JT misija: nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios žuvo 3 367 civiliai gyventojai

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje per praėjusius mėnesius užfiksavo išaugusį per konfliktą Rytų Ukrainoje žuvusių civilių gyventojų skaičių, antradienį pranešė misijos vadovė Matilda Bogner.

„Per pandemiją šių metų kovą ir gegužę mūsų misija registravo žuvusių civilių gyventojų skaičius augimą. Nuo sausio 1-osios iki liepos 31 dienos mūsų misija registravo 107 nukentėjusius civilius gyventojus. 18 žmonių žuvo: 10 vyrų, septynios moterys ir vienas berniukas. 89 buvo sužeisti: 49 vyrai, 30 moterų, šešios mergaitės ir keturi berniukai“, – M. Bogner sakė per spaudos konferenciją Kijeve, skelbdama misijos ataskaitą laikotarpiu nuo vasario 16-osios iki liepos 31 dienos.

Pasak jos, nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios bendras žuvusių civilių gyventojų skaičius siekia 3 367, daugiau nei 7 000 žmonių patyrė traumų ir sužalojimų.

„Pripažįstame, kad ugnies nutraukimo palaikymui skirtas papildomų priemonių paketas, galiojantis nuo liepos 27 dienos, pagerino civilių  gyventojų padėtį [Kijevo] nekontroliuojamose ir kontroliuojamose šalies teritorijose. Nuo rugpjūčio 1 dienos mes neregistravome nė vienos civilių gyventojų žūties, dėl karo veiksmų nebuvo sugriautas nė vienas civilinis objektas. Tai rodo galimybę visiškai išvengti civilių žūties“, – pabrėžė M. Bogner.

Ji paragino konflikto šalis toliau laikytis ugnies nutraukimo susitarimo ir tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų.

„Konfliktas ir COVID-19 labai apsunkino padėtį tų, kam tenka kirsti kontaktinę liniją. Tai dar skaudžiau kirto asmenims, kurie kirsdami kontaktinę liniją susiduria su suvaržymais. Sergantiems žmonėms taip pat sunku gauti prieigą prie būtiniausių medicininių paslaugų, šeimos išskirtos, senyvo amžiaus žmonėms ir iki pandemijos nebuvo lengva kirsti kontaktinę liniją, o dabar jie visiškai negali gauti pensijų. Jauni žmonės susiduria su sunkumais pateikdami dokumentus aukštosioms mokykloms“, – kalbėjo JT misijos vadovė.

M. Bogner paragino konflikto šalis sugrąžinti galimybę kirsti kontaktinę liniją, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas ir žmonės galėtų gauti prieigą prie būtiniausių paslaugų, turėtų lygias teises ir nebūtų diskriminuojami.

„Mūsų susirūpinimą kelia Ombudsmeno biuro pateikta informacija, kad sulaikymo įstaigose nesilaikoma COVID-19 prevencijos priemonių. Kalėjimuose patvirtinta 120 COVID-19 atvejų, vienas žmogus jau mirė. Tačiau testavimas yra labai ribotas, gali būti ir daugiau [užsikrėtimo] atvejų. Reaguodami mes raginame imtis priemonių, kad būtų sumažintas kalinių skaičius kalėjimuose, priėmus amnestijos įstatymą. Taip pat reikėtų dažniau skirti laisvės atėmimo nenumatančias bausmes“, – pridūrė ji.

Pasak M. Bogner, labai svarbu, kad tarptautinės organizacijos kuo greičiau gautų prieigą prie įkalinimo vietų separatistinėse teritorijose Rytų Ukrainoje ir ten laikomų kalinių.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė