Europa ir kitos šalys baudžia Rusiją: dėl invazijos į Ukrainą – sankcijos

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė sankcijų bangą, pasaulio lyderiams siekiant sustiprinti spaudimą Kremliui.

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga susitarė įvesti sankcijas, kurios „turės didžiausią poveikį Rusijos ekonomikai ir politiniam elitui“, nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jos turėtų paveikti „70 procentų Rusijos bankininkystės rinkos“ ir pagrindines valstybines įmones, taip pat ir gynybos srityje, sakė ji.

Sankcijos energetikos sektoriui apima draudimą eksportuoti įrangą ir technologijas, kurių Rusijai reikia jos naftos perdirbimo gamyklų atnaujinimui, taip pat draudimą tiekti orlaivius ir aviacijos dalis rusų oro bendrovėms.

Europos Sąjunga, kaip ir JAV, savo sankcijomis nusitaikė į elitą ir V. Putino artimiausią aplinką, įšaldydama jų turtą ir uždrausdama „privilegijuotą prieigą“ prie bloko.

Tačiau lyderiai nesusitarė dėl  Rusijos atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl kurio dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.

J. Borrellis: V. Putinas ir S. Lavrovas įtraukti į ES sankcijų sąrašą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pranešė, kad bloko užsienio reikalų ministrai įtraukė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

„Prezidentas Putinas ir užsienio reikalų ministras Lavrovas yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše, kartu su kitais [Valstybės] Dūmos nariais, palaikiusiais šią agresiją“, – po ES ministrų susitikimo Briuselyje sakė J. Borrellis.

Jungtinės Valstijos

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė sankcijas Maskvai praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie pradedamą „karinę operaciją“ Ukrainoje.

Pirmoji sankcijų dalis nukreipta prieš keturis Rusijos bankus, įskaitant du didžiausius šalies bankus „Sberbank“ ir „VTB Bank“. Jos turėtų sustabdyti daugiau nei pusę Rusijos technologijų importo ir bus nukreiptos prieš kelis šalies oligarchus.

Energetikos milžinė „Gazprom“ ir dar dvylika didelių įmonių negalės pritraukti kapitalo Vakarų finansų rinkose.

Taip pat suvaržomas gynybos ir aeronautikos technologijų eksportas į Rusiją, taikomos sankcijos 24 Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kaltinamiems Kremliaus invazijos į Ukrainą rėmimu ir palaikymu.

V. Zelenskis su J. Bidenu aptarė karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai

Ukrainos prezidentas penktadienį pranešė telefonu pasikalbėjęs su JAV prezidentu apie karinę pagalbą Kijevo vyriausybei ir sankcijas Maskvai, jo šaliai kovojant su Rusijos karine invazija.

„Ką tik buvo aptartas sankcijų stiprinimas, konkreti gynybos pagalba ir antikarinė koalicija“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Ukraina dėkinga Amerikai už tvirtą paramą.

JAV jungiasi prie ES ir Britanijos sankcijų V. Putinui ir S. Lavrovui

JAV prezidento administracija penktadienį paskelbė, kad įšaldys Rusijos prezidento V. Putino ir užsienio reikalų ministro S. Lavrovo aktyvus, prisidėdama prie Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės analogiškų žingsnių.

JAV Iždo departamentas paskelbė šias sankcijas tuojau po to, kai ES irgi nurodė patvirtiusi sprendimą įšaldyti V. Putino ir S. Lavrovo turtą, esantį Bendrijos jurisdikcijoje. Šis ES žingsnis yra dalis platesnio sankcijų paketo prieš Rusiją, pradėjusią karinį puolimą prieš Ukrainą.

Jungtinė Karalystė

Britanija įvedė panašų sankcijų paketą, siekdama nubausti V. Putiną, kurį ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pavadino „krauju susitepusiu agresoriumi“.

JK įšaldė Rusijos banko VTB ir ginklų gamintojos „Rostec“ turtą, uždraudė rusų oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams leistis JK oro uostuose ir nusitaikė  į dar penkis V. Putinui artimus oligarchus.

Pasak B. Johnsono, naujosios priemonės „leis mums visiškai pašalinti Rusijos bankus iš Didžiosios Britanijos finansinio sektoriaus“, taip pat neleis valstybinėms ir privačioms įmonėms pritraukti lėšų JK.

Britų vyriausybė, ilgai kaltina tuo, kad ignoravo per Londoną plūstančius Kremliaus remiamų pinigų srautus, taip pat paspartins „Ekonominių nusikaltimų įstatymo projektą“,  siekdama atskleisti tikruosius rusų turto savininkus.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį nurodė įšaldyti visą šalies jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

JK Iždas paskelbė pranešimą apie finansines sankcijas V. Putinui ir S. Lavrovui. Jie buvo įrašyti prie Rusijos oligarchų, kurių turtas ir bankų sąskaitos Jungtinėje Karalystėje jau anksčiau buvo įšaldytas.

B. Johnsonas pažadėjo paramą

B. Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo jam „tolesnę JK paramą“, šaliai bandant atremti Rusijos puolimą.

Dauningo gatvė pranešė, kad per pokalbį V. Zelenskis pateikė britų premjerui naujausią informaciją apie „siaubingus įvykius Kijeve“, kur penktadienį paryčiais griaudėjo galingi sprogimai. 

„Prezidentas V. Zelenskis informavo ministrą pirmininką apie naujausius rusų karinius veiksmus.., įskaitant siaubingus įvykius Kijeve. Ministras pirmininkas pažadėjo tolesnę JK paramą Ukrainai ateinančiomis dienomis“, – nurodė Dauningo gatvė išplatintame pranešime.

Britanija sakė esanti pasirengusi toliau teikti Ukrainai karinę pagalbą ir nusiųsti jai daugiau mirtinos gynybinės ginkluotės. Tačiau britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) pabrėžė, kad britų kariai nebus siunčiami į Ukrainą. 

Jis visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Britanija rūpinsis NATO gynyba ir pridūrė: „Nesiųsiu britų karių [į Ukrainą] kautis su rusų pajėgomis“.

„Tai sukeltų Europos karą, nes mes esame NATO valstybė ir tai reikštų, kad Rusija puola NATO“, – kalbėjo B. Wallace'as.

Premjeras per pokalbį su V. Zelenskiu taip pat gyrė „ukrainiečių tautos drąsą ir didvyriškumą priešinantis Rusijos smurto kampanijai“, nurodė Dauningo gatvė.

„Ministras pirmininkas pažadėjo tolesnę JK paramą Ukrainai ateinančiomis dienomis, Ukrainos žmonėms ir pasauliui demonstruojant, kad V. Putinas negali veikti nebaudžiamas“, – priduriama pranešime.

Norime finansiškai izoliuoti Rusiją.

Nori nutraukti visus ryšius tarp Rusijos ir pasaulinės finansų sistemos

Europos Sąjunga (ES) nori nutraukti visus ryšius tarp Rusijos ir pasaulinės finansų sistemos, penktadienį pareiškė Prancūzijos ekonomikos ministras, blokui susitarus dėl naujų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

ES „nori nutraukti visus ryšius tarp Rusijos ir pasaulinės finansų sistemos“, – Europos finansų ministrų susitikimo pradžioje teigė Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras).

„Norime finansiškai izoliuoti Rusiją <...> Norime nusekinti finansavimą“, – pridūrė jis.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos šalių lyderiai susitarė dėl tolesnių sankcijų Rusijai, suderindami jas su Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių sankcijomis, B. Le Maire'as pareiškė, kad Maskva yra „antraeilės svarbos ekonominė partnerė“ Prancūzijai.

Tačiau jis pridūrė, kad Paryžius apsaugos namų ūkius nuo bet kokio energijos kainų padidėjimo dėl konfrontacijos, o tai yra didžiausią nerimą keliantis klausimas, nes Europa perka didžiąją dalį gamtinių dujų iš Rusijos.

Kalbėdamas kartu su B. Le Maire, jo kolega iš Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) teigė, kad „vienkartiniais atvejais galimi mokėjimai [Rusijai], pavyzdžiui, sumokant už dujų tiekimą“.

Berlynas šią savaitę paskelbė stabdantis dujotiekio „Nord Stream 2“, sertifikavimą, tačiau esama tiesioginė jungtis tebeveikia.

Abu finansų ministrai teigė, kad Rusijos atskyrimas nuo pasaulinio mokėjimų apdorojimo tinklo SWIFT toliau gali būti svarstomas, tačiau tai toks sprendimas būtų priimtas kraštutiniu atveju.

„Jau turime visišką Rusijos bankų blokadą, – teigė Ch. Lindneris. – Verslo sandoriai su Rusija taip pat sustabdyti.“

Jis pridūrė, kad „tolimesni žingsniai įmanomi, tačiau jų pasekmes reikia pasverti, nes jomis siekiama sukelti pasekmes Rusijos ekonomikai“, o ne pakenkti Europai.

Kanada paskelbė naujas sankcijas

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ketvirtadienį paskelbė sankcijas 58 Rusijos asmenims ir subjektams, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, kurią jis pavadino „didžiule grėsme saugumui ir taikai visame pasaulyje“.

Kanados pareigūnai perspėjo, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo surengti „specialią karinę operaciją“ prieš Kijevą, Otava taip pat parengs dislokavimui Europoje 3,4 tūkst. karių, kartu su orlaiviais ir karo laivais.

„Šiandien, atsižvelgdami į neapgalvotą ir pavojingą Rusijos karinį smūgį, įvedame tolesnes griežtas sankcijas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Trudeau.

Pasak jo, sankcijos 31 asmeniui ir 27 subjektams apims Rusijos „elito“ atstovus ir jų šeimas, saugumo pareigūnus, rusų sukarintą grupuotę „Wagner“, taip pat Rusijos bankus.

Kanada taip pat atšaukia eksporto leidimus Rusijai, pridūrė J. Trudeau. Pasak pareigūnų, kalbama apie leidimus, apimančius prekes, kurių vertė siekia 700 mln. Kanados dolerių (550 mln. JAV dolerių) – daugiausia aviacijos, informacinių technologijų ir kasybos srities gaminius.

Otava pranešė, kad saugumo sumetimais perkėlė savo diplomatinį personalą iš Ukrainos į Lenkiją, o 3,4 tūkst. Kanados karių nurodyta pasirengti, jei jų prireiktų stiprinti NATO pajėgas, pranešė vienas aukštesnio rango vadų.

„Įžūlus prezidento Putino tarptautinės teisės, demokratijos ir žmonių gyvybių nepaisymas kelia didžiulę grėsmę saugumui ir taikai visame pasaulyje“, – pabrėžė J. Trudeau, pažadėdamas „nubausti Rusiją“.

Kanados premjeras pažymėjo, kad telefoninio pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu prieš pat kreipimąsi per nacionalinį transliuotoją jis pažadėjo tvirtą Kanados tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir apsisprendimo teisei.

V. Zelenskis po pokalbio tviteryje parašė, kad reikia „papildomų griežtų sankcijų Rusijai“ ir pridūrė: „Tikiuosi Kanados lyderystės šiame procese!“

J. Trudeau ketvirtadienį dalyvavo rytiniame susitikime su kitais G7 ir NATO aljanso lyderiais.

Kiek anksčiau šią savaitę Otava uždraudė bet kokius komercinius sandorius su dviem prorusiškomis separatistų teritorijomis Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus jas nepriklausomomis.

Kanados vyriausybė taip pat jau įvedė sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams, valstybės remiamiems bankams ir uždraudė kanadiečiams pirkti Rusijos valstybės vertybinius popierius.

Pasak Kanados gynybos ministrės Anitos Anand, Otava pastaraisiais metais siuntė į Ukrainą karinius instruktorius, kurie instruktavo apie 35 tūkst. Ukrainos karių.

Kanada taip pat neseniai išsiuntė letalinių ginklų į Kijevą. Kanados ryšių saugumo įstaigos (CSE) Užsienio signalų žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas Danas Rogersas ketvirtadienį patvirtino, kad CSE pasidalino su Ukraina informacija apie Rusijos kibernetines atakas, kad padėtų apsiginti.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių reakcija nebuvo tokia vieninga.

Indija, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir yra pagrindinė rusiškų ginklų importuotoja, kol kas susilaiko nuo sankcijų Rusijai įvedimo.

Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sukritikavo V. Putino bandymą „pakeisti status quo jėga“ ir ėmėsi sankcijų prieš finansines institucijas bei priemonių, varžančių puslaidininkių, kurių šiuo metu pasaulyje trūksta, eksportą.

Kaimyninis Taivanas pažadėjo prisijungti prie baudžiamųjų priemonių Rusijai sakydamas, kad Kremliaus veiksmai kelia „didžiausią grėsmę... taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, tačiau daugiau detalių neatskleidė.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) paskelbė sankcijų „antrąjį etapą“, nukreiptą prieš 25 asmenis, keturias finansines institucijas ir subjektus, susijusius su karinės įrangos kūrimu ir pardavimu.

Pasak jo, nustačius „asmenis, atsakingus už šiuos žiaurius veiksmus“, kils dar viena sankcijų banga, kuri gali paliesti ir Rusijos parlamento narius.

S. Morrisonas taip pat sukritikavo Kinijos reakciją po to, kai Pekinas pareiškė suprantantis Maskvos „pagrįstą susirūpinimą“ dėl Ukrainos, o jos Generalinė muitinės administracija paskelbė padidinsianti kviečių importą iš Rusijos.

„Negalima mesti gelbėjimosi rato Rusijai tokiu laikotarpiu, kai ji rengia invaziją į kitą šalį“, – sakė jis.

Mikronezija nutraukė diplomatinius santykius

Atoki Ramiojo vandenyno salų valstybė Mikronezija penktadienį nutraukė diplomatinius ryšius su Rusija dėl jos „vienareikšmiškai piktavalės“ invazijos į Ukrainą ir perspėjo, kad jie bus atnaujinti tik tuo atveju, jei Maskva parodys „meilę“ žmonijai.

„Mikronezijos Federacinės Valstijos informavo Rusijos Federaciją, kad diplomatiniai santykiai tarp mūsų šalių nutraukti“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Kiek daugiau nei 100 tūkst. gyventojų turinčio salyno lyderiai sakė taip demonstruojantys solidarumą su Ukraina, jau nutraukusia diplomatinius santykius su Rusija ir paraginusia kitas šalis pasielgti taip pat.

Mikronezijos ir Rusijos ryšiai buvo oficialiai užmegzti 1999 metais, bet Maskva neturi ambasados Palikyre, abiejų valstybių kontaktai buvo riboti.

„Rusijos Federacija... nepateisinamai įsiveržė į Ukrainą“, – sakė Mikronezijos prezidentas Davidas Panuelo (Deividas Panuelas).

„Nors tai ir menkai paguos, MFV žmonės ir vyriausybė remia jūsų suverenitetą ir jūsų teisę egzistuoti“, – kreipdamasis į Ukrainą pridūrė jis.

Rusijos invaziją D. Panuelo pavadino „nepateisinamu ir brutaliu užpuolimu“, sakė, kad jo šalis tai laiko „vienareikšmiškai piktavaliu“ veiksmu ir jaučia tam „didžiausią panieką“.

Mikronezija diplomatinius santykius su Rusija atnaujins tik tada, kai ji „pademonstruos įsipareigojimą taikai, draugystei, bendradarbiavimui ir meilei... žmonijai“, tvirtino prezidentas.

D. Panuelo pridūrė, kad jo šalies žmonės „nejaučia priešiškumo Rusijos Federacijos žmonėms“.

Didieji bankai tikina esantys pakankamai likvidūs

Vakarų sankcijų spaudimą patiriantys Rusijos didžiausi bankai pirmąkart išplatino bendrą kreipimąsi į klientus, juos patikindami, jog yra sukaupę pakankamas likvidumo atsargas.

„Bankų bendruomenė pasiruošusi įvairiems scenarijams: turime pakankamai likvidumo paklausai patenkinti, nėra jokių apribojimų grynųjų pinigų išėmimui nei per bankomatus, nei skyriuose. Sankcijų sąlygomis koordinuojame savo veiklą ir kartu su Rusijos centriniu banku stengiamės užtikrinti nenutrūkstamą bei tvarų darbą“, – bendrame kreipimesi tvirtina „Sberbank“, VTB, „Alfa Bank“, „Otkritie“ ir virtinė kitų Rusijos komercinių bankų.

Bendrą jų kreipimąsi į klientus išplatino didžiausias šalyje bankas – valstybės kontroliuojamas „Sberbank“.

Vokietija: ES kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo SWIFT

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina.

„Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje... pavyzdžiui, jeigu senelės anūkė gyvena Europoje, ir ji norės pervesti pinigų – net jeigu tai atrodytų nereišminga – negalės atlikti pervedimo“, – penktadienį A. Baerbock aiškino žurnalistams.

Ji pridūrė, kad net ir atribojus Rusiją nuo SWIFT politikai, atsakingi už karą su Ukraina, „vis tiek turės galimybę vykdyti savo finansines operacijas“.

Europos Taryba sustabdė Rusijos narystę dėl įsiveržimo į Ukrainą

Europos Taryba penktadienį pranešė stabdanti visų Rusijos atstovų dalyvavimą šios organizacijos veikloje dėl Maskvos pradėto puolimo prieš Ukrainą.

Visų 47 nuolatinių Europos Tarybos narių atstovai „susitarė sustabdyti Rusijos Federacijos atstovavimo teises Europos Taryboje“, pritaikiusi organizacijos statuto 8-ąjį straipsnį, sakoma pranešime.

ES susitarė įšaldyti V. Putino ir S. Lavrovo aktyvus dėl Rusijos karo prieš Ukrainą 

ES penktadienį susitarė įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą, penktadienį pranešė ES pareigūnai.

„Smogiame Putino sistemai ten, kur reikia – ne tik ekonomiškai ir finansiškai, bet ir jos galios centrui“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), atvykusi į susitikimą Briuselyje su ES kolegomis.

Pasak jos, būtent todėl „mes dabar taip pat įtraukiame prezidentą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Lavrovą“ į naujų ES sankcijų sąrašą.

Šios priemonės praeitą naktį buvo pasiūlytos per ES lyderių susitikimą ir penktadienį pridėtos prie naujo Bendrijos sankcijų paketo, kurį turėtų patvirtinti 27 šalių bloko užsienio reikalų ministrai.

Sankcijos nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir transporto sektorius. Be to, ribojama rusų galimybė laikyti dideles grynųjų pinigų sumas ES bankuose, taip pat gerokai išplečiamas rusų, kuriems įšaldomas turtas Bendrijoje ir draudžiama įvažiuoti į bloko teritoriją, sąrašas.

Tačiau šiomis priemonėmis Rusija nebuvo atsieta nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT – tai būtų skausminga bausmė, kuri anksčiau jau buvo veiksmingai panaudota prieš Iraną.

Nors spaudžiama Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tokį žingsnį nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Tikslines sankcijos V. Putinui ir S. Lavrovui, kurie, kovotojų su korupcija teigimu, yra sukaupę didžiulius turtus, turi reikšmingą simbolinį poveikį, bet lieka neaišku, kaip Europos institucijos galėtų teisiškai patikimai nustatyti jų aktyvus.

Vokietija ir Italija vengė pritarti šiai priemonei, bet ją palaikė dauguma ES šalių, sakė du pareigūnai, pageidavę likti anonimai.

Taikiklyje – „pagrindiniai architektai“

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad „asmeniškai labai pritaria“ ES atsakui. Palaikymą išreiškė ir valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

„Jei ketinate smogti Rusijos elitui, prasminga taip pat pasirūpinti, kad būtų paveikti pagrindiniai šių pastangų, šios tamsos architektai“, – sakė Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

Airių užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad V. Putino ir S. Lavrovo įtraukimas į sąrašą „yra visiškai tinkamas, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrindiniai sprendimus priimantys veikėjai, nuo kurių tiesiogiai priklauso karas su Ukraina“.

Apie galimybę, kad bus įšaldytas V. Putino ir S. Lavrovo turtas, pirmiausiai pranešė dienraštis „Financial Times“, remdamasis trimis šaltiniais, kurie sakė, kad nei prezidentui, nei užsienio reikalų ministrui nebus taikomas draudimas atvykti į ES, nes siekiama išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus.

Tačiau pasipiktinęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ parašė: „Neleiskime ES išsisukinėti ir apsimesti, kad turto įšaldymas V. Putinui ir S. Lavrovui gali atstoti realių veiksmų.“

Ministras paragino bloką „uždrausti Rusijai naudotis SWIFT“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) per viršūnių susitikimą pareiškė, kad jo šalis pageidautų pasilikti atsiejimo nuo SWIFT galimybę rezerve.

Tuo metu A. Baerbock penktadienį sakė: „Tokie žodžiai, kaip susitarimas dėl SWIFT, skamba labai griežtai, bet tokiomis akimirkomis reikia išlaikyti šaltą protą.“

Vokiečių ministrės teigimu, ši priemonė neproporcingai paveiktų žmones, tokius kaip „Europoje gyvenanti anūkė, norinti pervesti pinigų savo močiutei Rusijoje“.

Už „kraujo praliejimą atsakingi“ asmenys vis tiek ras būdą apeiti draudimą naudotis SWIFT, pridūrė A. Baerbock.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojesankcijos RusijaiESkitos valstybės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių