- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad 2012 metais Rusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis valdžiai persekioti nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones ir aktyvistus, kuriems suteiktas „užsienio agento“ statusas, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.
Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.
Kontroversiškas įstatymas, kurį Rusijos parlamentas 2020-aisiais išplėtė, pasitelkiamas prezidento Vladimiro Putino oponentams tildyti, pasinaudojant juo buvo priverstos užsidaryti dešimtys organizacijų.
Rusija ilgai buvo 1953 metų Europos žmogaus teisių konvencijos dalyvė, bet kovo mėnesį dėl invazijos į Ukrainą ją pašalinus iš Europos Tarybos, ji nuo rugsėjo nebebus konvencijos „susitariančioji šalis“.
Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės kelti bylų EŽTT dėl vyriausybės vykdomų teisių pažeidimų.
Minima EŽTT byla yra susijusi su baudžiamosiomis priemonėmis prieš 73 nevyriausybines organizacijas, savo dėmesį skyrusias pilietinėms teisėms, aplinkosaugai, švietimui ir kitiems klausimams.
Šios organizacijos skundus EŽTT pateikė 2013–2018 metais. Jos smerkė griežtus patikrinimus ir biurokratinius reikalavimus paskelbus jas „užsienio agentais“, jų viešų susibūrimų ir kitos veiklos apribojimus, dideles baudas.
Organizacijos teigė, kad pažeidžiamos jų raiškos bei susirinkimų laisvės, įrašytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad jos yra diskriminuojamos dėl savo politinių pažiūrų.
Teisėjai palaikė šiuos argumentus ir nurodė, kad „trukdymas organizacijų pareiškėjų teisėms nebuvo nei privalomas pagal įstatymą, nei „būtinas demokratinėje visuomenėje“.
EŽTT nurodė Rusijai sumokėti pareiškėjoms iš viso 1,02 mln. eurų kompensacijas ir 119 tūkst. eurų teismo išlaidų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po jau įvykdytų sprogimų M. Podoliakas paragino „išmontuoti“ Krymo tiltą
Aukštas Ukrainos pareigūnas trečiadienį paragino „išmontuoti“ pagrindinį Maskvos tiltą, jungiantį Kremliaus kontroliuojamą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, keliems išpuoliams pusiasalyje jau įvykus. ...
-
„The Washington Post“: kodėl apie Rusijos invaziją žinojęs V. Zelenskis neįspėjo ukrainiečių?
Interviu „The Washington Post“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad iš JAV gavo informacijos apie grėsmę iš Rusijos. Taip pat jis prisiminė sausio mėnesį Kyjive vykusį susitikimą su CŽV vadovu Williamu Bu...
-
Ispanijoje dingo du jauni lietuviai: šeima prašo visuomenės pagalbos10
Du jauni lietuviai jau daugiau nei savaitę Ispanijoje yra dingę be žinios. Šeima prašo pagalbos ieškant dingusiųjų. ...
-
Ukrainos sučiuptam rusų kariui – akibrokštas: motina atsisakė kalbėtis
Vieno iš į nelaisvę paimtų Rusijos karių, atvykusių kautis į Ukrainą, motina staiga atsisakė su juo kalbėtis telefonu, rašo UNIAN. ...
-
Karo ekspertai: Kryme prasideda medžioklės sezonas
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą įvertino dar vieną sprogimų seriją Kryme. ...
-
Odesoje medikai už pinigus klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas3
Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį. ...
-
Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiais
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su kariškiais, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. ...
-
Iškilus Kanados kardinolas kaltinamas lytiniu priekabiavimu
Kanados kardinolas Marcas Ouellet (Markas Velė), kadaise laikytas stipriu kandidatu tapti popiežiumi, kaltinamas lytiniu užpuolimu grupiniame ieškinyje, nukreiptame prieš daugiau kaip 80 Kvebeko arkivyskupijos dvasininkų, antradienį atskleid...
-
Vokietijos kancleris O. Scholzas pasibjaurėjo M. Abbaso žodžiais apie Holokaustą3
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį išreiškė „pasibjaurėjimą“ palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) pareiškimais Berlyne apie Holokaustą, Vokietijoje ir Izraelyje au...
-
M. Podoliakas: artimiausiais mėnesiais sprogimų Kryme gali būti daugiau
Per artimiausius du tris mėnesius sprogimų okupantų kariniuose objektuose Kryme gali būti daugiau. Tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas. ...