Du dešimtmečiai po Rugsėjo 11-osios: kas – ką

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Pirmą dešimtmetį po teroro akto Niujorke pasaulyje būdavo po kelis tūkstančius išpuolių per metus, tačiau nuo 2011–2012 m. – jau 15–20 tūkst. Kas lemia, kad teroristų nepavyksta sutramdyti?

Teroristų atakos 2001 m. rugsėjo 11-ąją Niujorke atėmė beveik 3 tūkst. gyvybių. Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keturis keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke – po vieną į kiekvieną bokštą dvynį. Trečią bandė nukreipti į Pentagoną, ketvirtas, manoma, turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus, bet nukrito.

Teroristų išpuolis prieš vieną galingiausių pasaulio valstybių netrukus sulaukė atsako: demokratinis pasaulis susivienijo į kovą su terorizmu. Tačiau Niujorko gedulo sukaktį Vakarai mini patyrę fiasko beveik du dešimtmečius trukusiame kare Afganistane, o teroro aktų pasaulyje pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagausėjo.

Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. (Scanpix nuotr.)

Kaip per 20 metų nuo Rugsėjo 11-osios pasikeitė terorizmas ir kova su juo, aiškinamės su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės lektore dr. Agniete Žotkevičiūte-Banevičiene.

Propagandos aspektu „Al-Qaeda“ atrodo kaip pensininkai, o ISIS – kaip jaunimėlis, kuris moka pritraukti žmonių pasinaudodamas moderniomis technologijomis.

Teroro aktų daugėjo

– Prieš du dešimtmečius sakyta, kad pasaulis vienoks buvo iki Rugsėjo 11-osios, kitoks bus po jos. Ar tai tikrai tapo takoskyra terorizmo istorijoje ir kovojant su juo?

– Kovojant su terorizmu tai buvo lūžis. Ir iki tol terorizmo buvo, bet 2001 m. rugsėjo 11-ąją įvykdytas didelis išpuolis prieš vieną galingiausių pasaulio valstybių. JAV nesiimti veiksmų būtų buvę klaidinga, tai būtų parodę jų bejėgiškumą. Natūralu, kad būtent po Rugsėjo 11-osios pradėjome daugiau girdėti apie kovą su terorizmu.

Ar tai buvo lūžio taškas teroristų veikloje? Pirmas dešimtmetis po Rugsėjo 11-osios buvo santykinai ramesnis pagal išpuolių ir jų aukų skaičius – pasaulyje įvykdavo po kelis tūkstančius išpuolių per metus. Nuo 2011–2012 m. šie skaičiai pradeda labai smarkiai didėti – per metus vidutiniškai įvykdoma 15–20 tūkst. teroro aktų. Pastaruoju metu jų šiek tiek sumažėję, bet matyti radikalios dešinės kilimas.

Negalima sakyti, kad Rugsėjo 11-oji buvo kažkoks lūžio taškas iškilti vadinamajam islamiškajam (tiksliau – radikaliai interpretuojamo islamo) terorizmui, nes jis prasidėjo apie 1979-uosius, po Irano revoliucijos.

– Likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 11-osios atakų 20-mečio, atnaujintas įtariamo jų organizatoriaus Khalido Sheikho Mohammedo ir dar kelių asmenų teismo procesas. Ar taip užtruko, nes sunku įrodyti teroristų kaltę?

Pasak A.Žotkevičiūtės-Banevičienės, terorizmo Europoje sumažėtų, jei visiškai atsitrauktume nuo Vidurio Rytų, tačiau šalys ten turi interesų, pavyzdžiui, dėl naftos. Terorizmą kiek užkardytų socialinių tinklų cenzūra, tačiau tai prieštarautų žodžio laisvei. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kodėl teismų procesai taip užsivilkino, negalėčiau atsakyti.

Afganistane – fiasko

– Praėjus mažiau nei mėnesiui po Rugsėjo 11-osios atakų Niujorke, norint sumažinti „Al-Qaedos“ jėgas ir nuversti Talibaną nuo valdžios, paskelbtas JAV ir sąjungininkų karas Afganistane. Tačiau po 20 metų kovos, pareikalavusios daugybės aukų ir milijardų lėšų, Afganistaną valdyti grįžo talibai. Ar tai kovos su terorizmu fiasko?

– Viena vertus, tai fiasko. Kalbant, kodėl ši kova nebuvo sėkminga, visuomet pabrėžiu, kad mes neatsižvelgėme į tos šalies ir regiono kultūrines ypatybes. JAV iki 2014–2016 m. į Afganistaną siųsdavo civilius kultūros patarėjus patarti kariams, kaip bendrauti su vietos lyderiais ir kitais klausimais. Nebuvo įvardyta, kad tai neduoda rezultato, bet programos atsisakyta tik tada, kai keletas šių civilių buvo nužudyti. Prieš siųsdamos savo karius į Afganistaną šalys taip pat tik trumpai apmokydavo apie to regiono kultūrines ypatybes. Tyriau ir Lietuvos karių parengimą – tai tebuvo kelios valandos mokymų.

Kultūrinis aspektas – vienas pagrindinių nesėkmės faktorių, nes nebuvo iki galo suplanuota, ko galima tikėtis šioje šalyje, kas gali nutikti, kokie vidiniai genčių pasidalijimai, kokių kultūrinių problemų gali kilti.

– Kaip konkrečiai būtų padėjęs geresnis kultūrinis regiono pažinimas?

– Jau pats mūsų, kaip Vakarų pasaulio, įsitraukimas į Afganistano gyvenimą jiems buvo kultūriškai nepriimtinas, nes mes skleidžiame tas kultūrines vertybes, kurios radikalams nėra tai, ką jie norėtų matyti savo šalyje. Bet dabar vis garsiau kalbama, kad nebuvo įvertintas klanų pasiskirstymas, Talibano saitai su „Al-Qaeda“, daugelis aplinkybių – ir būtent kultūrinių. Paprastam kariui, veikiančiam tik mūšio lauke, tos žinios gal ir nebūtinos, bet vadams, kurie priimdavo sprendimus, realiai susitikdavo su afganų lyderiais, karo vadais, jų reikėjo.

– Stebint, kas dabar vyksta Afganistane, ar ne beprasmė atrodo 20 metų Vakarų buvimo čia epopėja?

– Iš kurios pusės pažiūrėsi. Žiūrint iš Vakarų perspektyvos – demokratijos, žmogaus teisių apsaugos sklaidos – negalima sakyti, kad tai buvo beprasmiška, nes buvo siekiama, kad valstybė visiškai nežlugtų, būtų užtikrintos žmogaus teisės. Idealistinė paskata buvo gera, tačiau jos įgyvendinti nepasisekė.

Niujorko gedulo sukaktį Vakarai mini patyrę fiasko beveik du dešimtmečius trukusiame Afganistano kare, o teroro aktų pasaulyje pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagausėjo. (EPA/ELTA nuotr.)

Į Europą grįžo ISIS

– Kokia tikimybė, kad, Talibanui grįžus valdyti Afganistaną, padidės terorizmo grėsmių?

– Šį pavasarį, dar nežinodama, kad Talibanas taip greitai užims visą Afganistano teritoriją, prognozavau: po dvejų–ketverių metų ISIS grįš visu pajėgumu. Dabar šį spėjimą galima paankstinti dar kokiais metais. Talibanas su ISIS nesutaria, bet tai nereiškia, kad jos karių nėra Afganistane. Talibanas, jei į juos žiūrime kaip į teroristinę grupę, buvo orientuoti į teritorijos užėmimą, jie, skirtingai nei ISIS ir „Al-Qaeda“, nebuvo per daug suinteresuoti vadinamuoju globaliu džihadu. Tad Talibanas už Afganistano ir regiono ribų neturėtų plėsti teroro išpuolių.

Tačiau dabar turime dar vieną saugią zoną teroristinėms organizacijoms veikti, kurti stovyklas, rekrūtuotis, bus dar viena valstybė, kur radikalizuoti asmenys galės vykti ir rasti sau tinkamą terpę.

Tiesa, tokių šalių yra gana daug. Šiuo metu komunikacija vyksta daugiau virtualiai, tad grupuočių nariai išsiskaidę po daug valstybių Vakarų Afrikoje, Jemene, Afganistane, dalis Europoje. Bet Afganistanas istoriškai tam palanki valstybė, joje labai daug radikalaus islamo ideologų akcentuodavo, kad jie turi čia kovoti.

Prognozuočiau, kad radikalių grupių atstovai ten tikrai steigs savo stovyklas. Bet Afganistane ir taip nuolat vyksta daug išpuolių – statistiškai vos ne kas porą dienų koks savižudis kur susisprogdina, būna viena ar kelios aukos. Ar pokyčiai Afganistame turės didelės įtakos Europai, priklausys ir nuo jos pačios elgesio. Jei vėl grįšime ir kišimės (šiuo metu to nenumatoma), galėtų didėti išpuolių ir Europoje tikimybė. Kitas klausimas, kas bus, kai pradės atsikurti ISIS, kuri labai linkusi verbuoti būtent europiečius. Bet iki tol gal dar turime porą metų.

– Kodėl daugiausia teroristinių išpuolių Europoje susiję su vadinamuoju islamiškuoju terorizmu?

– Viena vertus, kol kas neeskaluojame radikalios dešinės terorizmo, nors jo yra gana daug. Kita vertus, kai ISIS prarado teritoriją Sirijoje ir Irake, jų kariai kažkur turėjo dėtis. Jų buvo nemažai nužudyta, bet gana daug ir išliko. Galima sakyti, kad sėdime ant parako statinės: nepatvirtintais duomenimis, į Europą turėjo sugrįžti apie 10 tūkst. radikalizuotų europiečių, jau čia gimusių musulmonų, kurie buvo prisijungę prie ISIS.

Atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad į teroristines organizacijas lengviausia ir pritraukti antros trečios kartos musulmonus, gyvenančius Europoje. Žmogui, kuris neaugęs islamo kultūrinėje terpėje, iš radikalių grupių ar mečetėje patraukliai pateikiamos radikalios islamo interpretacijos, ir jos jam gali pasirodyti tinkamos, nes jis neturi stipraus islamo pamato.

Tiesiog reikia susitaikyti, kad gyvename neramiame pasaulyje.

Modernios formos

– Kaip per šiuos du dešimtmečius po Rugsėjo 11-osios pasikeitė terorizmo veidas – jo veikiantieji asmenys, metodai, galų gale tai, ką priskiriame terorizmui, nes anksčiau ši sąvoka buvo naudojama lyg ir siauriau?

– Iš tiesų turime naują problemą, kad terorizmu pradedame įvardyti kiekvieną brutalesnį aktą. Pavyzdžiui, ši problema išryškėjo ir dėl Baltarusijos įvykdyto į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo. Kai kurie mūsų politikai tai pavadino terorizmo aktu, nors iš terorizmo apibrėžimo seniai išbraukta, kad valstybės galėtų būti priskiriamos terorizmo vykdytojoms. Arba JAV vykstantys masiniai žudymai irgi neretai įvardijami kaip teroristiniai išpuoliai, nors jie neturi ideologinių motyvų.

– Tai kas patenka į terorizmo sąvoką pagal šiuolaikinį išaiškinimą?

– Išpuolis turi turėti ideologinį, politinį ar religinį motyvą. Jei banko užgrobėjai apšaudo žmones, bet pats veiksmas neturi politinio motyvo, jis nepriskirtinas teroro aktui. Problema, kad nėra tarptautinio visuotinai priimtino apibrėžimo, o tai trukdo kovai su terorizmu.

– Kaip per porą dešimtmečių pakito terorizmo veikimo metodai?

– Pakito labai stipriai. Kaip minėjau, pirmas dešimtmetis buvo santykinai ramesnis, o per antrą labai stipriai ėmė augti ir išpuolių, ir aukų skaičiai. Šią statistiką padidino ISIS iškilimas ir tikrai didelis jos vykdomų išpuolių skaičius. ISIS propaganda įvardijama kaip auksinis standartas ir kitoms teroristinėms grupėms. Propagandos aspektu „Al-Qaeda“ atrodo kaip pensininkai, o ISIS – kaip jaunimėlis, kuris moka pritraukti žmonių pasinaudodamas moderniomis technologijomis, savo leidiniais internete. Ir „Al-Qaeda“ tai darė, bet ISIS leidiniai daug kokybiškesni, įdomesni.

Nauja tendencija – labai kyla radikalios dešinės terorizmas. Įdomu tai, kad pradeda nykti ideologinės ribos: radikali dešinė jau kviečia savo sekėjus vykdyti baltąjį džihadą, nors džihadas – viena iš islamo propagandos temų. Matome, kad linijos trinasi, ideologiškai skirtingų teroristinių grupių naudojami metodai skleidžiant propagandą, verbuojant naujus narius labai panašūs.

Dar viena naujovė: po radikalios dešinės teroristinio išpuolio seka radikalaus islamo grupuočių įvykdytas išpuolis, o šis vėl sulaukia atsako iš radikalios dešinės. Jie tarsi vieni kitus kursto.

Ieškoma naujų formų. Štai neseniai prasidėjusi naujovė – terorizmo žaidimizavimas, ypač propaguojamas radikalios dešinės. Tai labai gerai iliustruoja Brentono Tarranto prieš porą metų surengtos skerdynės Naujojoje Zelandijoje. Teroristai filmuoja visą išpuolio eigą, jį paverčia žaidimu, stengdamiesi panaudoti kuo daugiau skirtingų ginklų, kuo daugiau nužudyti aukų ir pabrėždami, kad būsimas teroristas juos turi pralenkti, viršyti jų pasiektą rezultatą – panaudoti dar daugiau ginklų, nužudyti dar daugiau žmonių.

Populiarėja teroristų manifestai. B.Taranto visa knyga parašyta, o pradžia buvo Anderso Behringo Breiviko Norvegijoje įvykdytas išpuolis.

Naudojamos modernios propagandos formos, įvairiausi forumai. Technologijų plėtra padeda teroristams rasti dar daugiau būdų prieiti prie potencialaus rekrūto. Problema, kad ši propaganda sunkiai suvaldoma ir sustabdoma. Neseniai prisėdau ir per 5 min. susiradau internete ISIS leidinį.

– Ar labiau plinta tokių vienišių kaip A.B.Breivikas, ar gerai organizuotų organizacijų terorizmas?

– Viena terorizmo naujovių, kad teroristų organizacijos nėra kaip vienetas, kur sėdi koks pusšimtis žmonių ir kažką organizuoja. Jos veikia skėtiniu principu, turi daug pogrupių, šie – dar savo pogrupių, nebereikia ir tiesioginio bendravimo su pagrindiniu lyderiu. Tokios organizacijos skatina ir pavienius išpuolius, pavyzdžiui, ISIS vardu surengti išpuolį, bet jį turi pats organizuoti. Arba rengiamas teroro aktas keliese, bendraujant su žemesnio lygio vadukais. Pačių teroristinių organizacijų struktūra gana išskaidyta, ir tai leidžia joms organizuoti plataus spektro išpuolius.

– Kokios šiuo metu didžiausios teroristinės organizacijos?

– ISIS, „Boko Haram“, „Al-Qaeda“ – šis trejetas, kuris dar ir tarpusavyje nesutaria. Iš dešiniųjų radikalų – „Atomwaffen Division“, kurio atstovas prieš porą metų rengėsi įvykdyti sprogdinimą prie „Western Union“ bendrovės Vilniuje. Ši grupuotė pradėjo veikti JAV, paskui paplito Europoje celių principu, po kelis žmones.

Lietuvoje daugėja grėsmių?

– Teroristai paprastai išpuoliams renkasi pasaulio centrus – Niujorką, Londoną ar Paryžių, kad pritrauktų daugiau dėmesio. Tad ar Lietuvai, nedidelei valstybei, teroro aktų tikimybė mažesnė?

– Kol kas esame gana saugioje užuovėjoje, tik klausimas, kiek ilgai. Tai susiję net ne tiek su valstybės dydžiu, o kiek turime imigrantų iš tų valstybių. Kuo jų bus daugiau, tuo teroro išpuolių tikimybė bus didesnė. Žiniasklaidoje neseniai jau skelbta, kad vieną nelegalų migrantą norima išsiųsti iš Lietuvos dėl įtariamų ryšių su teroristinėmis organizacijomis.

Didelės valstybės turi ir didesnį migrantų skaičių, tad ir sąlygas kurtis vietos musulmonų bendruomenėms. Tad natūralu, kad didėja tikimybė atsirasti ir radikalams.

– Pabėgėlius globojančios organizacijos tikina, kad imigrantų ir teroro aktų skaičiai nėra tiesiogiai proporcingi, kad tai daug daugiau priklauso nuo atvykėlių integracijos procesų. Ar vis dėlto šie skaičiai koreliuoja?

– Manau, taip. Nebent migrantams, kaip kad Lietuvos atveju, ši šalis būtų tik tranzito stotelė. Tada migrantų skaičius negalėtų didinti terorizmo tikimybės.

– Ar griežtas Lietuvos elgesys su nelegaliais migrantais negali sukelti keršto teroro išpuolių pavidalu?

– Tai, ką Aliaksandras Lukašenka darė skleisdamas propagandą, neva Lietuvoje migrantai mušami ir panašiai, kėlė didesnę tikimybę, kad tai gali sukelti išpuolių, kuriuos galėtų suorganizuoti kad ir ISIS radikalai, gyvenantys Europoje. Jau buvo paskleista spekuliacijų, kad grasinama sprogdinti mūsų didžiuosius prekybos centrus, bet kol kas jos nepasitvirtino.

Kirstųsi su laisve

– Kai įvyksta teroro aktas, ima aiškėti, kad jį įvykdę asmenys skelbė apie savo kėslus socialiniuose tinkluose, kai kuriuos jų stebėjo specialiosios tarnybos. Ar jos nepakankamai įžvalgios?

– Grįžtame prie pradinės problemos, kuri keliama vos ne du dešimtmečius, – kiek galime turėti žodžio laisvės ir kiek iš to turime problemų. Radikalesni pasisakymai galimi, propaganda cirkuliuoja internete ir radikalizuotis yra gana lengva. Kuo daugiau turime technologijų, tuo jiems lengviau bendrauti. Pavyzdžiui, ISIS turėjo komunikavimo programėlių, kurios gali veikti ir be interneto.

Mano nuomonė gana kategoriška – šiuo atžvilgiu esu už socialinių tinklų, žiniasklaidos kontrolę, turėtų būti technologijų cenzūra. Bet to nebus, nes tai prieštarautų mūsų žodžio laisvei. Mūsų liberalios vertybės tam tikra prasme yra palanki terpė kai kurių asmenų sluoksniui radikalizuotis, bendrauti ir vykdyti išpuolius.

– Teroristai naudojasi moderniomis priemonėmis. Ar su terorizmu kovojančios institucijos spėja kartu su juo modernėti?

– Neypatingai. Institucijos – biurokratinė sistema, kuri ne taip lengvai keičiasi, kaip kad greitai savo propagandos, veiklos metodus gali keisti teroristinės organizacijos. Čia ir yra problema, kad šiek tiek atsiliekame.

Su „Al-Qaeda“ susiję teroristai, užgrobę keleivinius lėktuvus, du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. (Scanpix nuotr.)

– Koks šiuolaikinio terorizmo priešnuodis?

– Gal jis būtų įmanomas, jei absoliučiai atsitrauktume nuo Vidurio Rytų. Tačiau tai neįmanoma, nes čia suveikia šalių interesai, pavyzdžiui, užsitikrinti naftos. Visiškai nesikišti į Vidurio Rytų politiką neįmanoma, bet terorizmo Europoje tokiu atveju žymiai sumažėtų. Štai tokia neišsprendžiama dilema.

– Liūdnos perspektyvos.

– Tiesiog reikia susitaikyti, kad gyvename neramiame pasaulyje.


Du teroro dešimtmečiai

Per pirmą dešimtmetį po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų aukų skaičius siekė 72 tūkst., o per antrą – viršijo 182 tūkst. Teroro išpuolių pikas buvo 2014 m.

2010–2019 m. daugiausia gyvybių teroristai atėmė Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 69 953, Pietų Azijoje – 57 524, Afrikoje piečiau Saharos – 44 615. Likusioje pasaulio dalyje teroro išpuoliuose žuvo 9 968 žmonės.

2002–2019 m. Europoje įvykdyta 4 531 teroristų ataka, nusinešusi 2 558 gyvybes.

2019 m. 63-iose pasaulio šalyse buvo įvykdytas teroro aktas, kuriame žuvo bent vienas žmogus. Kruviniausias – Šri Lankoje, kur prarastos 266 gyvybės.

Pagal Pasaulio terorizmo indeksą, labiausiai paveiktos terorizmo šalys – Afganistanas, Irakas, Nigerija, Sirija, Somalis.

Šaltinis: Pasaulio terorizmo indeksas, 2020



NAUJAUSI KOMENTARAI

patys

patys portretas
susprogdino bet kaltina kitus

to nuomonei

to nuomonei portretas
dvėsk greičiau suovietine šiukšle išsigimėli.

.

. portretas
pohuj amerika
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių