Karas: Ukraina smogė rusų laivui, Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

JAV ambasadorius prie ESBO, cituodamas vieno liudininko pasakojimą, teigė, kad, anot išgyvenusio asmens, „visi bijojo būti nuvežti į Donecką“, kontroliuojamą prorusiškų separatistų.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“, citavo M. Carpenteris išgyvenusįjį.

Pentagonas pirmadienį taip pat teigė pastebėjęs ženklų, kad ukrainiečiai prievarta vežami į Rusiją, tačiau jų skaičiaus nenurodė.

Balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau vėliau šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 tūkst. vaikų, neseniai sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ukraina skelbia išvedusi iš rikiuotės dar vieną rusų laivą

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalies pajėgos išvedė iš rikiuotės dar vieną rusų laivą Juodojoje jūroje.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vėlai ketvirtadienį pranešė, kad buvo smogta logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“, bandžiusiam nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą. Pareigūno teigimu, laivas smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.

Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.

Britų Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Ukraina taikosi į rusų oro gynybos infrastruktūrą ir tiekimo laivus Gyvačių saloje, bandydama sutrukdyti Maskvai plėsti savo kontrolę Juodosios jūros pakrantėse.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“. Kovo mėnesį kariškiai sunaikino desantinį laivą „Saratov“.

JT: Ukrainą paliko daugiau kaip 6 mln. pabėgėlių

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šią šalį paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Gegužės 11 dienos duomenimis, iš viso Ukrainą paliko 6 029 705 žmonės. Agentūros specialioje interneto svetainėje skelbiama, kad daugelis jų prieš tęsdami kelionę išvyko į kaimynines šalis, o daugiausia jų – į Lenkiją.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Tarptautinės migracijos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, dar 8 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.

Kasdieniai pabėgėlių srautai per Ukrainos sienas nuo karo pradžios gerokai sumažėjo.

Vien kovo mėnesį iš šalies pabėgo beveik 3,4 mln. ukrainiečių. Balandį šis skaičius siekė maždaug 1,5 milijono.

Nuo gegužės pradžios prieglobsčio užsienyje ieškojo beveik 493 000 ukrainiečių.

JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad apie 1,6 mln. ukrainiečių grįžo, kai kurie laikinai, o kai kurie – norėdami persikelti į vietoves, kuriose kovos veiksmai nutrūko, ypač aplink sostinę Kyjivą.

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad šiais metais iš Ukrainos gali pabėgti daugiau kaip 8 mln. žmonių.

Prieš karą Ukrainoje gyveno 37 mln. gyventojų, neskaitant aneksuoto Krymo pusiasalio ir dviejų prorusiškų separatistų kontroliuojamų regionų rytuose.

Per kaimynines šalis ir visą Europą nuvilnijo solidarumo banga, siekiant sušvelninti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizę senajame žemyne.

Asmenys, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir vyriausybės ėmėsi veiksmų priimdami ir apgyvendindami Ukrainos pabėgėlius.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lenkija priėmė bene daugiausiai – per 3 mln. – pabėgėlių.

Rumunijos, Vengrijos, Moldovos ir Slovakijos sienas taip pat kirto šimtai tūkstančių žmonių, nors daugelis pabėgėlių per šias šalis keliauja tranzitu, kad pasiektų kitas vietas.

JT duomenimis, daugiau kaip 785 tūkst. pabėgėlių persikėlė į Rusiją, o nedidelė dalis pabėgo į Maskvos sąjungininkę Baltarusiją.

Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą dėl narystės NATO apsisprendžiančiai Suomijai

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.

Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos valdžios institucijos neatmetė galimybės, kad Rusija gali užsukti dujotiekių čiaupus gegužės 23-ąją, nes tądien baigsis sąskaitų už rusiškas dujas apmokėjimo laikotarpis. Suomija, kaip ir absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakė mokėti rusams už dujas rubliais, kaip to Kremlius pareikalavo.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išreiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame jų pareiškime pabrėžta, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – teigiama pranešime.

Reaguodamas į tai Kremlius pareiškė, kad Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, o jos  Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė Rusijos URM.

Austrijos kanclerio ultimatumas Rusijos koncernui „Gazprom“

Jeigu Rusijos koncernas „Gazprom“ nepripildys dujų saugyklos Zalcburge, ji bus perduota kitiems tiekėjams. Tokį ultimatumą interviu laikraščiui „Kronen Zeitung“ iškėlė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.

„Jei Rusijos „Gazprom“ nepripildys didžiausios mūsų saugyklos, tai mes pasirūpinsime, kad ji būtų atimta iš jų ir perduota kitiems tiekėjams!“ – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.

Leidinys primena, kad Haidacho dujų saugykla prie Zalcburgo priklauso Rusijos energetikos milžinui ir šiuo metu iš esmės yra tuščia. Ji yra didžiausia Austrijoje ir antra Vidurio Europoje.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Austrija sutiko mokėti už dujas rubliais, bet K. Nehammeris tai pavadino „rusų propagandos melagiena“.

Turkija siūlė evakuoti Mariupolio gynėjus į savo teritoriją

Derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.

Tai pareiškė Krymo totorių lyderis, Ukrainos liaudies deputatas Mustafa Džemilevas, praneša portalas „rbc.ua“.

Pasak parlamentaro, „Azovo“ pulko kovotojų evakavimo temą svarstė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo  Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Turkija buvo pasirengusi šiuo tikslu nusiųsti prie Ukrainos krantų savo laivą, galinti gabenti 2 tūkst. žmonių.

„Kai tik mes su jumis susitarsime, laivas atplauks į Berdiansko uostą, kadangi Mariupolio uostas užminuotas. Laive bus autobusų, kurie atveš karius iš Mariupolio į Berdianską. Iki karo pabaigos jie bus Turkijos Respublikos svečiai ir nekariaus“, – perpasakojo Turkijos prezidento atstovo žodžius M. Džemilevas.

Į tai S. Šoigu atsakė, jog „jie sutinka išleisti civilius, o kariškiai turi pasiduoti – su jais bus normaliai elgiamasi, tegul Zelenskis jiems įsako pasiduoti“.

Derybos baigėsi be rezultatų.

Anksčiau Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad, Turkijai tarpininkaujant, prasidėjo naujas derybų dėl karių evakavimo iš gamyklos „Azovstal“ derybų etapas.

„Gazprom“ pranešė nutraukiantis dujų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos.

Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

„Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas paaiškino, kad Maskvos įvestos sankcijos reiškia draudimą naudoti bendrovės „EuRoPol GAZ“, valdančios 683 kilometrų ilgio Jamal-Europa atkarpą Lenkijoje, aktyvus, pat pat jos yra sietinos su Vokietijos vyriausybės sprendimu „Gazprom“ antrinės įmonės Vokietijoje „Gazprom Germania“ valdymą laikinai perduoti Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur).

Savo ruožtu pastaroji pareiškė nesitikinti, kad šis Rusijos žingsnis turės kokių nors svarių padarinių Vokietijos aprūpinimui dujomis.

„Dujos šiuo vamzdynu Vokietijai jau kurį laiką beveik netiekiamos, o pagrindinės jų apimtys buvo nukreipiamos į Lenkiją, taip pat ir atbuline eiga“, – Vokietijos visuomeninei transliuotojai „Deutsche Welle“ sakė „Bundesnetzagentur“  atstovas spaudai.

Kaip jau buvo skelbta, Rusija balandžio pabaigoje sustabdė dujų tiekimą Lenkiją, atsisakusiai už jas mokėti rubliais, tačiau Varšuva to nesureikšmino, pabrėždama, jog tokiam Maskvos sprendimui buvo pasiruošusi, o be to, 2022-ieji – paskutiniai dujų pirkimo iš „Gazprom“ metai.

Šios savaitės viduryje Rusijos valdžia paskelbė sankcijas buvusioms „Gazprom“ antrinėms įmonėms „Gazprom Germania“ ir „EuRoPol GAZ“. Sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką „Dėl atsakomųjų specialių ekonominių priemonių taikymo dėl nedraugiškų kai kurių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų veiksmų“.

Moldovos separatistai: Uždniestrėje taikytasi į naftos saugyklą, kariškių įstaigą

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje.

Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Uždniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis.

„Maždaug 4.15 val. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras... [Jis] pastato link metė Molotovo kokteilį ir pabėgo“, – sakoma separatistų paskelbtos „respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad užsidegė žolė, bet ugnis buvo greit nuslopinta.

Maždaug po pusvalandžio „du Molotovo kokteiliai buvo sviesti“ į naujokų šaukimo biurą Tiraspolio centre.

„Vienas atšoko ir nukrito ant šaligatvio, kitas įstrigo lango grotose. Ugnį greit užgesino apsaugininkai“, – nurodė ministerija.

Šalia Ukrainos esanti Uždniestrė nuo Moldovos atsiskyrė 1992 metais po trumpo karo su Kišiniovu. Nuo to laiko regione yra dislokuota apie 1,5 tūkst. rusų karių.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Kyjivas kaltina Rusiją siekiant destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

JK ragina siųsti daugiau ginklų Ukrainai, Prancūzija pabrėžia G-7 vienybę palaikant Kyjivą

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) pareiškė, kad G-7 yra įsipareigojusi padėti Ukrainai laimėti karą.

G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi.

Pasak Prancūzijos URM vadovo, G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Užsienio reikalų ministrai tris dienas posėdžiauja Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja G-7.

Pagrindinė susitikimų darbotvarkės tema – karas Ukrainoje. Į svečių sąrašą taip pat įtraukti Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu (Nikas Popeskas).

Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau ukrainiečių pajėgoms pavyko išstumti Maskvos pajėgas nuo Kyjivo. Karas tęsiasi jau trečią mėnesį.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginklus, įskaitant artileriją, priešlėktuvines raketas, prieštankinius ginklus ir kitą galingą techniką, tačiau Kyjivas ragina sąjungininkus suteikti daugiau paramos.

J.-Y. Le Drianas taip pat atkreipė dėmesį į „ilgalaikio konflikto... ypač aprūpinimo maistu srityje“ poveikį pasauliui.

Ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį karo poveikį skurdesnėms šalims.

Ministrė sakė, kad „mes, stipriausios pramoninės demokratijos šalys, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms šalims įveikti karo sukeltą maisto ir energijos nepriteklių.

Ukraina: ketinama demontuoti monumentą, skirtą tautų draugystei

Černihivo srities institucijos rengia dokumentus, kad būtų galima išbraukti iš vietinės reikšmės paminklų įskaitos ir demontuoti monumentą „Trys seserys“, pastatytą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje ir skirtą „tautų draugystei“.

Tai pranešė Černihivo srities valstybinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Srities valstybinės administracijos viršininko Viačeslavo Čauso potvarkiu pradėta monumento „Trys seserys“ Senkivkos kaime likvidavimo procedūra“, - sakoma pranešime.

Rengiami dokumentai bus nusiųsti Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijai, kad būtų laikomasi visų įstatymuose numatytų reikalavimų.

Išbraukus monumentą iš įskaitos, jį bus galima demontuoti.

„Ukrinform“ primena, kad jau pirmąją karo dieną Rusijos karo technika įsiveržė į Černihivo sritį per Senkivkos pasienio postą. Išvadavus regioną, rusai reguliariai apšaudo iš minosvaidžių sieną Senkivkos apylinkėse.

Monumentas „Trys seserys“ buvo pastatytas 1975 metų rugpjūtį Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje. Jį sudaro trys pilonai. Ukrainietiškoji paminklo dalis yra Senkivkos kaime.

Kyjive komendanto valanda prasidės vėliau

Kyjive ir Kyjivo srityje nuo gegužės 15 d. komendanto valanda prasidės vėliau. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sostinės vadovu Vitalijumi Kličko.

Pasak Kyjivo mero, nuo sekmadienio komendanto valanda prasidės viena valanda vėliau ir truks nuo 23 val. iki 5 val.

Nuo gegužės 16 d. Ukrainos sostinės visuomeninis transportas dirbs ilgiau. Metropolitenas – nuo 6 val. iki 22 val., antžeminis visuomeninis transportas – nuo 6 val. iki 22.30 val.

„Laikykitės komendanto valandos taisyklių. Neignoruokite oro pavojaus signalų, kadangi Kyjivo apšaudymo raketomis pavojus tebegresia“, – parašė „Telegram“ kanale V. Kličko.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,9 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 13 d. jau neteko apie 26,9 tūkst. kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 205 tankų, 2 900 šarvuotųjų kovos mašinų, 542 artilerijos sistemų, 193 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 162 sraigtasparnių, 2 042 automobilių, 13 laivų, 405 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Į Ukrainą uždrausta atvykti 13-kai užsienio žurnalistų, bendradarbiavusių su Rusija

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) uždraudė atvykti į šalį 13-kai užsienio žurnalistų, dirbusių Rusijos užsakymu. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi UST pareigūnais.

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios UST demaskavo 13 užsienio žiniasklaidos atstovų, kurie rengė užsakomąsias publikacijas Kremliaus propagandininkams ir skelbė dezinformaciją iš karo frontų.

Kaip sakoma UST pranešime, jiems trejus metus uždrausta įvažiuoti į Ukrainą.

Be to, UST neutralizavo daugiau kaip 10 botų fermų, turėjusių per 100 tūkst. netikrų paskyrų, demaskavo šimtus interneto agentų, veikusių Rusijos naudai, užblokavo daugiau kaip 5,5 tūkst. paskyrų.

Pastaruoju metu Ukrainos pareigūnams pavyko demaskuoti platų Rusijos specialiųjų tarnybų agentūros tinklą, kuriam buvo vadovaujama iš okupuoto Krymo. Jam priklausė tariami žurnalistai ir ekspertai, gaudavę už darbą pinigų iš kuratorių rusų.

Okupantai toliau šturmuoja „Azovstal“ gamyklą

Rusijos kariuomenė toliau šturmuoja gamyklos kompleksą, bando įsiveržti į teritorijos gilumą. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

Jis nurodė, kad prisidengę apšaudymu į „Azovstal“ komplekso gilumą bando prasibrauti Rusijos pėstininkai. Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip po gamyklą vaikšto rusų kareiviai.

„Beveik tiesiogiai. Situacija kasdien sudėtingėja“, – rašė jis. Penktadienio rytąUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija tęsė artilerijos ir oro antskrydžius Mariupolyje, o pagrindinės priešo pastangos vis dar buvo sutelktos į Ukrainos karių blokavimą „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Kaip praneša „Ukrinform“, Azovo pulko kovotojai ir jų bendražygiai Mariupolį gyna daugiau nei 75 dienas. Priešo užblokuotos „Azovstal“ gamyklos buneriuose yra apie 600 sunkiai sužeistų karių. Rusai nuolat apšaudo metalurgijos gamyklos teritoriją įvairiausiais ginklais, įskaitant lėktuvus ir jūrų artileriją,vis bando šturmuoti.

Vokietijos ministras: Rusijos Ukrainoje įvykdyta grūdų vagystė – atstumianti

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Oezdemiras (Džemas Ezdemiras) penktadienį kritikavo Rusijos įvykdytą grūdų vagystę Ukrainos rytuose, Didžiojo septyneto (G-7) šalims susirinkus aptarti karo poveikio maisto tiekimui pasaulyje.

„Tai ypač atstumianti karo forma“, – apie Rusijos invaziją Ukrainoje sakė C. Oezdemiras. Jis kalbėjo Štutgarte prasidedant susitikimui su kolegomis iš G-7 šalių, Ukrainos, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO).

Rusija „vogė, grobė, ėmė sau grūdus iš Rytų Ukrainos“, – sakė C. Oezdemiras ir pavadino tai „ekonominiu karu“.

Prieš invaziją Ukraina buvo laikoma pasaulio aruodu ir per savo uostus eksportuodavo 4,5 mln. t žemės ūkio produkcijos per mėnesį – 12 proc. planetos kviečių, 15 proc. kukurūzų ir pusę saulėgrąžų aliejaus.

Tačiau rusų karo laivams užblokavus Odesos, Čornomorskės ir kitus uostus, tiekimas gali vykti tik perpildytais sausumos keliais, toli gražu ne taip efektyviai.

Tai ypač atstumianti karo forma.

„Ukraina yra labai sunkioje padėtyje kalbant apie grūdų eksportą“, – prieš susitikimą sakė ukrainiečių žemės ūkio ministras Mykola Solskis.

Rusijos okupacija derlinguose rytiniuose Ukrainos regionuose taip pat paveiks šiemetinį derlių.

„Negalime nepaisyti fakto, kad derlius bus mažesnis nei pernai“, – sakė M. Solskis.

Jau pradėtos diskusijos, kaip išvežti iš Ukrainos daugiau grūdų „sausuma, traukiniais ir Dunojumi“, tekančiu iš Vokietijos Ukrainą, „gelbstint“ šalyje įstrigusią produkciją, sakė C. Oezdemiras.

Maisto saugumo klausimas įtrauktas ir į G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, ketvirtadienį prasidėjusio Vokietijos šiauriniame Vangelso kurorte, darbotvarkę.

„Mes, stipriausios pramoninės demokratijos šalys, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms šalims įveikti karo sukeltą maisto ir energijos nepriteklių, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Grupei taip pat priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos.

Švedijos ataskaita: narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje.

Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.

„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

Joje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“.

Ataskaitoje taip pat pažymima, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO ir sakė, kad, jų nuomone, „Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO“.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad Suomijos veiksmai taip pat paveiks Švediją ir kad juos „reikia svarstyti“.

Ji pažymėjo, kad ir Suomijos, ir Švedijos narystę Rusija vertintų neigiamai, bet reporteriams sakė, kad Stokholmas nesitiki „įprastinės karinės atakos“ reaguojant į galimą paraišką.

Vis dėlto A. Linde sakė, jog vyriausybė jau anksčiau buvo paskelbusi, kad „negalima atmesti ginkluoto puolimo prieš Švediją tikimybės“.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

ES pažadėjo papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

Maskva: ES tampa agresyvi, karinga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė abejojantis Ukrainos siekio įstoti į Europos Sąjungą motyvais ir kaltino Briuselį už Europos žemyno ribų siekiančiomis ambicijomis.

Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios [valstybės] statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S. Lavrovas.

Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“

Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų „neutralia“.

S. Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno [ribų siekiančias] ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.

Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.

Ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kyjivui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Kyjivas: ES sankcijos be Rusijos naftos embargo reikštų bloko vienybės praradimą

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų bloko vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba.

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas teigė, kad planuojamas sankcijų paketas prilygs „atomine bomba“ jo šalies ekonomikai, kadangi 65 proc. naftos ji gauna iš Rusijos.

Briuselis pasiūlė iki 2023 metų pabaigos taikyti išimtį Budapeštui, tačiau šis reikalauja penkerių metų pereinamojo laikotarpio, kad galėtų atsisakyti rusiškos naftos. Be to, Vengrija sako, kad jai bus reikalingas naujas naftotiekis su Kroatija, turinčia prieigą prie jūros.

Tačiau Kyjivui Budapešto argumentai neatrodo įtikinami, pareiškė D. Kuleba.

„Matome, kad Vengrijos pozicijoje yra daugiau politikos, o ne ekonominių argumentų“, – nurodė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Ragindamas bloką visomis išgalėmis įgyvendinti visišką embargą, ministras pabrėžė, jog išimtis Vengrijai „padarytų daug žalos pačiai Europos Sąjungai, todėl ji turi padaryti viską, kad to neįvyktų“.

„Nesikišame į jų diskusijas, tačiau atėjo kritinis momentas, kai pamatysime, ar ES vienybė išliks, ar ji bus sugriauta“, – perspėjo D. Kuleba.

Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Kyjivas prašo G-7 konfiskuoti Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai atstatyti

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį  paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas D. Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

JK įvedė sankcijas žmonėms iš V. Putino aplinkos, įskaitant jo meilužę

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai asmenų iš V. Putino artimos aplinkos, kurie kaltinami korupciniu būdu įgyto turto slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.

Tarp šių asmenų yra buvusi Rusijos prezidento žmona Liudmila Očeretnaja ir buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.

„Iškeliame į viešumą ir imamės priemonių prieš šešėlinį tinklą, užtikrinantį Putinui prabangų gyvenimą, ir veržiame kilpą jo artimai aplinkai“, – išplatintame pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Kol Ukraina nugalės, taikysime sankcijas visiems, kurie prisideda prie Putino agresijos“, – pridūrė ji. 

Pasak britų vyriausybės, kukli Kremliaus šeimininko pareiginė alga ir oficialiai deklaruojamas turtas kertasi su pranešimais, kuriuose jis siejamas su prabangia jachta ir Juodosios jūros pakrantėje esančiu kompleksu, vadinamu „Putino rūmais“.

Tikruosius jo turtus slepia šeimos narių, vaikystės draugų ir atrinktų Rusijos elito atstovų, kurie buvo paskirti į įtakingus postus mainais už neblėstančią ištikimybę, tinklas, sako Londonas.

Tarp asmenų, kuriems penktadienį buvo paskelbtos sankcijos, yra keli V. Putino giminaičiai ir „artimas draugas“ Aleksandras Plechovas, kontroliuojantis korporaciją „Vital Development Corp“.

JK skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną jau įvedė sankcijas daugiau kaip tūkstančiui fizinių asmenų ir 100 juridinių asmenų. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą patekusių rusų oligarchų turtas vertinamas daugiau kaip 140 mlrd. JAV dolerių.

V. Putinas O. Scholzui: Rusija kovoja su „nacių ideologija“ Ukrainoje

V. Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu O. Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį.

V. Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.

Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.

O. Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.  

Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

Įstatymų leidėjas: O. Scholzas nori derėtis su V. Putinu

O. Scholzas pareiškė įstatymų leidėjams, kad nori atnaujinti derybas su V. Putinu, sakė Bundestago gynybos komiteto posėdžio Berlyne dalyviai.

„Girdėjau, aiškiai girdėjau, kad kancleris taip pat paskelbė naują derybų su V. Putinu iniciatyvą“, – sakė įstatymų leidėjas Wolfgangas Hellmichas iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos.

O. Scholzas tvirtino, kad nebuvo prasmės kalbėtis su V. Putinu prieš jo Pergalės dienos kalbą gegužės 9-ąją, tačiau, pasak W. Hellmicho, pažymėjo, jog konfliktas negali būti išspręstas be dialogo kanalų.

Karui Ukrainoje vasario 24 d. prasidėjus, O. Scholzas kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu, bet vėliau kontaktas nutrūko. Praėjusią savaitę naujienų žurnalui „Stern“ kancleris sakė paskutinį kartą kalbėjęsis su Rusijos prezidentu prieš 4 savaites. Tai buvo kovo 30 d., pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

V. Zelenskis: Mariupolio gynėjų evakavimo klausimu dirba trečiosios šalys

Dėl Mariupolio gynėjų evakavimo iš Rusijos pajėgų apsuptos gamyklos „Azovstal“ dirba trečiosios šalys, tarp jų – Izraelis, Turkija ir Šveicarija.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ pareiškė V. Zelenskis.

„Mes negalime sustoti, privalome kovoti dėl kiekvieno žmogaus. Civilius iš gamyklos išvežėme, dabar sprendžiamas sužeistųjų ir gyvųjų evakavimo klausimas. Pasakysiu atvirai, mes nenorime palikti ten ir žuvusiųjų, nes jų laukia šeimos. Mes teikėme Rusijai atitinkamą informaciją, mes netgi panaudojome trečiųjų šalių pasitelkimo mechanizmą. Ir Izraelis, ir Šveicarija, ir Turkija dabar dirba šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos vadovas.

Pasak V. Zalenskio, Ukraina ragina kitų šalių lyderius kelti šį klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi iškeisti sužeistus Mariupolio gynėjus į karo belaisvius rusus. 

Anksčiau buvo pranešta, kad derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.

V. Zelenskis: aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, bet be jo tarpininkų

V. Zelenskis pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis.

Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“.

„Aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu. Bet tik su juo. Be jo tarpininkų. Ir dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis“, – sakė V. Zelenskis.

 

 

Jis pabrėžė, jog pradėti derybas darosi vis sunkiau, kadangi išvaduotose Ukrainos teritorijose kasdien paaiškėja naujų Rusijos kariuomenės nusikaltimų faktų.

„Šiandien dialogas neįmanomas be tvirtos pozicijos Rusijos veiksmų atžvilgiu. Visi vieningai sutaria, kad turi būti atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, bent jau taip man sako Europos, JAV, Kanados lyderiai. Be stiprios armijos Ukraina ir prie derybų stalo nebus stipri, o mums reikalinga ši jėga“, – sakė V. Zelenskis.

Anot jo, Rusija turi žengti pirmą suprantamą žingsnį – atitraukti savo kariuomenę į pozicijas, kuriose ji buvo iki vasario 24 d.

„Derybose mes pasirengę kalbėtis, bet bent jau išeikite iš tos teritorijos, kurią jūs okupavote nuo vasario 24 d. Tai būtų pirmas suprantamas žingsnis, kad būtų galima apie kažką kalbėtis. Tačiau mes negirdime atsakymo į šį pasiūlymą“, – pažymėjo V. Zelenskis.

„Bet mes neįstengsime susigrąžinti žuvusių žmonių, vaikų, ir už tai nebus atleista“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Lenkija – ginklų tiekimo Ukrainai lyderė tarp ES šalių

Iš visų ES šalių Lenkija patiekė Ukrainai daugiausiai ginklų, nupirktų Europos taikos palaikymo fondo lėšomis. Tai penktadienį pranešė portalas RMF24.

Pranešama, kad ES šalių pateiktos sąskaitos jau viršijo 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo skirti fondui. Todėl kitą savaitę ES padidins paramą dar 500 mln. eurų.

Daugiausiai sąskaitų atsiuntė Lenkija, tai rodo, kad ji yra ginklų tiekimo Ukrainai lyderė, sakė portalui ES diplomatas.

90 proc. fondo lėšų buvo panaudota ginkluotei pirkti, o 10 proc. – nemirtinoms priemonėms, tokioms kaip šarvuotosios liemenės, palapinės, naktinio matymo prietaisai. 

Lenkijos portalo žiniomis, trys ES šalys – Austrija, Malta ir Airija – tiekia Ukrainai tik nemirtinas priemones.

ES pirmą kartą istorijoje finansuoja mirtinos ginkluotės tiekimą.

O. Scholzas: Rusija atsakinga už sutrikdytą pasaulinį aprūpinimą maisto produktais

O.Scholzas penktadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Maskvai tenka atsakomybė už pasaulinio maisto tiekimo tinklo sutrikdymą savo invazija į Ukrainą, pranešė Berlynas.

„Kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat kalbėjosi apie pasaulinę maisto padėtį, kuri yra ypač įtempta dėl Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma O. Scholzo biuro pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu.

„Kancleris priminė jam, kad Rusijai šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė“, – nurodoma pranešime.

Rusija pataria savo piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Britaniją

Rusija penktadienį patarė savo piliečiams nevykti į Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną „nedraugiška“ pozicija ir delsimu išduoti vizas rusams.

„Siekdami išvengti finansinių nuostolių ir kitų galimų problemų, rekomenduojame Rusijos piliečiams, jei įmanoma, susilaikyti nuo kelionių į JK bei mėginimų gauti Britanijos vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Ministerija pagrasino „taip pat elgtis“ su Didžiosios Britanijos piliečiais, kol padėtis pagerės.

URM teigė gavusi „daugybę Rusijos piliečių skundų, kad jiems tapo beveik neįmanoma arba labai sunku gauti bet kokios kategorijos JK vizą“.

Britanijos vizų tarnyba „pirmenybę teikia Ukrainos pabėgėlių prašymų išduoti vizą nagrinėjimui“, nurodė ministerija ir pridūrė, jog rusai negali sumokėti už vizos išdavimą Rusijoje išduotomis „Mastercard“ ar „Visa“ kortelėmis.

Pasak URM, toks požiūris „prieštarauja visiems anksčiau pasiektiems Rusijos ir Britanijos susitarimams konsuliniais klausimais“ ir „gali būti apibūdintas tik kaip politizuotas Rusijos piliečių teisių pažeidimas“.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Londonas prisidėjo prie Vakarų šalių pastangų nubausti Rusiją turto įšaldymu, draudimais keliauti ir ekonominėmis sankcijomis.

Penktadienį JK paskelbė Maskvai naujų sankcijų, nukreiptų prieš 12 žmonių iš V. Putino „artimiausios aplinkos“. Tarp jų yra buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.

Švedija ir Suomija šeštadienį aptars su Turkija savo siekį įstoti į NATO

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti Berlyne su Turkijos diplomatijos vadovu ir aptarti su juo Stokholmo ir Suomijos potencialų siekį įstoti į NATO.

Ši žinia buvo paskelbta Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) išreiškus nepritarimą šių Šiaurės šalių prisijungimui prie Aljanso.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų, penktadienį pranešė abi šalys.

Maskvai apie rumunų diplomatų išsiuntimą pranešė po analogiško Bukarešto žingsnio, išprovokuoto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Rusijos Federacija paskelbė 10 Rumunijos ambasados Maskvoje darbuotojų persona non grata“, – sakoma Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Šią žinią taip pat patvirtino Maskva.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija balandžio 5-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų, „kurių veikla pažeidė Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, „griežtai atmetanti Rumunijos pusės nepagrįstus mėginimus kaltinti Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“.

Maskva smerkė „Bukarešto politiką bandant teisinti žiaurumus prieš civilius, įvykdytus [Ukrainos] nacionalinės gvardijos, taip pat ginklų, technikos ir kitokios pagalbos tiekimą Kyjivo režimui“.

Rumunija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Bukarešte Valerijų Kuzminą ir pareiškė protestą dėl rusų diplomatijos tinklalapyje paskelbto straipsnio, kuriame buvo pažertas „tiesmuko melo, falsifikacijų, surežisuotų provokacijų ir dezinformacijos srautas“, jog tai, kas vyko Ukrainoje, buvo „sukurta ir finansuojama kolektyvinių Vakarų“.

„Rusijos atstovybės pakartotinis netinkamos, įžeidžiamos ir provokuojamos kalbos, nukreiptos prieš Rumuniją ir NATO, vartojimas yra nepriimtinas“, – pažymėjo ministerija.

Vienas Bulgarijos ambasados Maskvoje darbuotojas taip pat buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, sakoma atskirame Rusijos URM pranešime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų paketų ir išsiuntė daug Rusijos diplomatų.

Maskva pažadėjo atsakyti į kiekvieną iš šių priemonių ir jau išsiuntė dešimtis Vakarų diplomatų.

Ukraina praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius Charkive ir Luhanske

Rytų Ukrainos Charkivo ir Luhansko srityse, institucijų duomenimis, per mūšius žuvo keli žmonės.

Charkivo srityje, civilinės apsaugos duomenimis, užgesinus gaisrą vienoje salėje rasti trijų vyrų kūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti. Į salę Šebelynkos vietovėje Iziumo rajone ketvirtadienį pataikęs sprogmuo sukėlė gaisrą.

Kaimyninėje Luhansko srityje karinis gubernatorius Serhijus Haidajus informavo apie du per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvusius civilius Lisičanske ir Zolotėje.

Šiauriniame Severodonecko pakraštyje antrą kartą nuo 2014 metų sugriautas tiltas per Borovos upę. S. Haidajaus duomenimis, Luhansko mūšių regione sugriauta beveik 60 namų.

Ukraina dėl Gyvačių salos kovos tiek, kiek reikės

Ukraina dėl nuošalios Gyvačių salos Juodojoje jūroje ketina kovoti tiek, kiek reikės, praneša agentūra „Reuters“.

Kas kontroliuoja salą, tas bet kada gali blokuoti civilių laivų judėjimą visomis kryptimis į Pietų Ukrainą, per televiziją sakė karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.

Praėjusiomis dienomis atsinaujinusios kovos apie salą gali virsti mūšiu dėl Juodosios jūros vakarinės pakrantės kontrolės.

Prieš Ukrainos teismą stojo pirmasis Rusijos karys, kaltinamas karo nusikaltimais

Penktadienį Kyjivo teisme pasirodė Rusijos karys, kaltinamas civilio nužudymu per Maskvos invaziją į Ukrainą. Tai pirmasis teismo procesas nuo karo pradžios, kuriame karys bus teisiamas dėl karo nusikaltimų.

21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.

Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.

Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.

V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.

Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.

Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.

Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.

Moldova patvirtino siekį tapti ES nare

Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu patvirtino savo šalies siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES). Tačiau Kišiniovo tikslas nėra tapti ES nare „skubos tvarka“, šalis nori įgyvendinti narystei reikalingas reformas, pabrėžė N. Popescu G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo Vangelse (Vokietija) kuluaruose.

N. Popescu pažymėjo neigiamus Rusijos karo Ukrainoje padarinius savo šaliai. Moldova yra „pažeidžiamiausia Ukrainos kaimynė“, – sakė jis, turėdamas omenyje didelį Ukrainos pabėgėlių skaičių ir socialinę-ekonominę savo šalies situaciją.

Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Užsienyje kyla būgštavimų, kad Ukrainos karas gali išplisti į kaimyninę respubliką.

Europos naujienų agentūrų aljansas sustabdė Rusijos TASS narystę

Europos naujienų agentūrų aljansas (EANA) penktadienį patvirtino, kad sustabdė Rusijos agentūros TASS narystę dėl aljanso standartų nesilaikymo.

Sprendimas priimtas per EANA generalinę asamblėją Bosnijos sostinėje Sarajeve, žurnalistams sakė aljanso prezidentas Clemensas Pigas.

Vasario mėnesį, praėjus trims dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, EANA vykdomasis organas, sudarytas iš penkių narių, įskaitant AFP generalinį direktorių Fabrice‘ą Friesą, nusprendė „nedelsiant“ sustabdyti TASS narystę, kol bus priimtas generalinės asamblėjos sprendimas.

EANA tuomet teigė, kad šis žingsnis susijęs su „nauju Rusijos vyriausybės įvestu reguliavimu, kuris smarkiai riboja žiniasklaidos laisvę“.

Prasidėjus Rusijos invazijai, Rusijos ryšių reguliavimo institucija nurodė nepriklausomai žiniasklaidai vengti vartoti žodžius „užpuolimas, invazija ar karo paskelbimas“, įspėdama, kad už tai gresia blokavimas ir baudos. „Roskomnadzor“ taip pat teigė, kad „patikimos informacijos“ galima rasti „oficialiose Rusijos informacijos priemonėse“.

EANA generalinis sekretorius Alexandru Ion Giboi teigė, kad TASS nesilaikė vieno iš „svarbiausių aljanso tikslų... vykdyti žurnalistinę veiklą pagal aukščiausius įmanomus standartus“.

Aljansas taip pat pareiškė visapusišką paramą Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Mes ir toliau padėsime ir darysime viską, kas yra mūsų žmogiškosiose galiose, kad paremtume „Ukrinform“, ten dirbančius mūsų kolegas ir draugus“, – sakė A. I. Giboi.

Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežus daugiau kaip 210 tūkst. vaikų

Ukraina kaltina Rusiją nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prievarta išvežus daugiau kaip 210 tūkst. vaikų. Juos norima padaryti Rusijos piliečiais, pareiškė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Šie vaikai yra tarp 1,2 mln. žmonių, kuriuos Rusija, Ukrainos vadovybės teigimu, išvežė prieš jų valią. Rusija tuo tarpu kalba apie „pabėgėlius“, kurie vyksta į Rusiją bėgdami nuo mūšių.

O. Scholzas per pokalbį su V. Putinu pareikalavo paliaubų

O. Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su V. Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.

O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.

Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.

Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.

S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.

Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.

O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.

O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.

Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.

JAV gynybos sekretorius per pokalbį su S. Šoigu pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kalbėjosi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų“.

L. Austinas, Pentagono duomenimis, per pokalbį telefonu penktadienį taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti atvirus ryšių kanalus. Pastarąjį kartą L. Austinas ir S. Šoigu kalbėjo vasario 18-ąją – likus mažiau nei savaitei iki rusų invazijos į kaimyninę šalį.

JAV tiekia Ukrainai daug ginklų. Tuo pat metu vyriausybė Vašingtone jokiomis aplinkybėmis nenori tiesiogiai kištis į konfliktą ir tapti karo šalimi.

Indija vėl atidaro savo ambasadą Kyjive

Indija vėl atidaro savo ambasadą Ukrainoje. Darbas Kyjive bus atnaujintas ateinantį antradienį, penktadienį Naujajame Delyje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Prieš du mėnesius ambasada laikinai buvo perkelta į Varšuvą.

Indija laikosi neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje. Šalis nepasmerkė karo, taip pat neremia Vakarų sankcijų. Vietoj to Indija išplėtė prekybą su Rusija ir, pavyzdžiui, perka iš jos daugiau pigios naftos. Tačiau šalis palaiko gerus ryšius ir su Vakarais.

Ukrainos slaptoji tarnyba uždraudė į šalį atvykti 13 žurnalistų

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.

„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.

Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.

Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų.

Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.

Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.

SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.

Ukrainos žvalgybininkas: V.Putinas sunkiai serga vėžiu, o Rusijoje rengiamasi perversmui

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu britų „Sky News“ kanalui pateikė įdomių įžvalgų. Jis tvirtino, kad turi žinių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga vėžiu, taip pat turi ir kitų ligų, o jo valdomoje Rusijoje rengiamasi perversmui.

K. Budanovas kalbėjo, kad Rusijoje jau rengiamasi perversmui. Juo bus siekiama pašalinti V.Putiną iš valdžios. Ukrainos žvalgybininkas tvirtino, kad Rusijos prezidentas sunkiai serga vėžiu.

K.Budanovas mano, kad Ukrainos karas su Rusija baigsis iki šių metų pabaigos. Anot „Sky News“, tai kol kas optimistiškiausia aukštas pareigas užimančio Ukrainos pareigūno prognozė.

K. Budanovas sako įsitikinęs prognozuojama baigtimi.   „Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje, o aktyvūs koviniai veiksmai pasibaigs iki metų pabaigos“, – kalbėjo Ukrainos žvalgybos vadovas.

Jis sakė nesistebintis dėl priešo nesėkmių kare. „Apie savo priešą žinome viską. Aštuonerius metus kovojame su Rusija. Labai išreklamuota Rusijos galia yra mitas. Tai tik minia žmonių, turinčių ginklus“, – sakė K.Budanovas.

Anot jo,  pralaimėjimas Ukrainai lems Rusijos prezidento pašalinimą iš valdžios, o šis procesas, pasak žvalgybininko, jau pradėtas ir jo sustabdyti neįmanoma.

K.Budanovas tvirtino, kad jo teiginiai nėra informacinio karo dalis, jis žino, ką kalba. „Tai mano darbas. Jei ne aš, kas  žinos?“ – britų žurnalistams sakė jis.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeRusijaišvežami žmonės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių