos atsiuntė Rytų Europos šalys, ir kitos angaruose buvusios šarvuotos transporto priemonės“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Kad Kyjivui ankstų sekmadienio rytą buvo smogta, anksčiau pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Keli sprogimai miesto Darnicio ir Dniepro rajonuose “, – parašė jis platformoje „Telegram“ netrukus po to, kai Kyjive ir keliuose kituose miestuose ėmė kaukti oro pavojaus sirenos.

„Žuvusiųjų per raketų smūgius infrastruktūrai šiuo metu nėra. Vienas sužeistasis buvo nuvežtas į ligoninę. Tarnybos vis dar dirba smūgių vietose.“

Smūgiai sostinei buvo pirmieji nuo balandžio 28 dienos.

Pasak Ukrainos oro pajėgų, iš rusų orlaivių TU-95 Kaspijos jūroje Kyjivo kryptimi buvo paleistos kelios sparnuotosios raketos ir viena iš jų buvo sunaikinta.

Ukrainos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgos Kyjive smogė geležinkelių infrastruktūrai.

Buvo sužeistas vienas asmuo, o naujienų agentūros AFP žurnalistai netoli vienos iš vietų, į kurią buvo taikytasi, matė kelis pastatus su sprogimo bangos išdaužytais langais.

Leonidas, 63 metų vietos gyventojas, dirbęs viename iš geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriems buvo smogta, papasakojo girdėjęs tris ar keturis sprogimus.

„Ten nėra nieko, kas būtų susiję su kariuomene, bet jie bombarduoja viską“, – pareiškė jis.

43 metų Vasylis papasakojo girdėjęs penkis sprogimus.

„Žmonės dabar bijo“, – pareiškė jis, eidamas į savo apgadintus namus ir nešdamas du duonos kepalus.

Ukrainos valdžia saugumo sumetimais nenorėjo nurodyti tikslių sprogimo vietų.

Maskvai, regis, atsisakius planų užimti Ukrainos sostinę ir sutelkus pajėgas rytinėje šalies dalyje, padėtis Kyjive pastarosiomis savaitėmis buvo santykinai rami.

Popiežius ragina surengti „tikras derybas“ dėl karo Ukrainoje

Popiežius Pranciškus sekmadienį dar kartą paragino surengti „tikras derybas“, siekiant išvengti, anot jo, „vis labiau pavojingos“ konflikto Ukrainoje eskalacijos.

„Kai siautėja naikinimo ir mirties šėlsmas, nerimsta susirėmimai, kurstantys vis labiau visiems pavojingą eskalaciją, atnaujinu savo kreipimąsi į tautų lyderius: prašau, neveskit žmonijos į pražūtį“, – kalbėdamas pro Apaštališkųjų rūmų langą Šv. Petro aikštėje sakė pontifikas.

Praėjus daugiau nei šimtui dienų nuo karo Ukrainoje pradžios Pranciškus paragino surengti „tikras derybas [siekiant] paliaubų ir sprendimo“ konflitkui užbaigti.

Šeštadienį 85 metų pontifikas patvirtino, kad norėtų apsilankyti Ukrainoje, tačiau sakė norintis sulaukti „tinkamo momento.

Rusija davė terminą „Alepo mėsininkui“ užimti Severodonecką

Didžiulis skaičius Rusijos karių yra išsiųstas atlikti dvi užduotis, pavestas Rusijos vadui generolui Aleksandrui  Dvornikovui pravarde „Alepo mėsininkas“, skelbia UNIAN.

Apie tai teletonu pranešė Luhansko OVA vadovas S. Haidai.

„Šiandien Rusijos armijos generolas A. Dvornikovas gavo užduotį arba visiškai užimti Severodonetską iki birželio 10 dienos, arba atkirsti greitkelį Lisičanskas-Bachmutas ir jį kontroliuoti. Todėl tam dabar yra skiriamos didžiulės pajėgos. Visi okupantų rezervai yra mesti į šias dvi užduotis“, – sakė S. Haidai.

Jis taip pat pažymėjo, kad rusų kariai kontroliavo maždaug 70 proc. Severodoncko. Ukrainos kariuomenė per dvi dienas išstūmė užpuolikus. Dabar miestas padalintas per pusę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, rytinę miesto dalį dabar kontroliuoja įsibrovėliai.

Miesto administracijos vadovas Aleksandras Striukas sakė, kad Ukrainos kariuomenė imasi priemonių Severodoneckui susigrąžinti, ir yra įsitikinęs, kad viskas pavyks.

Ukraina pasakė, kokį rizikingą žingsnį teks žengti, kad susigrąžintų Donbasą

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas sakė, kad norint  susigrąžinti okupuotas  Donecko ir Luhansko sričių dalis, reikės įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją, rašo UNIAN.

V. Andrusovas apie tai pranešė „Telegram“ kanale. Jis paaiškino, kodėl sunkiau pulti nei gintis.

„Sėkmingo kontrpuolimo esmė yra strateginių taškų paėmimas. Pavyzdžiui, Chersono paėmimas mūšiais strateginiu požiūriu neturi prasmės. Mes tiesiog atgausime savo miestą – priešas pajudės šiek tiek toliau iš Chersono, bet vis tiek sukurs grėsmingą situaciją, jei paimsime Novaja Kachovką, nes strateginė šio miesto vertė yra labai didelė“, – teigė jis.

Anot jo, priešas apie visus šiuos punktus žino ir ten gerai ginasi.

„Tiesiog susigrąžinti Donbasą yra daug sunkiau – tam reikia įeiti į Rusijos teritoriją. Priešingu atveju, teks atkovoti teritorijas praktiškai kaktomuša. O tokia priemonė Rusijos Federacijos teritorijoje gali turėti neigiamą poveikį mums – prarasime sąjungininkų paramą“, – pabrėžė V. Andrusivas.

Ukraina kaltina Rusiją sukėlus gaisrą garsioje ortodoksų bažnyčioje

Vienoje Ukrainos ortodoksams švenčiausių vietų per Rusijos pajėgų bombardavimą buvo sunaikinta medinė cerkvė, šeštadienį pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

„Rusijos artilerija vėl pataikė“ į Sviatohirsko lauros Visų Šventųjų vienuolyną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis. Jis taip pat išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti liepsnojanti Rytų Ukrainoje esanti bažnyčia.

Pasak jo, per ankstesnius bombardavimas šią savaitę Sviatohirsko lauroje „žuvo keturi vienuoliai ir dar keturi buvo sunkiai sužeisti“.

Ukrainos lyderis sakė, kad Donbase vykstant įnirtingoms kovoms bažnyčioje prieglobstį rado 300 civilių gyventojų, įskaitant 60 vaikų.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka socialinėje žiniasklaidoje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip iš svogūno formos cerkvės kupolo kyla juodų dūmų kamuoliai.

Bažnyčia „pirmą kartą buvo sunaikinta sovietų laikais. Po to ji buvo atstatyta. O dabar ją padegė Rusijos kariuomenė“, – parašė V. Zelenskis.

Jis taip pat paragino už „barbarišką“ elgesį pašalinti Rusiją iš JT UNESCO agentūros.

Vienuolyną valdanti Ukrainos ortodoksų bažnyčios Maskvos atšaka anksčiau pranešė, kad gaisras kilo „dėl karo veiksmų“.

„Liepsnos visiškai apėmė pagrindinę vienuolyno bažnyčią“, – rašoma pranešime.

Pagrindiniai Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšiai dabar vyksta rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose, nes Maskvai invazijos į Ukrainą pradžioje nepavyko užimti sostinės Kyjivo.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos daliniai, dislokuoti į šiaurę nuo Sviatohirsko, „nekariauja“ šioje srityje. Ji apkaltino Ukrainos karius „padegus“ vienuolyną.

Šis vienuolynas laikomas vienu iš trijų ortodoksams švenčiausių vietų Ukrainoje. Prieš karą jis kasmet pritraukdavo tūkstančius maldininkų.

Austrijos kancleris paragino nustatyti pereinamąjį etapą Ukrainos pasirengimui narystei ES

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“.

Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas.

„Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos. (...). Šiuo metu Ukraina kovoja dėl savo politinio ir teritorinio išlikimo. Visos mūsų pastangos visų pirma nukreiptos į Rusijos agresyvaus karo sustabdymą. Tokiame etape skubus visiškas prisijungimas prie Bendrijos vis tiek negali būti aktualus klausimas“, – pažymėjo Austrijos kancleris.

K. Nehammeris pareiškė, kad dabartinėse diskusijose dėl Ukrainos narystės ES negalima vadovautis emocijomis, ir pridūrė, kad greitas Ukrainos įstojimas yra „nerealus“.

„Turime sukurti europinę parengiamąją erdvę, kuri leistų [šioms valstybėms] žingsnis po žingsnio stiprinti bendradarbiavimą su ES ir geriau prisitaikyti prie europinių standartų“, – teigė Austrijos kancleris.

Kyjivas: Ukranai reikalinga „nuolatinė“ Vakarų šalių parama, kol vyksta karas

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar sekmadienį pabrėžė, kad karui besitęsiant šaliai yra reikalinga nuolatinė Vakarų šalių karinė parama, kol bus nugalėtos Maskvos pajėgos.

„Mes jau įsitraukėme į užsitęsusį karą ir mums reikės nuolatinės paramos“, – vietos žiniasklaidai kabėjo H. Maliar.

„Vakarai turi suprasti, kad jų pagalba negali būti vienkartinė, o tokia, kuri tęsis iki mūsų pergalės“, – pridūrė ji.

JAV ir Europos šalys konflikte tiesiogiai nedalyvauja, tačiau remia Kyjivo kovą, įskaitant modernia ginkluote už milijonus JAV dolerių.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį patvirtino, jog Vašingtonas siųs Ukrainai daugiau pažangesnių didelio judrumo artilerijos raketų sistemų HIMARS.

HIMARS yra svarbiausias dalykas trečiadienį pristatytame 700 mln. dolerių (653,4 mln. eurų) vertės pakete, taip pat apimančiame oro erdvės stebėjimo radiolokatorius, daugiau artimojo nuotolio prieštankinių raketų „Javelin“, daugiau artilerijos šaudmenų, sraigtasparnius, transporto priemones ir atsargines dalis.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų

Ukraina teigia kontroliuojanti „pusę“ Severodonecko

Ukraina sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos kontroliuoja pusę Severodonecko, Kyjivo pajėgoms stabdant Rusijos mėginimus užimti svarbų Rytų Ukrainos miestą, atsidūrusį mūšio dėl Donbaso regiono epicentre.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos išvalė pusę“ pramoninio miesto nuo Rusijos kariuomenės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas S. Haidajus duotame interviu, kurį paskelbė savo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.

„Pusę miesto faktiškai kontroliuoja mūsų pajėgos“, – teigė S. Haidajus.