Karas: V. Zelenskis nori paspartinti savo šalies kelią į ES, NATO – Ukraina turi laimėti karą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I-ojo žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.

Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V. Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.

Kai Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgą ir paskelbė jį Rusijos sostine, „nė viena Europos šalis nepripažino šios teritorijos kaip priklausančios Rusijai“, tęsė Kremliaus vadovas.

„Visi laikė ją Švedijos dalimi. Tačiau nuo neatmenamų laikų ten gyveno slavai, kartu su finougrų tautomis“, – pridūrė jis.

„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V. Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.

Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti.

„Tai, per istoriją yra buvę laikų, kai būdavome priversti atsitraukti – bet tik kad atgautume galią ir judėtume į priekį“, – teigė Rusijos lyderis.

Švedijos pralaimėjimas 1700–1721 metų Didžiajame Šiaurės kare padarė Rusiją viena iš Baltijos jūros regiono galybių ir svarbia Europos veikėja.

Tačiau Rusijos ryšiai su Vakarais pastaruoju metu subyrėjo, Kremlius pasiuntus pajėgas į Ukrainą, tad Maskva dabar stengiasi nepabrėžti Petro I artumo Europai ir skiria daugiau dėmesio jo vaidmeniui plečiant Rusijos teritoriją.

Praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams po šio caro pastangų priartint Rusiją prie Europos, rusai ketvirtadienį minėjo Petro Didžiojo 350-ąjį gimtadienį  šalyje, kuri dėl konflikto Ukrainoje yra tapusi itin izoliuota.

Caras Petras I viešpatavo nuo 1682 iki savo mirties 1725 metais. 1721-aisiais jis prisiėmė imperatoriaus titulą.

V. Zelenskis įvedė sankcijas V. Putinui, visiems Rusijos vadovybės nariams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos vadovams, įskaitant prezidentą V. Putiną ir visus ministrus, įvedamos asmeninės sankcijos.

Scanpix nuotr.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patvirtintos sankcijos įvestos visiems Rusijos vyriausybės ir Saugumo tarybos nariams, taip pat Kremliaus atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui. Jomis uždrausta atvykti į Ukrainą, panaikintos vizos ir leidimai bei blokuojamas finansinis turtas.

Dekretas įsigaliojo ketvirtadienį, nurodoma Ukrainos prezidentūros tinklalapyje. V. Zelenskis taip pat pasirašė direktyvą, pagal kurią sankcijos įvedamos 236 Rusijos universitetams ir jų vadovams.

Rusijos švietimo ministras pareiškė, kad tai Maskvos neatgrasys.

„Kyjivo režimo šios dienos sprendimas rodo jo neadekvatumą ir nesugebėjimą kontroliuoti situacijos. Tai desperacijos gestas, kuris negali užkirsti kelio Donbaso ir išlaisvintų teritorijų integracijai į bendrą su Rusija švietimo erdvę“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sergejus Kravcovas.

Dėl sankcijų dešimtys Rusijos kompanijų perkels savo biurus iš Europos į Turkiją

Rusija ir Turkija pastarosiomis savaitėmis svarstė sankcionuojamų Rusijos bendrovių perėjimo iš Europos į Turkijos jurisdikciją procesą, praneša laikraštis „Habertürk“.

Leidinio žurnalisto Çetinero Çetino duomenimis, pastarąsias 48 dienas Rusija ir Turkija aktyviai nagrinėjo klausimus, susijusius su Rusijos kompanijų, kurioms taikomos ES sankcijos, relokacija iš Europos į Stambulą.

„Mano gautomis žiniomis, 43 Rusijos kompanijos, įskaitant „Gazprom“, ir oligarchai perkels savo būstines iš Europos į Stambulą. Manoma, kad šis procesas prasidės liepą“, – pažymi Ç. Çetinas.

Pasak jo, prieš Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo vizitą į Turkiją ten lankėsi Rusijos delegacija, kuri aptarė preliminarias Rusijos kompanijų biurų perkėlimo iš Europos sąlygas.

Anksčiau „Bloomberg“ pranešė, jog kai kurios Rusijos aviacijos bendrovės svarsto galimybę perkelti savo verslą į Turkiją, kad išvengtų sankcijų.

Rusijos kare prieš Ukrainą Turkija mėgina laikytis neutralios pozicijos, nors leidžia eksportuoti ginklus į Ukrainą.

Turkija yra priklausoma nuo turistų iš Rusijos, kurių skaičius 2021 metais, nepaisant koronaviruso pandemijos, sudarė 5 mln.

E. Macronas patikino Ukrainą, kad ši gaus daugiau sunkiosios ginkluotės

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patikino Kyjivą, kad jo šalis pristatys Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės, kurios reikia gynybai nuo Rusijos.

Scanpix nuotr.

Per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu E. Macronas pabrėžė, kad jo šalis yra Ukrainos pusėje, ketvirtadienio vakarą pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai taip pat aptarė Kyjivo poreikius, susijusius su karine įranga, politine ir finansine parama bei humanitarine pagalba.

