Karas: V. Zelenskis – ukrainiečiai Sjevjerodonecke laikosi, bet rusų yra daugiau

Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.

JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.

M270, galinčios smogti tiksliai nutaikomomis raketomis iki 80 km atstumu esantiems taikiniams, „reikšmingai sustiprins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, pridūrė ministerija.

Jungtinės Valstijos praeitą savaitę informavo, kad pasiųs Kyjivui salvinės raketų ugnies sistemų M142 HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atmetė galimybę perduoti ginklų, pajėgių smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nors Kyjivas ne kartą jų prašė.

JK remia šią Ukrainos kovą ir atlieka vadovaujamą vaidmenį aprūpinant jos didvyriškus karius gyvybiškais svarbiais ginklais, kurių jiems reikia ginti savo šaliai nuo neišprovokuotos invazijos.

Tuo metu V. Putinas sekmadienį perspėjo, kad Maskva smogs neįvardytiems „taikiniams“, jeigu Vakarai perduos minėtų raketų Ukrainai, taip pat pareiškė, kad naujos ginkluotės tiekimas Kyjivui „ilgina konfliktą“.

Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as (Benas Volesas) savo ruožtu teigė, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose privalo nesiliauti aprūpinti Kyjivo ginkluote, kad šis galėtų laimėti karą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

„JK remia šią Ukrainos kovą ir atlieka vadovaujamą vaidmenį aprūpinant jos didvyriškus karius gyvybiškais svarbiais ginklais, kurių jiems reikia ginti savo šaliai nuo neišprovokuotos invazijos“, – sakoma B. Wallace’o  pranešime.

„Kintant Rusijos taktikai turi keistis ir mūsų parama Ukrainai. Šios itin pajėgios salvinės raketų ugnies sistemos leis mūsų draugams ukrainiečiams geriau apsisaugoti nuo brutalaus toliašaudės artilerijos naudojimo, kurį Putino pajėgos pasitelkdavo beatodairiškai griauti miestams“, – pridūrė jis.

Ukrainiečių kariai naująsias sistemas valdyti bus apmokyti Britanijoje, kad galėtų „maksimaliai išnaudoti šių sistemų veiksmingumą“, informavo Gynybos ministerija.

Londonas iki šiol skyrė daugiau kaip 750 mln. svarų (874 mln. eurų) vertės karinės paramos Ukrainai, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, tūkstančius prieštankinių raketų ir įvairių kitų tipų ginklų, šimtus šarvuotųjų mašinų ir kitokios technikos.

Kyjivas patvirtino dar vieno Rusijos generolo žūtį per kautynes Donbase

Ukrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione.

R. Kutuzovas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.

Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R. Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.

Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną jau žuvo 8–10 rusų generolų.

V. Zelenskis apsilankė kovos veiksmų zonoje, tęsiantis įnirtingoms kautynėms Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su kariais prie fronto linijų Donbase, tęsiantis įnirtingoms kautynėms šiame rytiniame pramonės regione, kurį siekia užimti Maskvos mobilizuoti kariai.

V. Zelenskis aplankė vadavietes ir fronto pozicijas Lysyčanske, esančiame kitapus Doneco upės nuo Sjevjerodonecko, kur ukrainiečių pajėgos tebesipriešina Rusijos kariuomenei, nors neseniai atrodė, kad šis strategiškai svarbus miestas baigiamas užimti.

Prezidentas taip pat apsilankė Bachmute, esančiame toliau į pietvakarius, Donbaso Donecko srityje. Ten jis kalbėjosi su kariškiais, pranešė prezidentūra.

„Norėčiau padėkoti jums už jūsų puikų darbą, už jūsų tarnybą, už tai, kad saugote mus visus, mūsų valstybę. Esu visiems dėkingas, – sakė valstybės vadovas. – Saugokite save!“

Per darbo vizitą V. Zelenskis „susipažino su operatyvine situacija gynybos fronto linijoje“, informavo prezidentūra.

Visgi mes turime gyventi dėl vaikų. Tikri didvyriai – jie yra tarp mūsų.

„Didžiuojuosi visais, su kuriais susitikau, kuriems paspaudžiau ranką, su kuriais bendravau, kuriuos palaikiau“, – po vizito nurodė V. Zelenskis, vakare tradiciškai kreipdamasis į tautiečius.

Prezidentas pranešė, kad taip pat lankėsi pietrytinėje Zaporižios srityje, kur susitiko su Mariupolio gyventojais, sugebėjusiems palikti šį Azovo jūros uostamiestį, sugriautą per kelis mėnesius trukusią Rusijos bombardavimo kampaniją.

„Kiekviena šeima turi savo istoriją. Dauguma jų yra likusios be vyrų“, – teigė V. Zelenskis.

„Kažkieno vyras išvyko kariauti, kažkieno yra nelaisvėje, kažkieno, deja, žuvo. Tragedija: be namų, be mylimo žmogaus. Visgi mes turime gyventi dėl vaikų. Tikri didvyriai – jie yra tarp mūsų“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Pasak buvusio Australijos armijos generolo Micko Ryano (Miko Rajeno), V. Zelenskio kelionė į mūšio lauką suteikė jam svarbią galimybę tiesiogiai susipažinti su karinių operacijų eiga. Vizitas taip pat turėjo pakelti fronto linijoje kovojančių karių dvasią.

Be to, prezidentas parodė, kad „jis visiškai pasitiki savo kariuomene“, o tai esą išryškino kontrastą tarp jo vadovavimo stiliaus ir jo oponento Rusijos prezidento Vladimiro Putino stiliaus.

„Svarbus bruožas, kurį pademonstravo V. Zelenskis, yra jo pasirengimas asmeniškai rizikuoti, kad aplankytų karius lauke ir pats pajustų, kaip vyksta karinės operacijos“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Ryanas.

„Tai yra svarbus aspektas, kuriuo V. Zelenskis skiriasi nuo savo varžovo“, – pridūrė jis.

„Beveik neabejoju, kad Putinas artimiausiu metu nepriims kvietimų aplankyti prastai maitinamų ir vadovaujamų – bet gerai ginkluotų – Rusijos karių Ukrainoje“, – teigė buvęs generolas.

Ankstesnį kartą V. Zelenskis prie fronto linijų keliavo gegužės pabaigoje. Tuo metu požymių, kad V. Putinas nuo invazijos pradžios būtų lankęsis kur nors arti kovos veiksmų zonos, nėra.

Švedija perduos Ukrainai prieštankinių ginklų ir snaiperių šautuvų

Švedija perduos Ukrainai snaiperių šautuvų AG 90 ir jų šaudmenų, taip pat papildomai 5 tūkst. švediškų beatošliaužių prieštankinių patrankų AT4. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Army Recognition“.

Švedija taip pat ketina pervesti 60 mln. kronų (5,73 mln. eurų) į NATO įsteigtą fondą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.

Anksčiau Švedija jau pervedė apie 48 mln. eurų į specialią Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą, atidarytą šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Nuo karo pradžios Švedija jau perdavė Ukrainai 10 tūkst. prieštankinių patrankų AT4, kurias gamina švedų bendrovė „Saab Bofors Dynamics“. Jų šaudymo nuotolis – nuo 200 iki 600 metrų.

AG 90 – švediškas amerikietiško 12,7 mm snaiperių šautuvo Barrett M82 variantas. Maksimalus jo efektyvaus šaudymo nuotolis – 1,8 km.

S. Cichanouskaja: Ukrainos pusėje kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusių

Ukrainos pusėje kare su Rusija kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusių. Tai interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pranešė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Pasak jos, prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, daug baltarusių panoro padėti kaimyninei šaliai, buvo sudarytas batalionas.

„Šiuo metu kovoja 1,5 tūkst. žmonių. Iš tikrųjų yra keli batalionai įvairiuose miestuose, juos kuruoja Ukrainos armija“, – sakė S. Cichanouskaja.

Ji teigė, kad norinčių kovoti Ukrainos pusėje baltarusių gretos vis pasipildo.

„Daug Baltarusijos žmonių nori padėti Ukrainai, šiuo metu jie rengiami kitose šalyse. Kiek jų ir kur jie yra, aš negaliu sakyti. Daugelis jų neturi karo patirties, todėl juos reikia parengti. Bet Ukrainos pusėje kovojančių baltarusių skaičius tikrai didės“, – pabrėžė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Turkija tikisi sprendimo dėl Ukrainos grūdų eksporto artimiausiomis dienomis

Turkija tikisi sprendimo dėl grūdų eksporto iš Ukrainos jūra „artimiausiomis dienomis“, bet net ir sudarius susitarimą prireiks maždaug penkių savaičių, kad būtų galima pradėti operaciją.

Tai Anatolijos naujienų agentūrai pareiškė Turkijos prezidento spaudos sekretorius Ibrahimas Kalinas.

Jis pabrėžė, kad dabar ekonominiu požiūriu gabenti Ukrainos grūdus į tarptautinę rinką tikslingiausia per Juodosios ir Azovo jūrų uostus.

Pasak I. Kalino, Turkija tęsia konsultacijas dėl laivų, gabensiančių krovinį, maršrutų, taip pat dėl mechanizmo, kurį turėtų sukurti Turkija, Ukraina, Rusija ir Jungtinės Tautos.

„Galiu pasakyti, kad kol kas atmosfera apskritai yra teigiama“, – apibūdino derybas Turkijos prezidento atstovas. Jis pridūrė, jog „esama tam tikrų pagrįstų saugumo lūkesčių“, kad Rusijos laivai neplauks į atblokuotus Ukrainos uostus.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 250 okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 6 d. jau neteko apie 31 250 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 386 tankų, 3 400 šarvuotųjų kovos mašinų, 690 artilerijos sistemų, 207 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 211 lėktuvų, 176 sraigtasparnių, 551 drono, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 395 automobilių, 53 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

S. Lavrovas atšaukė kelionę į Serbiją, kaimyninėms šalims uždarius savo oro erdvę

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą į Serbiją, kelioms kaimyninėms šalims neleidus jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę, pranešė pareigūnai.

S. Lavrovas ruošėsi vesti derybas su aukščiausio rango pareigūnais Belgrade. Serbija yra viena iš nedaugelio Maskvos sąjungininkų Europoje, likusių po Kremliaus anksčiau šiais metais pradėto karinio puolimo Ukrainoje.

„Serbiją supančios šalys uždarė bendravimo kanalą, atsisakydamos leisti praskristi lėktuvui, kuriuo į Serbiją vyko Sergejus Lavrovas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovę Mariją Zacharovą.

„Rusijos delegacija turėjo atvykti į Belgradą derybų. Tačiau ES ir NATO šalys narės uždarė savo oro erdvę“, – pridūrė ji.

Tuo metu pats S. Lavrovas pasmerkė Europos šalių sprendimą neleisti jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę.

Pasak jo, „įvyko neįsivaizduojamas“ dalykas.

„Iš suverenios valstybės buvo atimta teisė vykdyti užsienio politiką“, – per internetinę spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas.

Serbijos dienraštis „Večernje Novosti“ pranešė, kad naudotis savo oro erdve neleido Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Rusijos diplomatinis šaltinis naujienų agentūrą „Interfax“ patikino, kad nebuvo kito pasirinkimo, tik atšaukti vizitą.

„Rusijos diplomatija dar neišmoko teleportuotis“, – sakė šaltinis.

Rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad NATO spaudė tas tris šalis.

„Kalbame apie NATO demaršą, o be Jungtinių Valstijų to nebūtų buvę“, – platformoje „Telegram“ paskelbė K. Kosačiovas.

Jis apkaltino Aljansą „tiesioginiu kišimusi“ į dvišalius Rusijos ir Serbijos ryšius, taip pat „bandymu užgrobti ir pavergti likusią Europą“.

Atanasas Atanasovas, vienas iš valdančiajai koalicijai priklausančios dešiniosios partijos „Demokratinė Bulgarija“ pirmininkų, anksti pirmadienį pareiškė visuomeninei televizijai BNT: „Tai yra dalis priemonių, kurias laisvasis pasaulis taiko Rusijai, ir jos turėtų būti tęsiamos.“

„Šie dalykai atspindi Rusijos valstybės veiklą, ir toks yra taikomų priemonių tikslas“, – pabrėžė jis.

S. Lavrovas turėjo susitikti su prezidentu Aleksandru Vučičiumi, savo kolega Nikola Selakovičiumi ir Serbijos patriarchu Porfirije.

Nors Belgradas pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jis nepasakė Europos Sąjungos pavyzdžiu ir nepaskelbė sankcijų Maskvai, nors Serbija siekia įstoti į ES.

Abi šalis sieja istoriniai glaudūs ryšiai, o Belgradas neseniai pasirašė trims metams naują sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų importo.

Anot analitiko Slobodano Stuparo, S. Lavrovo siekis apsilankyti Belgrade buvo „šou“, kurį Maskva būtų išnaudojusi dar labiau apjuodinti Vakarus.

„Manau, kad rusai [į Serbiją] save pasikvietė patys, – naujienų agentūrai AP sakė S. Stuparas. – Jie siaubingai izoliuoti... Dabar jie gali sakyti, kad Europa ir pasaulis nėra demokratiški ir neleidžia paprasčiausiai praskristi virš savo teritorijos.“

Serbų analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad S. Lavrovo vizitas būtų dar labiau pabloginęs Serbijos padėtį Vakaruose, Belgradui atsisakius įvesti sankcijas Maskvai.

Vėliau šią savaitę regione turėtų lankytis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

S. Stuparas teigė, kad A. Vučičius atsidūrė tarp Rusijos ir Vakarų, nes bando palaikyti ryšius su Maskva, o Serbija tuo pat metu siekia narystės Europos Sąjungoje.

„Tai blogiausia padėtis, kokią tik galima įsivaizduoti“, – sakė S. Stuparas.

Estijos ambasadorius: Rusijos smūgiai Kyjivui buvo signalas Jungtinėms Valstijoms

Rusija praėjusį savaitgalį smogė Kyjivui, norėdama pasiųsti signalą Jungtinėms Valstijoms, bet šiuo metu negresia pakartotinio Ukrainos sostinės puolimo pavojus.

Kaip praneša portalas ERR, tai pareiškė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimas Kuuskas.

„Viena vertus, Rusija neabejotinai nori sutrikdyti karinės pagalbos tiekimą iš Vakarų, o kita vertus, tai galima laikyti signalu JAV adresu. Praėjus daugiau kaip dvejiems metams, į Kyjivą pagaliau buvo paskirta Amerikos ambasadorė, birželio 1 d. ji įteikė įgaliojamuosius raštus Ukrainos prezidentui“, – sakė K. Kuuskas.

Rusija neabejotinai nori sutrikdyti karinės pagalbos tiekimą iš Vakarų, o kita vertus, tai galima laikyti signalu JAV adresu.

Estijos diplomato nuomone, dabar negresia pavojus, kad Rusija vėl mėgins užimti Kyjivą.

„Iš pradžių jie turėjo užimti Severodonecką ir iš ten veržtis toliau. Bet jiems nepavyko to padaryti, jie buvo nublokšti nuo Charkivo. Kyjivo puolimo dabar neįsivaizduoju“, – teigė ambasadorius.

Jis pranešė, kad užsienio šalių ambasados, evakuotos iš Kyjivo karo pradžioje, grįžta į Ukrainos sostinę. Dabar ten jau veikia daugiau kaip 50 diplomatinių misijų.

„Dauguma ES šalių ambasadorių jau vietoje. Kol kas nėra Belgijos ir Airijos, visi kiti grįžo“, – sakė K. Kuuskas.

Jo nuomone, karo pabaiga priklauso nuo karinės pagalbos Ukrainai. „Karas baigsis Ukrainos pergale. Kuo greičiau Vakarai patieks Ukrainai ginkluotę, kurios ji prašo, tuo greičiau baigsis karas“, – pabrėžė Estijos ambasadorius.

Rusijos valdžia praneša apie atakas netoli Ukrainos sienos esančiame regione

Rusijos pareigūnas pranešė apie Tiotkino kaimo apšaudymą Kursko srityje Rusijos vakaruose, netoli sienos su Ukraina.

„Mirčių ar sužeistųjų nebuvo“, – socialiniame tinkle „vkontakte“ sakė gubernatorius Romanas Starovoitas. Jis panešė, kad taikinys buvo mieste esantis tiltas, tačiau nukentėjo gyvenamasis pastatas ir vietos cukraus gamykla, užsidegė automobilis.

Vaizduose buvo matyti geležinkelio tiltas, atrodęs sugriautas po smūgio. Tiltą naudoja Rusijos kariuomenė, aprūpindama Ukrainoje puolančius kareivius.

Ukraina prašo Bulgarijos ginklų

Ukraina nusiuntė paklausimą Bulgarijos užsienio reikalų ministerijai, kuriame prašoma ginklų, atsakymo Kyjivas dar negavo.

Tai pareiškė Ukrainos ambasadorius Bulgarijoje Vitalijus Moskalenka, praneša portalas „bTV“.

„Notą išsiunčiau penktadienį. Neįmanoma gauti atsakymo per tokį trumpą laiką, bet aš nusiųsiu analogiškus paklausimus kitoms atitinkamoms žinyboms, pavyzdžiui, Gynybos ministerijai“, – sakė diplomatas.

Anot ambasadoriaus, jis prašė Ukrainai haubicų ir raketų kompleksų.

„Mums reikia ginklų, omenyje turimos haubicos ir raketų kompleksai – sena sovietinė ginkluotė, su kuria mes susitvarkysime“, – teigė V. Moskalenka.

Jis taip pat informavo, kad Bulgarijoje bus suremontuota 80 Ukrainos tankų.

Smūgiai Kyjivui: paviešino naujausias nuotraukas

Sekmadienį Rusijos kariai smogė ir Kyjivui. Pirmadienį paviešintos naujausios raketų atakų padarytos žalos nuotraukos.

Kaip skelbia UNIAN, nuotraukas paskelbė Kyjivo miesto valstybinė administracija.

Pažymima, kad specialistai ir toliau dirba vietose, kurias apšaudė Rusijos raketos.

„Šiuo metu žuvusiųjų dėl raketų atakų prieš infrastruktūros objektus nėra. Vienas žmogus yra paguldytas į ligoninę. Tarnybos vis dar dirba tose vietose, kur įvyko atakos“, – sakė Kyjivo miesto valstybės administracijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Povoroznikas.

Kaip jau buvo skelbta, Rusija sekmadienį pareiškė, jog per smūgius Kyjivui sunaikino tankus, kuriuos Ukrainai atsiuntė Rytų Europos šalys.

„Didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketomis, kurias paleido Rusijos aerokosminės pajėgos, Kyjivo pakraštyje buvo sunaikinti tankai T-72, kuriuos atsiuntė Rytų Europos šalys, ir kitos angaruose buvusios šarvuotos transporto priemonės“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Kad Kyjivui ankstų sekmadienio rytą buvo smogta, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Keli sprogimai miesto Darnicio ir Dniepro rajonuose “, – parašė jis platformoje „Telegram“ netrukus po to, kai Kyjive ir keliuose kituose miestuose ėmė kaukti oro pavojaus sirenos.

Smūgiai sostinei buvo pirmieji nuo balandžio 28 dienos.

Pasak Ukrainos oro pajėgų, iš rusų orlaivių TU-95 Kaspijos jūroje Kyjivo kryptimi buvo paleistos kelios sparnuotosios raketos ir viena iš jų buvo sunaikinta.

Ukrainos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgos Kyjive smogė geležinkelių infrastruktūrai.

Buvo sužeistas vienas asmuo, o naujienų agentūros AFP žurnalistai netoli vienos iš vietų, į kurią buvo taikytasi, matė kelis pastatus su sprogimo bangos išdaužytais langais.

Leonidas, 63 metų vietos gyventojas, dirbęs viename iš geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriems buvo smogta, papasakojo girdėjęs tris ar keturis sprogimus.

„Ten nėra nieko, kas būtų susiję su kariuomene, bet jie bombarduoja viską“, – pareiškė jis.

43 metų Vasylis papasakojo girdėjęs penkis sprogimus.

„Žmonės dabar bijo“, – pareiškė jis, eidamas į savo apgadintus namus ir nešdamas du duonos kepalus.

Ukrainos valdžia saugumo sumetimais nenorėjo nurodyti tikslių sprogimo vietų.

Maskvai, regis, atsisakius planų užimti Ukrainos sostinę ir sutelkus pajėgas rytinėje šalies dalyje, padėtis Kyjive pastarosiomis savaitėmis buvo santykinai rami.

Chersone griaudi sprogimai

Pirmadienio rytą laikinai okupuoto Chersono gyventojus pažadino sprogimai, girdėti įvairiose miesto vietose, „Telegram“ pranešė leidinys „Suspilne“.

„Chersone girdėti sprogimai“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu vietiniai „Telegram“ kanalai praneša, kad sprogimai galėjo įvykti ne iš Chersono ir Mykolajivo sričių.

Šiuo metu ten vyksta artilerijos mūšiai, kuriuose dalyvauja daugybė raketų paleidimo įrenginių, rašo UNIAN.

„Mykolajivo pusėje šaudoma iš pabūklų, o Chersono pusėje daugiausia veikia MLRS“, – rašoma pranešime.

Gynybos ministro pavaduotoja: Kyjivas – ir toliau pagrindinis Rusijos taikinys

Ukrainos sostinė vis dar išlieka pagrindiniu Rusijos kariuomenės taikiniu, sako Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Visada atvirai sakėme, kad Kyjivui nuolat kyla grėsmė. Iš tiesų žmonės grįžta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie paprasčiausiai nebeturi pinigų, o kai kuriems jų labai trūksta. Žinote, gimtosios sienos įkvepia ir palaiko“, – sakė ji.

Pasak H.Maliar, visi turėtų suprasti, kad karas dabar yra karštojoje fazėje. „Ir Kyjivas tebėra kaip pagrindinis Rusijos Federacijos taikinys. Kas vyksta dabar... Deja, taip, ši grėsmė yra nuolatinė“, – pažymėjo ji.

Latvija uždraudė likusius Rusijoje registruotus televizijos kanalus

Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą.

Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis (Ivaras Abuolinis) paaiškino, kad sprendimas grindžiamas neseniai įvestų draudimu transliuoti televizijos medžiagą iš valstybių, keliančių grėsmę kitos šalies vientisumui ir nepriklausomybei.

Draudimas transliuoti rusiškus kanalus galios, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą ir grąžins aneksuotą Krymą Ukrainai. NEPLP sprendimas įsigalioja ketvirtadienį.

NEPLP žingsnis paveiks tokias televizijas kaip ETV, „Illiuzion+", „Kino24“, „Mir TV“, „Ochota i rybalka“, „Perec!“, „Russkij Illiuzion“.

Anksčiau NEPLP jau buvo uždraudusi keletą rusiškų kanalų, siekdama apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Latvijoje.

Saeima neseniai priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, leidžiančias tarnybai pačiai spręsti, kokį reikėtų drausti turinį iš šalių, besigriebiančių karinės agresijos.

Nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“ transliuos iš Rygos

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją transliuoti nepriklausomai Rusijos televizijai „Dožd“ („Lietus“), todėl nuo šiol kanalas galės transliuoti savo laidas iš Rygos, pranešė tarnybos pirmininkas Ivaras Abolinis (Ivaras Abuolinis)

Kovo pradžioje, tuojau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Dožd“ neribotam laikui sustabdė transliacija. Šią televiziją valdančios bendrovės įkūrėja ir vadovė Natalija Sindejeva aiškino, kad tolesnė kanalo veikla tapo neįmanoma Rusijos Valstybės Dūmai priėmus įstatymą, draudžiantį platinti „melagienas“ apie kariuomenės veiksmus užsienyje.

Nuo birželio 9 dienos „Dožd“ bus įtraukta į Latvijoje registruotų televizijų sąrašą.

I. Abolinis sakė, kad derybos dėl „Dožd“ persikėlimo į Latviją truko apie tris mėnesius; jose dalyvavo kelios žiniasklaidos bendrovės.

Nuo invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos valdžia sugriežtino nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą ir paskelbė „melagienomis“ bet kokią informaciją, kuri atskleidžia karo nusikaltimus Ukrainoje, civilių gyventojų žudymus, rusų kariuomenės nuostolius Ukrainoje ir ukrainiečių pasipriešinimą įsibrovėliams.

Į Rygą anksčiau taip pat persikėlė Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ Maskvoje veikęs biuras, taip pat keletas nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių.

Europos Komisijos narys: ES parengė planą, kaip pakeisti rusiškas dujas

Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną).

EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd. kubinių metrų – alternatyviais dujotiekiais, o dujų poreikį mažinti įrengiant naujus vėjo jėgainių parkus jūroje ir sausumoje.

Iki karo Ukrainoje ES iš Rusijos per metus importuodavo vidutiniškai 155 mlrd. kubinių metrų dujų.

Th. Bretonas pridūrė, kad vienas iš galimų variantų – atnaujinti anglis deginančių elektrinių darbą.

EK narys pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudoja „dujas, kad mus suskaldytų“ ir „daugelį metų darė viską, kad suskaldytų Europą“.

„Jis bandė mus skaldyti su savo „Sputnik“ vakcina, bet tai nesuveikė. Jis darė viską, kad įsibrautų į mūsų demokratiją, padedamas „Russia Today“, o dabar naudoja dujas, kad mus suskaldytų“, – radijo stočiai „Europe 1“ birželio 5-ąją sakė buvęs Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ jau nutraukė jų tiekimą Bulgarijai, Lenkijai, Nyderlandams, Danijai ir Suomijai. Formali tokio sprendimo priežastis – šių šalių nenoras mokėti už rusiškas dujas rubliais, kaip to pareikalavo V. Putinas.

Ukraina: rytinis regionas nepaliaujamai atakuojamas

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas pirmadienį sakė, kad pablogėjo padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste.

Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.

„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“

„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.

S. Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.

Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.

Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S. Haidajus.

Pasak Rusijos laikraščio, Maskva leis išvežti grūdus iš Odesos uosto

Rusijos vyriausybė planuoja leisti laivams su grūdų atsargomis išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto švelninant blokadą, sukėlusią nuogąstavimus dėl didelio maisto trūkumo ir bado, teigiama Rusijos laikraščio pranešime.

Rusijos vadovybė susitarė su Kyjivu ir Ankara dėl grūdų siuntų iš blokuojamos Odesos paleidimo schemos, pranešė provyriausybinis laikraštis „Izvestija“, remdamasis vyriausybės sluoksniais. „Kaimyninės šalies teritoriniuose vandenyse išminavimą perims Turkijos karinės pajėgos, kurios taip pat palydės laivus iki neutralių vandenų“, – sakoma pirmadienio pranešime. Tada Rusijos karo laivai lydės grūdus vežančius laivus į Bosforą.

To imamasi maisto kainoms pakilus dėl pasaulio rinkas supurčiusio Maskvos karo Ukrainoje. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, po Rusijos invazijos jos tiekimų nebelikus smarkiai nukentėjo Afrikos šalys. V. Putinas neseniai priėmė Afrikos Sąjungos ir Senegalo prezidentą Macky Sallą, atvykusį tai aptarti. Nors V. Putinas neigė, kad už aukštas kainas atsakinga Rusija, jis teigė esąs pasirengęs palengvinti grūdų pristatymą. Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas trečiadienį laukiamas Ankaroje derybų šiuo klausimu. Po šių derybų grūdų išvežimo iš Odesos schema bus oficialiai patvirtinta, rašo laikraštis.

Ukrainoje nuo karo pradžios jau žuvo 32 žurnalistai

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios jau žuvo 32 žurnalistai. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka.

„Šįmet Žurnalisto diena – su sielvarto atspalviu. Ketvirtas plataus masto karo mėnuo – mes netekome 32 žurnalistų. Per aštuonerius karo metus mes praradome dar daugiau. Mūsų informacinio fronto priešakinės linijos karių atminimas liks gyvas amžiams“, – pareiškė jis.

Pasak ministro, šiuo metu kiaurą parą dirbantys žurnalistai yra didvyriai.

„Mes kariaujame hibridinį karą, pirmą tokio masto pasaulio istorijoje, ir jūsų vaidmuo šiandien yra neįkainojamas. Kaip ir jūsų atsakomybė, jūsų pasiaukojimas, atkaklumas ir drąsa“, – pabrėžė O. Tkačenka.

D. Kuleba: V. Putino žodžiai tušti

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Ukraina, Rusija ir Turkija susitarė dėl to, jog Maskva leis Ukrainai vežti grūdus iš Odesos uosto, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžia nepasitikintis Rusijos prezidento žodžiais.

„V. Putinas sako, kad nenaudos prekybos kelių, kad pultų Odesą. Tai tas pats Putinas, kuris pasakė Vokietijos kancleriui Scholzui ir Prancūzijos prezidentui Macronui, kad nepuls Ukrainos – likus kelioms dienoms iki plataus masto invazijos į mūsų šalį. Negalime pasitikėti Putinu, jo žodžiai tušti“, – socialinio tinklo „Twitter“ asmeninėje paskyroje rašė D. Kuleba.

ELTA primena, kad Rusijos vyriausybė planuoja leisti laivams su grūdų atsargomis išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto švelninant blokadą, sukėlusią nuogąstavimus dėl didelio maisto trūkumo ir bado, pirmadienį teigiama Rusijos laikraščio „Izvestija“ pranešime.

Kremlius smerkia priešiškus oro erdvės uždarymus S. Lavrovui

Maskva pirmadienį pasmerkė priešiškus kelių Europos šalių veiksmus, kai Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas buvo priverstas atšaukti vizitą Serbijoje dėl oro erdvės uždarymo.

„Tokie mūsų šaliai priešiški veiksmai gali sukelti tam tikrų problemų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, bet tvirtino, kad Rusija ir Serbija tęs kontaktus.

S. Lavrovas užsipuolė neįtikėtinus oro erdvės uždarymus

S. Lavrovas pirmadienį užsipuolė Europos šalis, neleidusias jo lėktuvui nuskristi į Serbiją, sakydamas: „Įvyko tai, kas neįsivaizduojama“.

„Tai buvo teisės vykdyti užsienio politiką atėmimas iš suverenios valstybės“, – per internetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Naujų automobilių pardavimai Rusijoje gegužę sumenko 83,5 proc.

Naujų automobilių pardavimai beprecedenčių Vakarų sankcijų veikiamoje Rusijoje šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumenko 83,5 proc.

Europos verslo asociacijos (AEB) duomenimis, gegužę Rusijoje parduoti vos 24 268 automobiliai. Apie smarkiai sumenkusius gegužės pardavimus pranešta po dar vieno didelio nuosmukio balandį – tada šalyje atitinkami pardavimai sumažėjo 78,5 proc.

Rusiją šiuo metu veikia labai griežtos Vakarų sankcijos, kurios šaliai buvo įvestos, kai ji vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą. Nuo tada iš Rusijos pasitraukė daug automobilių gamintojų, čia jie nutraukė savo transporto priemonių gamybą ir pardavimus.

Praėjusią savaitę Rusijos oficiali statistikos tarnyba pranešė, kad užfiksavo pirmąjį šalies pramonės gamybos apimčių sumažėjimą nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios – jos šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumenko 1,6 proc.

V. Zelenskis telefonu pasikalbėjo su B. Johnsonu

V. Zelenskis pirmadienį tviteryje pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu, rašo BBC.

Lyderių skambutis vyko tą pačią dieną, kai B. Johnsono JK parlamente laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo. Jei jis balsavimo neatlaikys, jam teks trauktis iš premjero posto.

Pasak V. Zelenskio, skambučio metu, be kita ko, buvo kalbama apie uostų atblokavimą. Čia Ukrainos prezidentas omenyje turėjo Maskvos vykdomą Ukrainos uostų blokadą, dėl kurios pastaroji šalis negali eksportuoti savo žemės ūkio prekių.

Vokietija planuoja leisti rusų disidentams gyventi šalyje neprašant prieglobsčio

Vokietijos vyriausybė planuoja leisti maždaug 70-čiai Rusijos disidentų gyventi ir dirbti Vokietijoje neprašant prieglobsčio, rašoma pirmadienio naujienų žurnalo „Der Spiegel“ pranešime.

Remdamasis vyriausybės šaltiniais „Der Spiegel“ teigė, kad šis sprendimas bus taikomas žurnalistams ir kitiems prezidento Vladimiro Putino politiką kritikuojantiems asmenims, pabėgusiems į Vokietiją su Šengeno vizomis, su kuriomis jie gali 90 dienų laisvai keliauti po Europą.

Federalinė vyriausybė konsultavosi su Berlyno, Saksonijos ir kitų žemių valdžios institucijomis, pranešė žurnalas.

Vyriausybė siekia suteikti galimybę „režimą kritikuojantiems“ žiniasklaidos ir kūrybos sričių atstovams tęsti darbą Vokietijoje, rašė „Der Spiegel“, cituodamas darbo grupės ataskaitą, kuri bus pateikta ministrų kabinetui per įprastinį trečiadienio posėdį.

Italija kilus ginčui dėl karo Ukrainoje nušvietimo iškvietė Rusijos ambasadorių

Italija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, Maskvai anksčiau pareiškus, kad italų žiniasklaida karo Ukrainoje nušvietimu vykdo antirusiškos propagandos kampaniją.

Italijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi ambasadorių Sergejų Razovą, kad atmestų „juodinančias užuominas apie tariamą mūsų šalies žiniasklaidos dalyvavimą antirusiškoje kampanijoje“.

Ministerijos generalinis sekretorius Ettore Francesco Sequi (Etorė Frančeskas Sekvis) taip pat „griežtai atmetė kaltinimus amoralumu kai kuriems italų institucijų ir žiniasklaidos atstovams, išreikštus Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pastarojo meto pareiškimuose“.

Kivirčas kilo Rusijos ambasadai Italijoje šeštadienį savo feisbuko puslapyje paskelbus Rusijos užsienio reikalų ministerijos ataskaitos apie „Rusijos piliečių teisių pažeidimus“ užsienyje ištraukas.

Jose smerkiama „atvirai antirusiška kampanija Italijos žiniasklaidoje“, esą vykdoma nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „šališkas požiūris“, darantis „didelę įtaką italų nuomonei apie rusus“.

„Italijoje pradėta didelė kampanija prieš rusų kultūrą ir jos atstovus nulėmė virtinę nemalonių incidentų“, tarp jų „diskriminaciją“ sveikatos apsaugos ir bankininkystės sektoriuose, sakoma rusų ministerijos ataskaitoje.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) sekmadienį tvirtino, jog žiniasklaida „sako, kas vyksta, kad Rusija panaudojo daugiau kaip 2 tūkst. raketų prieš Ukrainą, kad žuvo 200 vaikų“.

Italų premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) tvirtai remia sankcijas Maskvai, nors kai kurie jo koalicinės vyriausybės nariai seniai palaiko artimus ryšius su Kremliumi ir neskuba smerkti karo.

Parlamento saugumo komitetas COPASIR pradėjo tyrimą dėl įtariamos prorusiškos propagandos kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, kaltinamose reikšmingo eterio suteikimu Rusijos dezinformacijai.

Rusija perspėja Vakarus neperduoti ilgo nuotolio sistemų Ukrainai

Maskva pirmadienį perspėjo, kad atsakys į Vakarų ilgo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, didindama pastangas nustumti Kyjivo pajėgas kuo toliau nuo savo sienų.

„Kuo daugiau ilgo nuotolio ginklų tieksite, tuo toliau mes stumsime nuo savo teritorijos“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

V. Putinas sekmadienį įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų ugnies sistemų.

Vašingtonas ir Londonas ignoruoja V. Putino perspėjimus netiekti pažangiausių ginklų Kyjivui ir pareiškė, kad siųs ilgo nuotolio raketų sistemų į Ukrainą.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad perduos Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.

Pirmadienį Jungtinė Karalystė pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų.

V. Zelenskis: ukrainiečiai „laikosi“ prieš gausesnes rusų pajėgas Sjevjerodonecke

Ukrainiečių pajėgos „laikosi“ kovodamos su Maskvos pajėgomis rytiniame Sjevjerodonecko mieste, tačiau rusų pajėgos skaičiumi yra „stipresnės“, pirmadienį pareiškė V. Zelenskis.

„Mes laikomės“, bet „jų yra daugiau ir jie yra stipresni“, V. Zelenskis sakė žurnalistams Kyjive.

Jis pridūrė, kad Sjevjerodoneckas ir kaimyninis Lysyčanskas yra „dabar mirę miestai“.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas anksčiau pirmadienį sakė, kad padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste pablogėjo.

Mes laikomės, bet jų yra daugiau ir jie yra stipresni.

Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.

„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“

„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.

S. Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.

 

 

Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.

Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S. Haidajus.

V. Zelenskis: iki rudens Ukrainoje gali įstrigti iš viso 75 mln. tonų grūdų

V. Zelenskis perspėjo, kad iki rudens jo šalyje gali įstrigti iš viso 75 mln. tonų grūdų, praneša agentūra „Sky News“.

Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Po to, kai šalį užpuolė Rusija, pradėta būgštauti dėl galimo pasaulinio grūdų stygiaus. Dabar Ukraina turi milžiniškas grūdų atsargas, kurių negali eksportuoti.

V. Zelenskis sakė žurnalistams, kad šiuo metu deramasi su Jungtine Karalyste (JK) ir Turkija dėl trečiosios šalies karinio jūrų laivyno dalyvavimo užtikrinant ukrainietiškų grūdų eksportą Rusijos dominuojama Juodąja jūra.

Pareigūnas: Mariupolyje galimai prasidėjo choleros protrūkis

Rusai dėl galimo choleros protrūkio įveda karantiną Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šio miesto mero patarėju Petro Andriuščenka.

„Matome, kad miestas yra uždaromas“, – ukrainiečių televizijai „United News TV“ sakė P. Andriuščenka. Pasak jo, mieste okupacinė valdžia vis mini žodį „cholera“.

BBC šių teiginių nepriklausomai patvirtinti negali.

Gegužę po kelis mėnesius trukusio intensyvaus bombardavimo Mariupolis galiausiai krito Rusijos karinėms pajėgoms.

P. Andriuščenka pridūrė, kad Mariupolyje blogėja humanitarinė padėtis, čia stinga maisto ir vandens.

Paklausta apie tankus, Ispanijos gynybos ministrė vengė atsakyti tiesiai

Į laikraščio pranešimą, kad Ispanija svarsto galimybę tiekti Ukrainai kovinius tankus ir priešlėktuvines sistemas, šalies gynybos ministrė Margarita Robles, duodama interviu televizijai, vengė atsakyti konkrečiai.

M. Robles ginklų tiekimą Ukrainai „Telecinco“ transliuotojui apibūdino kaip „itin subtilų klausimą“, kuriam reikia „didžiausio diskretiškumo“. Ji pažymėjo, kad Rusija ne kartą grasino šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai.

Tačiau M. Robles taip pat teigė, kad Ispanija veiks „pagal savo galimybes ir derindama veiksmus su savo partneriais“, darydama viską, ką gali, kad paremtų ukrainiečių „didvyrišką drąsą“.

Sekmadienį dienraštis „El Pais“ pranešė, kad Ispanija planuoja nusiųsti Ukrainai apie 40 Vokietijoje pagamintų kovinių tankų ir taip pirmą kartą aprūpinti šalį moderniais vakarietiškais tankais.

Pasak „El Pais“, karių mokymai prasidėtų Latvijoje, kurioje jau yra 500 ispanų karių, dalyvaujančių NATO operacijoje, o antrasis mokymų etapas galėtų vykti Ispanijoje.

Kadangi tankai „Leopard“ buvo pagaminti Vokietijoje, o vėliau parduoti Ispanijai, vadinasi, Berlynas turės patvirtinti reeksportą, kad juos būtų galima pristatyti Ukrainai.

Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakinga už eksporto leidimų išdavimą, nieko nekomentavo ir persiuntė klausimus kanceliarijai, kuri irgi kol kas nieko neatsakė.

Mykolajive per apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus

Pirmadienį Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli sužeisti, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Mykolajivo srities taryba.

„Šįryt Mykolajivas vėl buvo chaotiškai apšaudytas, – tinkle „Telegram“ parašė tarybos pirmininkė Hanna Zamaziejeva. – Apšaudyti skirtinguose miesto rajonuose buvę civiliniai gyvenamieji namai, nepataikyta į jokius karinius objektus.“

Sekmadienį taip pat pranešta, kad Mykolajive sunaikintas didelis grūdų sandėlis. Jam smogė Rusijos pajėgų paleista raketa.

Ukrainos kariuomenė teigia iš dalies atstūmusi Rusijos Juodosios jūros laivyną

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė nustūmusi Rusijos laivyną daugiau kaip šimtą kilometrų nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės, kur Maskvos laivai jau kelias savaites vykdo jūrų blokadą.

„Dėl mūsų aktyvių veiksmų, kuriais siekiama įveikti priešo karines jūrų pajėgas, grupė Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo nustumta nuo Ukrainos krantų daugiau kaip šimto kilometrų atstumu“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos, Rusijos pajėgos turėjo dislokuoti pakrančių gynybos raketų sistemas Kryme ir Ukrainos pietinėje Chersono srityje, kuri dabar yra okupuota. Taip pat jos pasiuntė papildomų pajėgų į Gyvačių salą – nedidelę teritoriją Juodojoje jūroje, kurią Rusijos pajėgos užėmė pirmąją invazijos dieną.

„Mes atėmėme iš Rusijos laivyno visišką Juodosios jūros šiaurės vakarų dalies kontrolę, ji dabar tapo „pilkąja zona“, – sakė ministerija, pridurdama, kad Maskva šiuo metu bando susigrąžinti kontrolę šioje teritorijoje.

Tačiau, pasak Kyjivo, „Rusijos raketų smūgių iš jūros grėsmė išlieka“.

Pasak to paties šaltinio, Rusijos laivai taip pat toliau „blokuoja civilinę laivybą“ šiame rajone.

JAV ir Europa ragina Rusiją Ukrainoje nenaudoti seksualinio smurto

JAV ir Europa pirmadienį paragino Rusiją savo kare prieš Ukrainą nenaudoti seksualinio smurto.

Atitinkami raginimai Rusijai buvo išsakyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje. „Rusija savo pajėgų gretose turi sustabdyti prievartavimus, smurtą ir žiaurumus. Rusija turi nutraukti šį neteisingą, neišprovokuotą karą prieš Ukrainos žmones“, – teigė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos vykdomus žiaurumus pasmerkė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Už šiuos nusikaltimus bus baudžiama. Tam, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn, mums reikia įrodymų, tačiau šiuo metu mes padedame juos rinkti“, – teigė Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad tik Maskvai tenka atsakomybė dėl šiuo metu kylančios pasaulinės maisto krizės.

Metus šiuos kaltinimus, Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia paliko posėdžių salę. Kiek anksčiau jis paneigė, kad Rusijos kariai Ukrainoje pasitelkia seksualinį smurtą. Pasak jo, atitinkami kaltinimai jau kartojasi, tačiau jiems pagrįsti iki šiol esą nepateikta jokių įrodymų.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeGinkluotėJKsalvinės raketos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių