Karas: Chersono srities teritorijoje vyksta įnirtingos kovos

Šį raginimą JAV paskelbė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komandai vykstant į Ukrainą ir planuojant vėliau šią savaitę apsilankyti Zaporižios jėgainėje.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) pakartojo raginimus sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę, kuri buvo užimta Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną ir pastarosiomis savaitėmis buvo ne kartą apšaudyta.

Aplink didžiausia Europoje elektrinę suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

188-oji karo Ukrainoje diena

Kaip jau ne kartą sakėme, atominė elektrinė nėra tinkama vieta kovinėms operacijoms.

„Kaip jau ne kartą sakėme, atominė elektrinė nėra tinkama vieta kovinėms operacijoms“, – sakė J. Kirby žurnalistams, perspėdamas dėl labai realios branduolinės avarijos ar incidento rizikos.

„Mes ir toliau manome, kad kontroliuojamas Zaporižios branduolinių reaktorių sustabdymas artimiausiu metu būtų saugiausias ir mažiausiai rizikingas variantas“, – sakė J. Kirby.

Jis taip pat išreiškė tvirtą paramą numatytam TATENA inspektorių vizitui į Zaporižią.

„Rusija turėtų užtikrinti saugią ir nevaržomą prieigą nepriklausomiems inspektoriams“, – sakė J. Kirby.

Pentagonas: Rusijai sunkiai sekasi rasti karių karui Ukrainoje

Rusijai sunkiai sekasi rasti daugiau karių karui Ukrainoje: žmonės paimami net iš kalėjimų, o daugelis naujokų yra vyresnio amžiaus, prastos formos ir nepakankamai apmokyti, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atkreipė dėmesį į praėjusį ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtą dekretą nuo kitų metų sausio padidinti šalies kariuomenės narių skaičių maždaug 10 proc. iki 1,15 mln. karių.

Prieš daugiau kaip šešis mėnesius įsiveržusi į Ukrainą Maskva patyrė didelių nesėkmių ir nuostolių, ir Pentagonas mano, kad „šios pastangos vargu ar bus sėkmingos, nes Rusija istoriškai nevykdė personalo ir karių skaičiaus tikslų“, sakė tas pareigūnas.

„Rusija jau pradėjo plėsti verbavimo pastangas“, – žurnalistams kalbėjo pareigūnas.

„Iš dalies tai pavyko padaryti panaikinus viršutinę amžiaus ribą naujokams, taip pat verbuojant kalinius“, – teigė Pentagono pareigūnas.

„Pastebėta, kad daugelis šių naujokų yra vyresnio amžiaus, prastos fizinės formos ir nepakankamai apmokyti“, – sakė jis.

Pasak pareigūno, Pentagonas padarė išvadą, kad iki metų pabaigos bet koks papildomas naujokų skaičius gali iš esmės nepadidinti bendros kovinės galios.

Jo teigimu, dar prieš karą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms galėjo trūkti 150 000 karių iki nustatyto tikslo turėti jų milijoną.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas (Kolinas Kalas) anksčiau šį mėnesį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų.

Ukrainos Chersono srityje nušautas aukšto rango prorusiškas pareigūnas

Ukrainos pietinėje Chersono srityje nušautas buvęs ukrainiečių įstatymų leidėjas, prasidėjus karui perėjęs į Rusijos primestos valdžios pusę, pirmadienį pranešė rusų tyrėjai.

Aleksejus Kovaliovas „Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vadovo pavaduotojas, žuvo nuo kulkų“, paskelbė tyrėjai platformoje „Telegram“.

Pasak jų, išpuolis buvo įvykdytas jo namuose sekmadienį. Kita auka tapo kartu su juo gyvenusi jauna moteris, priduriama pranešime.

Daugiau informacijos nepateikiama.

A. Kovaliovo žūtį Ukrainos televizijai pirmadienio vakarą patvirtino ir Chersono srities tarybos deputatas ir administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanis.

„Šiandien jau išsamiai žinoma, kad jis buvo rastas negyvas savo name Hola Prystanėje, jis buvo rastas nušautas. Moteris, su kuria jis gyveno, buvo rasta be sąmonės, su pjautine žaizda gerklėje. Ji buvo išvežta į reanimaciją, bet šį rytą mirė“, – pranešė jis.

Pastaraisiais mėnesiais per išpuolius okupuotoje teritorijoje žuvo arba buvo sužeisti keli su okupacinėmis Rusijos pajėgomis bendradarbiaujantys ukrainiečių pareigūnai.

33-ejų A. Kovaliovas 2019 metais buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą; jis dirbo prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijoje.

Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje ir Rusijos kariuomenei užėmus Chersoną, A. Kovaliovas paskelbė apie bendradarbiavimą su okupantais ir viešai palaikė Chersono srities prisijungimą prie Rusijos. Jis buvo pašalintas iš „Liaudies tarno“ frakcijos, bet tapo sričiai Rusijos primestos valdžios aukšto rango pareigūnu.

Birželio mėnesį A. Kovaliovas išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

280 tūkst. gyventojų turintį Chersoną Rusijos pajėgos užėmė kovo 3 dieną.

Ukrainos prezidentūra: beveik visoje Chersono srities teritorijoje vyksta įnirtingos kovos

Beveik visoje pietinės Ukrainos Chersono srities, kurią yra okupavusios Rusijos pajėgos, teritorijoje vyksta įnirtingos kovos, antradienį pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Išvakarėse Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti pietinį regioną, kurį karo pradžioje užėmė Rusija.

„Visą dieną ir naktį Chersono srityje tęsėsi galingi sprogimai“, – teigiama rytiniame prezidentūros pranešime.

„Įnirtingos kovos vyksta beveik visoje Chersono srities teritorijoje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolamuosius veiksmus įvairiomis kryptimis“, – priduriama jame.

Regiono pareigūnai teigė, kad ilgai lauktas puolimas yra „Chersono srities deokupacijos pradžia“.

Britanijos žvalgybos teigimu, nors „kol kas neįmanoma patvirtinti Ukrainos pažangos masto“, jos kariuomenė suintensyvino „artilerijos ugnį fronto linijos sektoriuose visoje Pietų Ukrainoje“.

Ji pridūrė, kad ukrainiečiai suduoda „ilgojo nuotolio tikslius smūgius, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas“.

Rusijos pajėgos srities centrą Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ išvakarėse pranešė, kad buvo pralaužta pirmoji rusų gynybos linija Chersono srityje.

Chersono sritis yra svarbus Ukrainos žemės ūkio regionas ir ribojasi su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Charkivo centrą žuvo mažiausiai penki žmonės

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo centrą žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė miesto meras.

Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad žinoma apie mažiausiai penkis žuvusius ir septynis sužeistus žmones.

Kiek anksčiau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo miesto centrinius rajonus.

I. Terechovas sakė, kad į miestą pataikė maždaug aštuoni sviediniai.

„Iš artilerijos pabūklų apšaudyta centrinė miesto dalis. Pirminiais duomenimis, nukrito aštuoni sviediniai... Kol kas žinome apie gaisrą vienoje iš charkiviečių mėgstamų poilsio vietų. Pataikyta ir į dar vieną poilsio vietą – išdužo aplinkinių namų langai“, – nurodė meras.

O. Synjehubovas paragino gyventojus likti slėptuvėse.

Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 50 km nuo Rusijos sienos, esančiam Charkivui pavyko atremti rusų pajėgų pastangas užimti miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. gyventojų.

Pasak pareigūnų, karo metu smarkiai apšaudomame mieste jau žuvo šimtai žmonių.

Rusijos ambasadorius kviečiamas į Slovakijos URM

Rusijos ambasadorius Bratislavoje Igoris Bratčikovas antradienį bus iškviestas į Slovakijos užsienio reikalų ministeriją dėl dalyvavimo buvusio šalies premjero Roberto Fico partijos „Smer-SD“ renginyje.

Tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje parašė Slovakijos URM vadovas Ivanas Korčokas, praneša portalas „eurointegration“.

„Aš smerkiu partijos „Smer-SD“ sprendimą. Ji šiandien pasikvietė Rusijos Federacijos ambasadorių į savo politinį renginį, dangstydamasi Slovakijos nacionalinio sukilimo metinių minėjimu, ir plojo jo kalbai“, – pareiškė Slovakijos diplomatijos vadovas.

Ministro nuomone, „pasipiktinimą kelia tai, kad „Smer-SD“ nariai visi kaip vienas stovėjo už valstybės, kariaujančios žiaurų karą prieš mūsų kaimynę, atstovo ir taip trypė atminimą tų, kurie paaukojo savo gyvybę už laisvę ir kovojo teisingoje pusėje“.

„Smer-SD“ jau galutinai ir oficialiai, ne tik žodžiais, yra agresoriaus pusėje ir palaiko jį kare prieš Ukrainą“, – pridūrė I. Korčokas.

Renginyje dalyvavusio Rusijos ambasadoriaus veiksmus Slovakijos URM vadovas pavadino „prieštaraujančiais pagrindiniams užsienio diplomato nesikišimo į vidaus reikalus principams“.

Rusijos ambasada Slovakijoje patvirtino, kad I. Bratčikovas partijos „Smer-SD“ kvietimu dalyvavo „ceremonijoje, per kurią buvo padėti vainikai prie paminklo Slovakijos nacionalinio sukilimo didvyriams Zvolene“. Šis miestas 1944 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo vienas iš ginkluotos slovakų tautos kovos prieš nacistus centrų.

Valstybės išdavimu įtariamas buvęs Ukrainos generolas gali gauti prieglobstį Rusijoje

Buvusiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolui Andrijui Naumovui, kuris galimai perdavė priešui informaciją apie Černobylio draudžiamą zoną, gali būti suteiktas prieglobstis Rusijoje, praneša leidinys „The Insider“.

Gautomis žiniomis, birželio 7 d. buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios vidaus saugumo valdybos vadovas A. Naumovas buvo sulaikytas Serbijoje už nedeklaruotų brangenybių kontrabandą, jam gresia iki 12 metų kalėjimo.

Ukrainoje jis įtariamas valstybės išdavimu. „Eidamas valstybinės įmonės, užtikrinančios Černobylio AE draudžiamos zonos veiklą, vadovo pareigas, vėliau – vadovaujamas pareigas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, jis rinko informaciją apie Černobylio AE draudžiamos zonos saugumo sistemų funkcionavimą“, – sakoma Ukrainos valstybinio tyrimų biuro pareiškime.

„The Insider“ duomenimis, Rusija pasirengusi suteikti A. Naumovui prieglobstį mainais į parodymus prieš Volodymyrą Zelenskį. Mat teigiama, kad Rusija nori surengti Ukrainos prezidento teismą.

Šiame procese buvęs Ukrainos generolas turėtų pareikšti, kad esą „V. Zelenskio įsakymu buvo vykdomas taikių Donbaso gyventojų genocidas“.

Kovo 31 d. V. Zelenskis pranešė, jog dviem Ukrainos generolams buvo atimti laipsniai, nes paaiškėjo, kad jie yra išdavikai. Tai buvo A. Naumovas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos valdybos Chersono srityje viršininkas Sergijus Krivoručka.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 47 550 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 30 d. jau neteko apie 47 550 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 954 tankų, 4 294 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 079 artilerijos sistemų, 282 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 151 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 234 lėktuvų, 204 sraigtasparnių, 847 dronų, 196 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 217 automobilių, 103 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Iš Ukrainos uostų išplaukė dar šeši laivai su grūdais

Antradienį iš trijų Ukrainos uostų išplaukė dar šeši lavai su grūdais. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Infrastruktūros ministerija.

Vienas iš jų – „Karteria“ – JT Pasaulio maisto programos užsakymu gabena Jemeno gyventojams 37,5 tūkst. tonų kviečių.

Iš viso šešiuose laivuose yra 183 tūkst. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.

„Mažiau kaip per mėnesį mes eksportavome beveik pusantro milijono tonų žemės ūkio produkcijos, ir tai gana geras rezultatas. Bet mes turime pasiekti, kad iš trijų Didžiosios Odesos uostų per mėnesį išplauktų 100-150 laivų“, – pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

Iš viso nuo jūrų blokados nutraukimo iš Odesos srities uostų išplaukė 61 laivas su maždaug 1,5 mln. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.

Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.

ES ministrai aptarė galimybę didinti ginklų gamybą, mokyti Ukrainos karius

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti.

„Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Dviejų dienų susitikimą išvakarėse pradėję ES gynybos ministrai ieško geriausio būdo telkti karinę techniką ir išteklius, taip pat didmena įsigyti šaudmenų ir ginkluotės – pavyzdžiui, oro erdvės gynybos sistemų, itin reikalingų Ukrainai.

Per derybas taip pat aptariama, kokį vaidmenį 27 valstybių blokas galėtų atlikti apmokant ukrainiečių naujokus Europoje, kol auga žmogiškieji nuostoliai ir mažėja patyrusių karių, o už mokymus paprastai atsakingi karininkai dalyvauja mūšiuose.

Kelios ES narės jau dabar dvišaliu pagrindu rengia mokymus, tačiau kai kurios šalys mano, kad šios pastangos turėtų būti remiamos visos Bendrijos lygiu. Nyderlandai atkreipia dėmesį į naujus išminavimo mokymus, kuriuos rengia kartu su Vokietija.

„Būtų gerai, kad tai būtų vykdoma labiau struktūruotu pagrindu ir kad visa ES tai darytų struktūriškai ir organizuotai, kad tai galėtų tęstis kurį laiką“, – pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovnis), kuris taip pat vadovauja savo šalies Gynybos ministerijai.

Tačiau yra ir manančių, kad tokie užmojai gali būti nerealistiški.

„Tai galbūt nėra greičiausias būdas; nesu dėl to tikras“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas (Fransua Baušas).

Austrija šią idėją taip pat įvertino skeptiškai, o Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas teigė, kad jo šalis pasirengusi padėti, bet pabrėžė, jog tokia ES lygio misija „turi būti praktiška“.

Vėliau antradienį bloko šalių diplomatijos vadovai aptars siūlymą įvesti papildomus vizų išdavimo apribojimus Rusijos piliečiams, siekiant padidinti spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui, prieš pusmetį pradėjusiam karą, atnešusį didelių ekonominių nuostolių Europos ir pasaulio ekonomikai.

Gegužę ES jau sugriežtino vizų apribojimus Rusijos pareigūnams ir verslininkams, tačiau Lenkija ir Baltijos šalys vis garsiau ragina nebeįsileisti ir rusų turistų.

„Turi būti daugiau apribojimų Rusijos piliečių kelionėms, – nurodė A. Pabrikas. – Negalime tiesiog suteikti privilegijų žmonėms, remiantiems tokius prezidentus kaip V. Putinas.“

Tačiau J. Borrellis perspėjo, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams vargu ar sulauks plačios paramos Europos Sąjungoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi ES diskusijas dėl vizų ir pavadino jas dalimi Vakarų veiksmų prieš Rusiją, kurie yra „neracionalūs ir ribojasi su beprotybe“.

Pasak D. Peskovo, bet kokie apribojimai būtų tiesiogiai nukreipti prieš Rusijos piliečius, o Maskva imtųsi atsakomųjų priemonių.

Rusų prokurorai dėl tėvynės išdavimo teisiamą I. Safronovą prašo įkalinti 24 metams

Rusijos prokurorai antradienį paprašė skirti 24 metus kalėjimo buvusiam žurnalistui Ivanui Safronovui, kuris kaltinamas išdavyste dėl tariamo valstybės paslapčių atskleidimo, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Prokuroras prašė nuteisti Ivaną 24 metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ po uždaro posėdžio sakė I. Safronovo advokatas Dmitrijus Katčevas.

Anksčiau šiemet prieš teismą stojęs I. Safronovas pareiškė esąs nekaltas ir pasmerkė bylą.

32-ejų I. Safronovas, kuris yra kaltinamas „valstybės išdavimu tam tikra šnipinėjimo forma“, ilgus metus dirbo verslo laikraščiuose „Kommersant“ ir „Vedomosti“ ir buvo vienas gerbiamiausių Rusijos žurnalistų, rašančių apie gynybą.

Rusijos žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos pastaraisiais metais patiria vis didesnį spaudimą. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje jau užsidarė kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.

I. Safronovas buvo suimtas 2020 metų liepą, kai pasitraukė iš žurnalistikos ir nuėjo dirbti valstybinės kosmoso agentūros vadovo patarėju.

Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai kaltina I. Safronovą rinkus konfidencialią informaciją apie Rusijos kariuomenę, gynybą bei saugumą ir perdavus ją vienos NATO šalies žvalgybai.

I. Safronovas teismo procesą vadina „visiška teisingumo parodija“ ir neigia savo kaltę.

I. Safronovo teigimu, jo reportažai buvo pagrįsti atvirų šaltinių analize ir pokalbiais su pareigūnais. Be to, jam iki šiol nepaaiškinta, kas konkrečiai jam inkriminuojama kaip valstybės išdavimas.

Latvija griežčiau tikrins atvykstančius Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečius

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams.

Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai.

Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst. vizų, o nuo karo pradžios vasarį iki birželio vidurio – kiek per 900.

Latvijos atstovybės užsienyje nuo vasario 25-osios nebepriima Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą. Jos dabar suteikiamos tik išimtiniais atvejais – humanitariniais sumetimais, Europos Sąjungos šalių piliečių artimiesiems, sunkios ligos ar giminaičių mirties atveju. Toks pat modelis taikomas Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje.

Anot VRM, vizų apribojimus būtina griežtinti, nes Ukrainoje kariaujantys Rusijos piliečiai daro karo nusikaltimus, o rusų pareigūnai savo kasdieniu darbu leidžia Maskvai tęsti agresiją.

Latvijos pareigūnams taip pat kelia susirūpinimą tai, kad dėl karo į Rusiją nelegaliai patenka daugiau ginklų ir sprogstamųjų medžiagų.

Be to, Rusijos žiniasklaida jau ilgą laiką propaguoja neapykantą NATO, ES ir žmonėms, nepalaikantiems Maskvos užsienio politikos, nurodė VRM.

Ministerija priminė, kad Baltarusija savo ruožtu remia invaziją į Ukrainą ir vasarį suteikė Rusijos kariuomenei placdarmą puolimui prieš kaimyninę šalį.

Minskas taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Maskva žvalgybos srityje, o pernai ėmė organizuoti masinius neteisėtų migrantų srautus į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, pabrėžė VRM.

Tuo metu Kamerūno piliečiai vis dažniau prašo vizų Latvijos atstovybėje Egipte, bet jų pateikiami dokumentai neretai būna suklastoti – taigi, tokių asmenų atvykimas irgi gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė latvių pareigūnai.

Rusų politikui L. Gozmanui skirta 15 parų arešto už A. Hitlerio ir J. Stalino palyginimą

Maskvos teismas antradienį skyrė 15 parų arešto vienam liberaliam politikui, kuris sovietų diktatoriaus Josifo Stalino režimą prilygino Adolfo Hitlerio nacistinei Vokietijai.

72-ejų Leonidas Gozmanas buvo nubaustas už 2020 metų įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame jis kritikavo Rusijos teisės aktus, draudžiančius Sovietų Sąjungą lyginti su nacistine Vokietija, sakydamas, kad „neteisinga dėti tarp jų lygybės ženklą – Hitleris buvo absoliutus blogis, o Stalinas – dar blogesnis“.

Antradienį Maskvos Tverės rajono teismas nusprendė, kad ši L. Gozmano pastaba pažeidė įstatymą.

L. Gozmanas, griežtas Maskvos karo Ukrainoje kritikas, išvyko iš Rusijos, kai jis prasidėjo, bet birželį grįžo ir tai pavadino „moraliniu“ pasirinkimu.

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė jį į „užsienio agentų“ sąrašą. Užsienio agentais laikomi asmenys ir subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo publikacijas; antraip jiems gali grėsti baudos.

Liepą rusų pareigūnai trumpam buvo sulaikę L. Gozmaną, Rusijos vidaus reikalų ministerijai išdavus arešto orderį dėl jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos.

Opozicionierius kaltinamas pažeidęs įstatymą, pagal kurį Rusijos piliečiai privalo pranešti valdžios institucijoms apie turimą užsienio šalies pilietybę arba leidimą gyventi kitoje valstybėje.

L. Gozmanas sakė pranešęs institucijoms apie savo Izraelio pilietybę, tačiau jos teigė, kad jis to nepadarė per nustatytą laiką.

Šis tyrimas dar tęsiamas. Jei bus pripažintas kaltu, L. Gozmanui gali būti skirta bauda arba viešieji darbai.

Vatikanas paaiškino popiežiaus poziciją dėl Ukrainos

Vatikanas antradienį paaiškino popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Ukrainos, pontifiko komentarams apie rusų ultranacionalisto dukters žūtį suerzinus Kyjivą.

„Šventojo Tėvo žodžius šiuo jautriu klausimu reikia suprasti kaip balsą, pakeltą ginant žmogaus gyvybę ir su ja susijusias vertybes, o ne kaip politinę poziciją“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.

Pareiškime pabrėžiama, kad karą Ukrainoje „pradėjo Rusijos Federacija“ ir kad Pranciškus „aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.

Rugpjūčio 24 dieną kalbėdamas Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, popiežius taip komentavo konfliktą: „Tiek daug nekaltų žmonių... moka kainą už beprotybę.“

Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Darją Duginą – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrą, žuvusią sprogus bombai, padėtai jos automobilyje.

Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas atsakė, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.

Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo. Jo nuosaikus požiūris papiktino Kyjivą, kuris praėjusią savaitę pasmerkė jo pareiškimą, kuriame popiežius apgailestavo, kad už karą moka nekalti žmonės abiejose šalyse.

„Jau kažkas galėtų man ir pasakyti: bet juk esi už [Rusijos prezidentą] Putiną! Ne, nesu“, – pabrėžė popiežius birželį jėzuitų žurnalo „Civilta Cattolica“ paskelbtame interviu.

„Paprasčiausiai esu prieš sudėtingumo redukavimą iki... „gerų ir blogų vyrukų“, negalvojant apie šaknis ir interesus, kurie yra labai sudėtingi“, – pridūrė jis.

Liepą Romos Katalikų Bažnyčios vadovas vėl išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje.

Rugsėjo viduryje 85 metų pontifikas turėtų dalyvauti religinių lyderių suvažiavime Kazachstane.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, karštai palaikantis tiek V. Putiną, tiek jo karą Ukrainoje, irgi ruošėsi dalyvauti šiame forume, bet vėliau pareiškė, kad į jį nevyks.

V. Zelenskis su TATENA komanda aptarė padėtį Zaporižios AE

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, besiruošiančia išvykti ilgai laukto vizito į Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę.

„Norime, kad TATENA misija... pasiektų elektrinę ir padarytų viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta [branduolinės katastrofos] pavojaus“, – prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Didžiausia Europoje atominė elektrinė nuo kovo pradžios yra užimta Rusijos pajėgų. Pastaruoju metu aplink jėgainę suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Šiandien tai tikriausiai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su Ukrainos ir pasaulio saugumu“, – pabrėžė V. Zelenskis, ragindamas „nedelsiant demilitarizuoti elektrinę“ ir perduoti ją „visiškai Ukrainos kontrolei“.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pranešė, kad savaitgalį Zaporižios AE vėl buvo apšaudyta. Maskva ir Kyjivas apsikeitė kaltinimais dėl atakų aplink šešių branduolinių reaktorių kompleksą, esantį ant Dniepro upės kranto Ukrainos pietuose.

Šiame straipsnyje:

Zaporižios atominė elektrinė