Prancūzija jau pasiuntė į Ukrainą haubicas „Caesar“ ir Prancūzijoje apmokė Ukrainos karius, kaip jas naudoti. 155 milimetrų kalibro sunkvežimyje montuojama haubica gali tiksliai smogti taikiniams iki 40 kilometrų atstumu. Paryžius taip pat nusiuntė Kyjivui prieštankinių raketų „Milan“. Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna  gegužės pabaigoje lankydamasi Kyjive sakė, kad rengiamas „konkretus atsakas“ į Ukrainos sunkesnių ginklų poreikį.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas ir V. Zelenskis susitarė palaikyti ryšį, ypač dėl Ukrainos paraiškos įstoti į ES ir diskusijos šia tema Europos Vadovų Taryboje birželio 23–24 dienomis.

Ekspertas: O. Scholzas darys viską, kad Ukraina negautų vokiškos ginkluotės

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tęs savo pirmtakės Angelos Merkel politiką ir nesiųs Ukrainai žadėtos ginkluotės kovai su okupantais rusais.

Tai pareiškė karo ekspertas Olegas Ždanovas, kalbėdamasis su Rusijos žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu, praneša portalas TSN.

Scanpix nuotr.

Jo nuomone, O. Scholzas darys visa, kad Ukraina negautų vokiškos ginkluotės.

Mums tai nebus mirtina, bet skausminga.

„Manau, kad mes vargu ar gausime ginkluotės iš Vokietijos. Tai veikiausiai paties O. Scholzo politika. Galbūt jis negali viešai to pripažinti, bet slapta tęsia A. Merkel politiką. Neseniai leidinys „Bild“ iš esmės apkaltino A. Merkel ir O. Scholzą Rusijos pinigų plovimu. Todėl manau, jog jis dės visas pastangas, kad ginkluotė nepatektų į Ukrainą. Mums tai nebus mirtina, bet skausminga. Turėsime tai kompensuoti tiekimu iš kitų šalių“, – pareiškė O. Ždanovas.

Pasak jo, šiuo metu Vokietija teikia Ukrainai tik finansinę pagalbą.

„Be pinigų, dabar nieko daugiau negauname. Dar šiek tiek humanitarinės pagalbos... Išeitų, kad Vokietija atsiperka pinigais. Tiesa, sumos didelės, bet vis dėlto kartais mums labiau reikėtų ginkluotės. Nei „Gepardai“, nei „Leopardai“ iš Vokietijos „zoologijos sodo“ mūsų taip ir nepasiekė“, – konstatavo ekspertas.

JAV kariškiai: ginkluotės išteklius išeikvojusi Ukraina priklausoma nuo tiekimo iš Vakarų

Ukraina išeikvojo nuo sovietinių laikų turėtos ir rusiškų modelių ginkluotės atsargas, todėl dabar yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkų karinės pagalbos, stengdamasi apsiginti nuo Rusijos karinės invazijos, teigia šaltiniai JAV kariuomenėje.

Ukrainos, buvusios sovietinės respublikos, kariuomenė ir gynybos pramonė rėmėsi sovietine ir Rusijos naudojama įranga, šaulių ginklais, tankais, haubicomis ir kitais ginklais, kurie nėra suderinami su ginkluote, naudojama NATO ir kitų Vakarų šalių.

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiam nuo konflikto pradžios, kai Rusija vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimynę, didelė dalis Ukrainos turėtos ginkluotės buvo išeikvota arba sunaikinta per kautynes, sakė JAV šaltiniai.

Dabar Kyjivo pajėgos naudoja arba mokosi naudoti ginkluotę, kurios turi Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje.

Nuolatinis srautas

Karo pradžioje Vakarai vengė tiekti Kyjivui ginkluotę ir karinę techniką, baimindamiesi, kad karas gali eskaluotis į NATO ir Rusijos konfliktą.

Šalys taip pat baiminosi, kad jų modernios karinės technologijos gali patekti į Rusijos rankas.

Tačiau Ukrainos sąjungininkės perdavė Kyjivui savo turėtų rusiško standarto įrangos ir technikos, įskaitant tankus ir sraigtasparnius.

Jungtinės Valstijos taip pat vadovavo pastangoms gauti iš kitų buvusių sovietinių šalių šaudmenų, atsarginių dalių ir kitokių atsargų, atitinkančių Ukrainos poreikius.

Tačiau iki šiol visos šios priemonės buvo išeikvotos arba sunaikintos.

„Jų pasaulyje nebeliko“, – sakė vienas pareigūnas, turėdamas galvoje sovietinius ir rusiškus ginklus.

Tai reiškia, kad Ukrainos pajėgoms reikia pereiti prie vakarietiškos ginkluotės, kurią įgusti naudoti kai kada gali būti keblu.

Atsikračiusios ankstesnio susirūpinimo, kad konfliktas gali išsiplėsti arba kad į Rusijos rankas pateks svarbių technologijų, JAV ir jų partnerės NATO  dabar siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų ir salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS. Pastarosios gali smogti toliau esantiems taikiniams ir yra tiksliau nutaikomos negu Rusijos turimos sistemos.

Koordinuojant 40 narių turinčiai Ukrainos kontaktinei grupei sąjungininkių gynybos vadai planuoja pagalbą Ukrainai, kad Kyjivo pajėgos gautų nuolatinį šaudmenų, atsarginių dalių ir ginkluotės srautą, sakė kitas JAV kariškis.

Pareigūnai pabrėžė, kad ginkluotės tiekimas iš pažiūros vyksta lėtai, bet tai daugiausiai lemia sąjungininkų noras, kad Ukrainos pajėgos šias priemones perimtų patikimai ir saugiai.

Tempą taip pat riboja rizika, kad didesnės ginkluotės atsargos gali būti sunaikintos per apšaudymus Ukrainos teritorijoje.

Dėl šių priežasčių Jungtinės Valstijos ginkluotę siunčia mažesnėmis partijomis.

Vėliausią 700 mln. dolerių (658 mln. eurų) paketą, paskelbtą birželio 1-ąją, sudarys keturios HIMARS sistemos, 1 000 prieštankinių raketų „Javelin' ir keturi sovietinės gamybos sraigtasparniai Mi-17.

Be to, Ukraina gaus 15 tūkst. sviedinių haubicoms, 15 lengvųjų šarvuotųjų mašinų ir kitų priemonių.

„Stengiamės palaikyti nuolatinį srautą“, – sakė antrasis JAV kariuomenės pareigūnas.

Toliašaudės ginkluotės poreikis

Kyjivas ne kartą prašė didesnio veikimo nuotolio raketų HIMARS, bet Vašingtonas sutiko jų perduoti tik įsitikinęs, kad Ukraina tam pasiruošusi.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis) trečiadienį sakė, kad Ukrainai kol kas ruošiamasi perduoti keturias HIMARS sistemas, bet ukrainiečių kariai apmokomi naudoti visą šių sistemų divizioną. Mokymų procesas trunka kelias savaites, todėl tai gali riboti sistemų tiekimo tempą.

HIMARS yra „labai sudėtinga ilgo nuotolio sistema“, žurnalistams sakė M. Milley.

„Turime sertifikuoti šiuos vaikinus [ukrainiečius], kad įsitikintume, jog jie mokės tinkamai naudotis šia sistema, – pridūrė generolas. – Jeigu jie ją naudos tinkamai, veiksmingai, poveikis mūšio lauke bus labai, labai geras.“

Tačiau vienas JAV pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos nelinkusios perduoti Ukrainai taktinių dronų „Grey Eagle“, baiminantis, kad jie galėtų smogti taikiniams Rusijos gilumoje. Vašingtonas sako, kad tai padidintų tiesioginio Vakarų konflikto su Maskva grėsmę.

Išnaudojusi sovietinių laikų ginkluotę Ukraina dabar priklausoma nuo sąjungininkių ginklų

Ukraina išeikvojo turėtą sovietų ir rusų ginkluotę ir dabar, kad apsigintų nuo Rusijos invazijos, yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkių ginklų, teigia JAV kariniai šaltiniai.

Kadaise Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis ir jos kariuomenė bei gynybos pramonė buvo kuriama pagal sovietų ir rusų standartus atitinkančią įrangą, šaunamuosius ginklus, tankus, haubicas – šios ginkluotės negalima pakeisti į vakarus esančių kaimynių ginklais. Per daugiau nei tris mėnesius trunkantį karą, prasidėjusį Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą, ta įranga išnaudota arba sunaikinta mūšyje, sako šaltiniai JAV. Dabar Kyjivo pajėgos naudoja arba mokosi naudoti ginklus, kuriuos turi JAV ir NATO sąjungininkės Europoje.

Pastovus srautas

Karo pradžioje Vakarai buvo atsargūs dėl ginklų tiekimų Kyjivui, nes baiminosi, kad tai gali sukelti NATO ir Rusijos konfliktą. Jie taip pat bijojo, kad jų pažangios ginklų technologijos pateks į Rusijos rankas. Vietoj to, kad sustiprintų Kyjivo kariuomenę, Ukrainos sąjungininkės pasiūlė savo rusiško standarto įrangos, įskaitant tankų ir sraigtasparnių, atsargas. JAV taip pat vadovavo pastangoms surasti kitose buvusiose sovietinėse valstybėse amunicijos, dalių ir papildomų atsargų, kurios atitiktų Ukrainos poreikius. Tačiau visa tai dabar jau sunaudota arba sunaikinta. „Pasaulyje jų nebėra“, – apie sovietinius ir Rusijos standartus atitinkančius ginklus sakė JAV pareigūnas. Tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos turi pereiti prie dažnai nepažįstamų ginklų, pagamintų pagal Vakarų specifikacijas.

Atsikračiusios ankstesnių būgštavimų, kad konfliktas gali išsiplėsti ar kad Rusija perims jautrias technologijas, Jungtinės Valstijos ir NATO partnerės siunčia Ukrainai sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, haubicas ir raketų artileriją „Himars“ – pastaroji pasižymi didesniu nuotoliu ir tikslumu, nei turi rusai.

40-ies narių Ukrainos kontaktinės grupės sąjungininkių gynybos vadai koordinuoja pagalbą, kad Kyjivo pajėgos gautų nuolatinį amunicijos, atsarginių dalių ir ginkluotės srautą, sakė kitas JAV kariuomenės pareigūnas. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad jeigu atrodo, jog ginklai atkeliauja lėtai, tai daugiausia dėl to, kad sąjungininkės nori būti tikros, jog Ukrainos pajėgos gali juos stabiliai ir saugiai įsisavinti. Šis tempas taip pat apriboja riziką, kad apšaudant Ukrainą sukaupta ginkluotė bus sunaikinta. Todėl JAV siunčia ginklus etapais.

Į naujausią birželio 1 d. paskelbtą 700 mln. JAV dolerių paketą įeina keturios artilerijos sistemos „Himars“, 1000 prieštankinių raketų „Javelin“ ir keturi sovietinio standarto sraigtasparniai Mi-17. Jame taip pat yra 15 tūkst. haubicų sviedinių, 15 lengvųjų šarvuočių ir kitos amunicijos. „Stengiamės išlaikyti pastovų srautą“, – sakė antrasis JAV pareigūnas.

Reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų

Kyjivas nuolat prašo didesnio nuotolio tiksliųjų raketų sistemų „Himars“, tačiau Vašingtonas sutiko tik tada, kai pajuto, kad Ukraina tam pasirengusi. Jungtinių štabų pirmininkas generolas Markas Milley trečiadienį sakė, kad rengiantis perduoti Ukrainai keturias „Himars“ sistemas rengiami mokymai, kad būtų po vieną būrį joms valdyti, o tai gali užtrukti kelias savaites ir sulėtinti jų pristatymą. „Himars“ yra „labai sudėtinga ilgojo nuotolio sistema“, žurnalistams sakė M. Milley. „Turime garantuoti, kad šie vaikinai žinos, kaip deramai naudotis sistema“. „Jei jie naudos ją tinkamai ir efektyviai, tai turės labai labai gerą poveikį mūšio lauke“, – sakė M. Milley.

Tačiau, pasak JAV pareigūno, Jungtinės Valstijos nenori siųsti Ukrainai savo taktinių bepiločių orlaivių „Grey Eagle“, nes bijo, kad jie nebūtų panaudoti smūgiuojant toli į Rusijos teritoriją - tai galėtų įtraukti Vašingtoną į tiesioginį konfliktą su Maskva.

Britų žvalgyba įspėja, kad Mariupolyje gali kilti didelė epidemija

Rusijos kariuomenės užimtame Mariupolyje gali kilti didelė choleros epidemija. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Kaip pažymima žinybos pranešime, Ukrainoje nuo 1995 metų pasitaikydavo nedidelių choleros protrūkių, ypač Azovo jūros pakrantėje, įskaitant Mariupolį.

„Medicinos paslaugos Mariupolyje jau beveik ištiktos kolapso: didelis choleros protrūkis mieste dar labiau sukomplikuos situaciją“, – sakoma pranešime.

Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenės užimtuose pietiniuose Ukrainos rajonuose žmonės ne visada gali gauti saugaus geriamojo vandens, telefono ryšis ir internetas veikia su dideliais pertrūkiais, o Chersone labai trūksta vaistų.

Ministras: Kyjivui grėsmės šiuo metu nėra, bet miestas pasiruošęs

Ukrainos vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio teigimu, sostinei Kyjivui Rusijos puolimo grėsmės šiuo metu nėra, bet miestas pasiruošęs galimai atakai.

„Šiandien Kyjivui puolimo grėsmės nera, – naujienų agentūrai AFP teigė D. Monastyrskis. – Prie Baltarusijos sienos nematyti karių telkimo, bet suvokiame, kad rytoj įmanomas bet koks scenarijus.“

Pasak ministro, miestui gali bet kada smogti Rusijos oro antskrydžiai. „Raketų ugnies taikiniu gali tapti bet kuri Ukrainos teritorija, įskaitant Kyjivą“, – tvirtino ministras. Jo teigimu, gali būti nusitaikyta į mieste esantį vyriausybės kvartalą ar istorinį centrą. Dėl to, D. Monastyrskio teigimu, šiuo metu organizuojami „rimti mokymai“. Be kita ko, ruošiamos gynybos linijos ir treniruojami Kyjive bei miesto apylinkėse pasiliksiantys kariai.

Vasario pabaigoje į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė iš pradžių puolė Kyjivą ir užėmė kelis miestelius jo apylinkėse. Tačiau ji po mėnesio iš ten pasitraukė ir dabar beveik visą savo dėmesį skiria šalies rytams ir pietums.

Ukraina sunaikino „Vagner“ samdinių bazę

Ukrainos kariai sunaikino „Vagner“ bazę, esančią okupuotoje Luhansko srityje, skelbia „Censor.net“.

Apie tai pranešė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Šį kartą buvo padegta „Vagner“ privačios karinės kuopos bazė, į kurią smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tik vienas Rusijos karys liko gyvas“, – rašė jis.

Ukraina smogė Rusijos pajėgų pozicijoms Chersono srityje

Ukraina penktadienį pranešė smogusi Rusijos kariuomenės pozicijoms pietinėje Chersono srityje, kur Kyjivo pajėgos stengiasi susigrąžinti teritorijas, užimtas Maskvos karinės invazijos pradžioje.

„Mūsų aviacija surengė virtinę smūgių priešo bazėms, technikos ir karių telkimo vietoms, taip pat lauko sandėliams prie penkių gyvenviečių Chersono srityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Chersono sritis, esanti šiauriau 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, tapo vienu pirmųjų Ukrainos regionų, užimtų Maskvos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukraina pradėjo puolimą, siekdama atkovoti šią teritoriją. Penktadienį ryte per spaudos konferenciją prezidentūra pripažino, kad karinė padėtis Chersono srityje išlieka „įtempta“.

„Visą dieną girdėjosi virtinės garsių sprogimų; kautynės tęsėsi prie srities ribų“, – sakoma prezidentūros pranešime.

Maskvos statytinių valdžia okupuotame Chersone iškėlė prielaidą, kad turėtų būti surengtas referendumas dėl srities prisijungimo prie Rusijos. Toks žingsnis atkartotų  kontroversišką plebiscitą, surengtą 2014 metais Kryme prieš pusiasalio aneksiją.

Anksčiau buvo paskelbta, kad srityje įvedama Rusijos valiuta – rublis.

TATENA sako privalanti apsilankyti Rusijos užimtoje Ukrainos atominėje elektrinėje

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė planuojanti apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, nors tam prieštarauja Kyjivas.

„Ši misija nėra norų ar pageidavimų reikalas, tai ukrainiečių ir TATENA įsipareigojimas“, – sakė Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) prieš Vienoje šią savaitę įvyksiantį TATENA valdytojų tarybos susitikimą.

Pasak jo, dabartinė padėtis netinkama, nes būtini priežiūros darbai nuolat atidedami, gyvybiškai svarbi įranga nepristatoma, o nelaimingo atsitikimo rizika didėja.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė Pietryčių Ukrainoje dabar yra užimta Rusijos pajėgų.

Rusija gegužės 19 dieną pagrasino atkirsti Ukrainą nuo Zaporižios elektrinės, jei Kyjivas nemokės Rusijai už šioje elektrinėje pagaminamą elektrą.

2021 metais – gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą – Zaporižios elektrinėje būdavo pagaminama 20 proc. Ukrainos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Kovo mėnesį rusų pajėgos užėmė Enerhodaro mieste esančią Zaporižios elektrinę. Enerhodarą nuo ukrainiečių tebekontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios skiria Dniepro upė.

R. Grossi pareiškime nurodė, kad yra labai susirūpinęs „itin įtemptomis ir sunkiomis ukrainiečių vadovybės ir darbuotojų darbo sąlygomis elektrinėje“.

„Štai kodėl TATENA saugumo ekspertai privalo nuvykti į šią elektrinę“, – tvirtino jis ir nurodė, kad „aktyviai stengiasi“ organizuoti TATENA vadovaujamą tarptautinę būtinų saugumo darbų misiją į Zaporižios elektrinę.

Tačiau pareigūnai Kyjive ketvirtadienį pakartojo nepritariantys tokiam vizitui.

Apsilankydama šiame objekte TATENA tik „įteisintų elektrinės okupaciją, nulemtą branduolinių teroristų buvimo“, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

„Kokiu būdu TATENA misija gali patekti į elektrinę, vis dar neaišku. Niekas iš Ukrainos jų ten nekvietė, – rašė „Enerhoatom“. – Ar jie ketina atvykti... per Rusiją ir Krymą, ar per kitas laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas saugomi Rusijos kariuomenės, be Ukrainos valios?!“

Toks vizitas būtų įmanomas tik Ukrainai atgavus elektrinės kontrolę, teigė jos operatorė ir paminėjo Černobylio elektrinę, kur TATENA apsilankė balandžio pabaigoje, tik pasitraukus rusų pajėgoms.

Kyjivas: siekdami Sjeverodonecko kontrolės, Rusijos kariai daro pažangą Bachmute

Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, daro pažangą Bachmuto mieste. Čia jų organizuojamų atakų tikslas veikiausiai yra atkirsti norimą užimti Sjeverodonecką nuo tiekimo linijų.

„Priešas stumiasi į priekį Vozdvyženkos-Rotų kryptimi, iš dalies sėkmingai, jo akiratyje – okupuotos sienos“, – penktadienį teigė generalinis štabas.

Šie miesteliai išsidėstę už maždaug 10 km į pietvakarius nuo Bachmuto. Iš jų Rusijos pajėgos galėtų apšaudyti iš Bachmuto į Sjeverodonecką vedantį kelią.

Štabo teigimu, kovos Sjeverodonecko apylinkėse tęsiasi be didelių pokyčių. Rusų kariai esą ir toliau „nesėkmingai bando perimti visapusišką miesto kontrolę“.

Sjeverodoneckas yra vienas paskutinių Rusijai dar nekritusių Donbaso srities miestų. Įgijusi šios srities kontrolę, Maskva galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 m. aneksuotą Krymą.

Generalinis štabas pridūrė, kad per pastarąsias 24 val. Ukrainos kariai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas.

L. Truss su Ukrainos kolega aptars mirties nuosprendžius britams

Penktadienį kalbėdama su savo kolega iš Ukrainos Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė aptars dviejų mirties bausme nuteistų britų, kariavusių su Rusijos pajėgomis, bylą.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos teismas nuteisė 28 metų Aideną Asliną ir 48 metų Shauną Pinnerį už veiksmus siekiant jėga užgrobti valdžią. Liz Truss pavadino tai „suklastotu nuosprendžiu“ ir tvirtino, kad jis yra „visiškai neteisėtas“. Pasak BBC, vėliau penktadienį ji apie tai telefonu kalbės su Dmytro Kuleba, o Dauningstrytas pareiškė, kad vyrai, kaip karo belaisviai, turi visišką kovotojų imunitetą.

Užsienio reikalų sekretorė sakė: „Visiškai smerkiu nuosprendį Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui, kuriuos Rusijos statytiniai laiko Rytų Ukrainoje. Jie yra karo belaisviai. Tai fiktyvus sprendimas, visiškai neteisėtas“.

„Esame labai dėl to susirūpinę. Nuolat kartojame, kad karo belaisviai neturi būti išnaudojami politiniais tikslais. Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kovotojų imunitetą ir jie neturėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą karo veiksmuose. Toliau dirbsime su Ukrainos valdžia, siekdami užtikrinti, kad būtų paleisti visi Didžiosios Britanijos piliečiai, tarnaujantys Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir paimti į nelaisvę“, – sakė Dauningstryto atstovas spaudai.

Trečiasis vyras, Maroko pilietis Saaudunas Brahimas, buvo nuteistas kartu su A. Aslinu ir Sh. Pinneriu. Visi buvo apkaltinti, kad yra Ukrainos kariuomenės „samdiniai“. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ teigė, kad jie galės apskųsti nuosprendį.

A. Aslinas, kilęs iš Niuarko prie Trento Notingamšyre, ir Sh. Pinneris abu priklausė Ukrainos reguliariosios kariuomenės daliniams, kovojusiems pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur vyko vienos sunkiausių kovų per Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą. Buvęs torių ministras Robertas Jenrickas, atstovaujantis Niuarko rinkimų apygardai, kurioje gyveno A. Aslinas, paragino, kad Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija iškviestų Rusijos ambasadorių.

Buvęs amerikiečių karys Brennanas Phillipsas, sutikęs A. Asliną Sirijoje ir kartu su juo dirbęs Ukrainoje, sakė, kad toks sprendimas yra „provokacija“. „BBC Newsnight“ B. Phillipsas sakė: „Manau, kad tai labiau už viską suteiks žmonėms jėgų . Kad ir kokį poveikį jie manė padarysią šia provokacija, nemanau, kad tai bus įvertinta gerai. Tai padaryta kaip provokacija“.

Torių užsienio reikalų atrankinio komiteto įstatymų leidėjas Bobas Seely apkaltino Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu. „Labai tikiuosi, kad jie nebus greitu laiku nužudyti – jie gali būti greitai nužudyti siekiant sukelti šoką“, – BBC sakė parlamento narys. „Tačiau jei, kaip visi tikisi, taip nenutiks, tada jie bus laikomi diplomatiniu įrankiu (...) manau, kad rusai taps vis agresyvesni netiesioginiame konflikte su Baltijos respublikomis, su lenkais, su JK ir kitais, kurie yra artimi Ukrainos vyriausybei ir kare remia ukrainiečius“.

Buvęs NATO vadovas: Ukraina turi laimėti karą

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vakarų atsaką į Rusijos prezidento V. Putino Ukrainoje sukeltą karą.

Kalbėdamas savo įkurtos organizacijos „Demokratijų aljansas“ susitikime Kopenhagoje, A. F. Rasmussenas teigė, kad „sunku tikėti tuo, kas vyksta. Tačiau mes neturėtume stebėtis. Putino pasirinktas kelias niekuomet nebuvo kaip nors slepiamas. Jis savo kalbose aiškiai neigė Ukrainos teisę egzistuoti“.

Pasak jo, apie V. Putino pasirinktą kelią taip pat liudija šalies disidentų ir politinių oponentų žudymas bei politinės propagandos sklaida. A. F. Rasmussenas nurodė, kad tai akivaizdžiausiai rodo 2014 m. „invazija į Krymą“.

Buvęs NATO vadovas ėmėsi kritikuoti Vakarų atsaką į pirmąją V. Putino invaziją ir po to nenutrūkusį rusiškų energetikos išteklių importą. „Istorijos pamokų neišmokome. Pataikavimas diktatoriams prie taikos neveda“, – tikino A. F. Rasmussenas.

Jis paragino Vakarus visiškai nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą, kad būtų galima užkirsti kelią V. Putino karo mašinos finansavimui. Kartu A. F. Rasmussenas pabrėžė Ukrainos pergalės svarbą. „Ukraina turi laimėti karą“, – teigė jis ir pridūrė, kad ši šalis šiuo metu yra kovos už demokratiją fronto linijose.

Gubernatorius: į nelaisvę patekę Didžiosios Britanijos piliečiai yra Ukrainos kariai

Du britų piliečiai, prorusiškų separatistų Ukrainoje nuteisti mirties bausme, yra eiliniai kariai, britų transliuotojui „BBC radio 4“ sakė Ukrainos Luhansko srities gubernatorius S. Haidajus.

„Visi žmonės, atvykę kariauti už Ukrainą, pasirašo dokumentus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, taip įgyja oficialų statusą“, – sakė A. Haidajus. Tai reiškia, kad abu Didžiosios Britanijos piliečiai yra saugomi Ženevos konvencijos ir negali būti nuteisti mirties bausme, net jei jie nėra Ukrainos piliečiai, tęsė jis.

„Žinau, kad advokatai jau apskundė šį nuosprendį ir tikiu, jog tai, kas vyksta, tėra Rusijos politinis spaudimas“, – BBC sakė S. Haidajus.

Abu 28 ir 48 metų vyrai pasidavė prorusiškoms pajėgoms po kelias savaites trukusių kovų Ukrainos pietrytiniame Mariupolio mieste. Pasak žiniasklaidos, jie gyveno Ukrainoje dar prieš karą, ten buvo susituokę. Kartu su marokiečiu jie ketvirtadienį buvo nuteisti mirties bausme kaip samdiniai.

Ukrainos žvalgyba: Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos, bet ji gali kariauti dar metus

Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.

Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, – sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.

„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, – pabrėžė V. Skibickis.

V. Zelenskis ragina ES paspartinti kandidatės statuso suteikimo Ukrainai procesą

Ukrainos prezidentas dar kartą paragino Europos Sąjungą (ES) paspartinti jo šalies prašymo įstoti į bloką nagrinėjimą.

Apklausos rezultatai rodo, kad 71 proc. europiečių laiko ukrainiečius „Europos šeimos dalimi“. V. Zelenskis klausė, kodėl blokas paliko jo šalį „pilkojoje zonoje“ tarp ES ir Rusijos.

„Europos sistema gali pralaimėti, jei žodžiai nebus paremti veiksmais“, – sakė jis, kalbėdamas per viršūnių susitikimą, kurį Kopenhagoje surengė Demokratijų aljansas – buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno įsteigta organizacija.

Rusijos kariuomenė teigia Ukrainoje atakavusi oro uostą ir ginklų gamyklą

Rusijos kariuomenė, Maskvos teigimu, Ukrainoje atakavo oro uostą ir ginklų gamyklą.

„Dnipro oro uoste didelio tikslumo raketomis sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai, o Charkivo srityje sunaikintos ginklų gamyklos“, – pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, taip pat nukauta daugiau kaip 500 Ukrainos karių ir sunaikinta 13 šarvuočių, 9 artilerijos sistemos, šeši raketų paleidimo įrenginiai, du naikintuvai, penki dronai, 16 automobilių ir dar 16 amunicijos sandėlių.

Šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Kyjivas atlieka tyrimą dėl separatistų teismo mirties bausmių JK ir Maroko piliečiams

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas.

Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

„Ukraina jau pradėjo ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu ir imsis visų reikiamų veiksmų, kad visi, kurie dalyvavo šioje neteisėtoje akcijoje, būtų patraukti atsakomybėn už savo veiksmus“, – sakoma jos pranešime.

Aidenas Aslinas (Eidenas Aslinas) ir Shaunas Pinneris (Šonas Pineris) į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.

Ukrainos teismai yra skyrę ilgas laisvės atėmimo bausmes trims rusų kariams, nuteistiems už karo nusikaltimus, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

I. Venediktova ketvirtadienį sakė, kad Ukraina atlieka tyrimą dėl daugiau nei 100 rusų karių, įtariamų karo nusikaltimais.

Jungtinės Tautos penktadienį taip pat pareiškė, kad yra susirūpinusios dėl prorusiškų separatistų teismo paskelbtų mirties nuosprendžių.

„JT Žmogaus teisių biuras yra susirūpinęs dėl apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos Aukščiausiojo Teismo, nuteisusio tris karius mirties bausme“, – žurnalistams Ženevoje sakė vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani).

„Nuo 2015 metų pastebime, kad vadinamoji teismų sistema šiose apsišaukėliškose respublikose nesilaiko esminių teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, tokių kaip viešas bylos nagrinėjimas, teismų nepriklausomumas, nešališkumas ir teisė nebūti verčiamam duoti parodymus. Tokie karo belaisvių teismai prilygsta karo nusikaltimui“, – perspėjo ji.

V. Zelenskis giria britų lyderystę ir paramą Ukrainai kovoje su Rusija

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija.

Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui (Benui Volesui) atvykus iš anksto neskelbto vizito.

„Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V. Zelenskis vaizdo pareiškime.

„Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.

 

 

Ukraina paragino Vakarus tiekti jai daugiau sunkiosios ginkluotės, kad galėtų pasipriešinti galingam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, kur kovos šiuo metu vyksta aplink pramoninį Sjevjerodonecko miestą.

B. Wallace'as gyrė „nepaprastas“ Ukrainos pastangas atremti puolimą, V. Zelenskio vadovavimą ir Ukrainos žmonių stiprybę.

Dviejų dienų darbo vizitas suteikia galimybę „tiesiogiai“ pamatyti, kaip vystosi Ukrainos kariniai poreikiai, sakoma B. Wallace'o pareiškime.

„Taip bus užtikrinta, kad tolesnė JK parama bus plėtojama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir pritaikyta prie padėties vietoje“, – sakė jis.

B. Wallace'as su V. Zelenskiu ir ukrainiečių gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė „JK šiuo metu teikiamos įrangos ir mokymų spektrą“ ir „tolesnę paramą“, kurią Britanija yra pasirengusi pasiūlyti, sakoma pranešime.

V. Zelenskio „Facebook“ vaizdo įrašo stop kadras.

V. Zelenskis padovanojo B. Wallace'ui proginių pašto ženklų, kuriais pagerbti Ukrainos kariai Juodosios jūros Gyvačių saloje, atmetantys Rusijos karo laivo reikalavimus pasiduoti.

Ukrainos kariuomenė vėliau nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“.

Sekdamas Vašingtono pavyzdžiu, Londonas paskelbė pristatysiąs Ukrainai kelias raketų paleidimo sistemas, kurių veikimo nuotolis yra apie 80 km – šiek tiek didesnis nei Rusijos sistemų.

Kol kas neaišku, kada Ukraina galės pradėti jomis naudotis.

B. Wallace'o vizitas surengtas po to, kai promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.

Aidenas Aslinas (Eidenas Aslinas) ir Shaunas Pinneris (Šonas Pineris) į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.

Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) teismas šią savaitę skyrė mirties bausmę A. Aslinui, Sh. Pinneriui ir Maroko piliečiui Saaudunui Brahimui (Saudunui Brahimui) už „bandymą nuversti vyriausybę“.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) anksčiau penktadienį pareiškė, kad yra „pasibaisėjęs“ nuosprendžiu ir kad bendradarbiauja su Kyjivu, siekdami jų paleidimo, pranešė Dauningo gatvė.

Prie Charkivo tęsiantis rusų apšaudymui, ligoninėje atsidūrė mažiausiai du civiliai

Po Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos.

Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.

Po apšaudymo gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai, sakoma Charkivo srities vyriausiosios valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos valdybos pranešime.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad miestas, kuris ankstyvuoju Rusijos invazijos etapu buvo svarbus karinis tikslas, ir toliau nuolat patiria smūgius.

„Apšaudymo intensyvumas... šiek tiek sumažėjo, tačiau Charkivo mieste naudojamos galingesnės bombos ir raketos. Sugriovimai, kuriuos matome šiandien, yra labai, labai rimti“, – sakė I. Terechovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.

Jis teigė, kad Maskva sabotuoja Charkivo grįžimą į normalias vėžes.

„Charkive vyksta kasdienio gyvenimo atkūrimo procesas. Veikia metro, viešasis transportas... Pradėjo veikti daug įmonių, daugelis Charkivo gyventojų pradėjo grįžti. Priešas visa tai mato, tai jį siutina. Akivaizdu, kad jis nori destabilizuoti padėtį“, – sakė I. Terechovas.

B. Obama: parama Ukrainai turi būti tvirta ir ilgalaikė

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paragino tęsti paramą Ukrainai. Vyksta karas, kuris primena tamsiausią Europos istoriją, tačiau kartu matome didvyrišką ukrainiečių tautos pasipriešinimą Rusijos agresijai, sakė jis penktadienį buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Ramusseno įsteigto „Demokratijų aljanso“ susitikime Kopenhagoje.

Dėl ukrainiečių drąsos ir pasaulio solidarumo Rusijos prezidentui V. Putinui nepavyksta pasiekti savo tikslų Ukrainoje ir už jos ribų, kalbėjo B. Obama. Tačiau karo pabaigos dar esą nematyti, įvykiai sunkiai prognozuojami. „Mūsų parama Ukrainai turi būti stipri, tvirta ir ilgalaikė, kol šis konfliktas bus išspręstas“, – pažymėjo buvęs JAV vadovas.

EPA-ELTA nuotr.

Kartu jis savo kalboje Danijos sostinėje atkreipė dėmesį į tai, kad planetoje yra daug kitų konfliktų. Visuose žemynuose matome demokratijos nuosmukį. Visuose žemynuose autokratai didina savo priespaudą, taikosi į mažumas ir nepaiso tarptautinės teisės, kalbėjo B. Obama. Lygiai taip pat, anot jo, nerimą kelia tai, kad populistiniai tonai ir demokratijose iškelia lyderius, kurie tada stoję prie valdžios vairo mėgina sistemingai žlugdyti demokratines institucijas.

„Jei norime, kad demokratija klestėtų, turime už ją kovoti. Turime ją puoselėti, vėl ir vėl demonstruoti jos vertybes“, – pažymėjo B. Obama.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojevokietijaRusijaGinkluotė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių