Vakarų šalys įspėja apie teroro akto pavojų Kabulo oro uoste (atnaujinta)

Šalies kontrolę rugpjūčio 15 dieną perėmus Talibanui, griežtosios linijos islamistų judėjimui, iš Afganistano per JAV vadovaujamą oro evakuacijos operaciją pabėgo beveik 90 tūkst. afganistaniečių ir užsieniečių.

Į oro uostą tebeplūsta didžiulės minios žmonių, norinčių išvengti Talibano valdymo, artėjant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nustatytam galutiniam terminui iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti evakuaciją ir išvesti visus karius.

J. Bidenas ir jo padėjėjai nenukrypo nuo šio griežto termino, nors kai kurios užsienio valstybės perspėjo, kad bus priverstos palikti pavojuje atsidūrusius afganistaniečius. Vašingtonas savo sprendimą motyvavo „didžiule“ terorizmo grėsme, keliama džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) regioninės atšakos.

Ketvirtadienį JAV vyriausybė ir jos sąjungininkės pakėlė pavojaus lygį ir koordinuotai išplatino virtinę įspėjimų, kuriais paragino savo piliečius vengti oro uosto.

Australijos užsienio reikalų departamentas perspėjo, kad yra kilusi „tebesitęsianti ir labai didelė teroristinio išpuolio grėsmė“.

„Jei esate oro uosto rajone, pasitraukite į saugią vietą ir laukite tolesnių rekomendacijų, – nurodė departamentas.

Londonas savo ruožtu paskelbė panašų perspėjimą, pridurdamas: „Jei galite saugiai išvykti iš Afganistano kitais būdais, turėtumėte nedelsdami tai padaryti.“

JK ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) ketvirtadienį pareiškė, kad teroristinės atakos grėsmė Kabulo oro uostui yra „labai rimta ir labai reali“.

IS grėsmė

Perspėjimuose dėl teroro pavojaus nebuvo pateikta jokios konkrečios informacijos, tačiau Belgijos ministras pirmininkas Alexanderas De Croo (Aleksandras De Kro) paminėjo sprogdintojų mirtininkų grėsmę.

Pastaraisiais metais IS Afganistano ir Pakistano padalinys buvo atsakingas už dalį kruviniausių išpuolių šiose šalyse.

Jo kovotojai žudė civilius mečetėse, šventyklose, aikštėse ir net ligoninėse.

Ši grupuotė ypač taikėsi į musulmonus iš religinių bendruomenių, kurias ji laiko eretiškomis, įskaitant šiitus.

Tačiau nors tiek IS, tiek talibai yra griežtosios islamo linijos kovotojai sunitai, šie judėjimai yra varžovai ir priešinasi vieni kitiems.

Būgštavimai

Talibanas pažadėjo, kad šį kartą jo valdymas „teigiamai skirsis“ nuo brutalaus talibų režimo 1996–2001 metais.

JAV vadovaujamos pajėgos pirmąjį Talibano režimą nuvertė todėl, kad jis po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų neišsižadėjo Osamos bin Ladeno ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“.

Tačiau daug afganistaniečių baiminasi, kad Talibanas vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per ankstesnį jo valdymą, arba keršys už bendradarbiavimą su užsienio kariais, Vakarų misijomis ar JAV palaikoma vyriausybe pastaruosius du dešimtmečius.

Ypač didelį susirūpinimą kelia moterų padėtis, nes 1996–2001 metais joms iš esmės buvo uždrausta mokytis ir įsidarbinti, o išeiti iš namų jos galėdavo tik lydimos vyro.

„Jie išgelbėjo ne tik mūsų gyvybes, bet ir svajones“, – sakė viena mergaičių robotikos komandos narė apie Meksikos vyriausybę, pabėgusi iš Afganistano ir nusileidusi Meksike.

„Valdant šiam (Talibano) režimui mes, moterys, susidursime su sunkumais,.. todėl esame dėkingos, kad esame čia“, – sakė ji žurnalistams.

Chaosas oro uoste

Minios oro uoste sukėlė chaosą vykstant evakuacijos operacijoms, o tūkstančiai JAV karių bandė išlaikyti saugų skrydžių perimetrą.

Kai kurie prie oro uoste susibūrusių afganų turi užsienio pasus, vizas ar teisę keliauti, tačiau dauguma jų to neturi.

Per šį chaosą žuvo keli žmonės.

Nepaisant siaubingų scenų, Talibanas atmetė bet kokią galimybę pratęsti terminą išvesti užsienio karius. Numatytą kito antradienio datą talibai pavadino „raudona linija“.

„Jie turi lėktuvus, turi oro uostą, jie turėtų išvežti savo piliečius ir kontraktininkus iš čia“, – sakė Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas).

Turkija, Afganistane dislokavusi daugiau nei 500 kovose nedalyvaujančių karių, trečiadienį pranešė pradėjusi savo pajėgų išvedimą.

Šis pasitraukimas sufleruoja, kad atsisakoma planų, dėl kurių Ankara derėjosi, padėti apsaugoti strateginį Kabulo oro uostą po Amerikos pajėgų išvykimo.

Europos šalys savo ruožtu skelbia apie paskutinius savo evakuacijos reisus iš Kabulo.

Nyderlandų vyriausybė sakė, kad palikti kažkiek afganų, turinčių teisę išvykti, yra „skausminga akimirka“.

Prancūzija pranešė, kad evakuaciją baigs penktadienį. Iš viso iš Afganistano prancūzai bus išgabenę maždaug 2 500 žmonių, įskaitant Prancūzijos piliečius ir afganus, talkinusius Prancūzijos kariuomenei, taip pat jų šeimos narius, menininkus ir žurnalistus.

Visas Kabulo oro uosto operacijas valdantis Pentagonas teigė, kad evakuacijos turi baigtis likus kelioms dienoms iki rugpjūčio 31-osios.

Taip yra todėl, kad JAV kariuomenei reikia laiko išskraidinti iš Afganistano daugiau nei 6 000 karių, šimtus amerikiečių pareigūnų ir Afganistano saugumo pajėgų narių bei įrangą.

Visgi Pentagonas ketvirtadienį pabrėžė, kad JAV evakuacijos tęsis iki pat misijos pabaigos.