Diskusijas sukėlęs popiežiaus Pranciškaus pasisakymas: ar nepasiklydome vertime?

  • Teksto dydis:

Katalikų bažnyčios galva popiežius Pranciškus davė išskirtinį interviu apie karą ir sukėlė diskusijų audrą. Prieš porą metų ekspertai ir tikintieji analizavo, ką jis pasakė apie homoseksualų sąjungas. Dabar analizuoja, ką popiežius Pranciškus mano apie NATO ir Rusiją. Popiežius pareiškė, kad karą Ukrainoje galėjo išprovokuoti prie Rusijos durų „lojanti“ NATO. Kai kurie tikintieji sako net susigraudinę. Bet Lietuvos bažnyčios hierarchai tyli, o Lenkijos dvasininkai tai vadina naiviu popiežiaus pacifizmu, praneša LNK.

Lietuvoje popiežius liko nesuprastas

Lietuvoje katalikams save priskiria apie 80 procentų gyventojų, tad bažnyčios galvos popiežiaus Pranciškaus nuomonė yra svarbi ir girdima.

„Susigraudinau net. Kodėl popiežius taip į politiką remiasi“, – LNK žinioms sakė vilnietė Marytė.

Iš Vilniaus arkikatedros išėjusi moteris sakė, kad jai popiežiaus Pranciškaus pozicija nepatiko.

„Man pirma mintis bumbtelėjo, kad čia ir Lietuva paminėta. Nes mes labai aktyviai rėmėm Ukrainą ir apskritai šita šalis, kuri kenčia nuo Rusijos invazijos“, – dalijosi moteris.

Ponia Bernadeta sako, kad pastebėjo kitą dalyką.

„Čia yra vienas kitas dalykas, kartais atrodo, kad jis kartais jau truputį nusišneka. Labai neapgalvotai sako, bet sako tai visam pasauliui“, – kalbėjo vilnietė.

Pontifiko žodžius interpretuoja skirtingai

Pontifikas Italijos dienraščiui pasisakė apie Rusiją ir NATO.

„Galbūt būtent „NATO lojimas prie Rusijos durų“ paskatino Vladimiro Putino įsiveržimą į Ukrainą. Negaliu pasakyti, ar jo pyktis buvo išprovokuotas, tačiau įtariu, kad Vakarų požiūris jį galėjo paskatinti“, – interviu kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Po interviu pasipylė antraštės ne tik Lietuvoje. Įtakingi leidiniai kaip „Politico“ ar „The Wall Street Journal“ skelbia – popiežius dėl karo kaltina NATO.

Bet buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas sako, kad teiginys yra ištrauktas iš konteksto.

„Ne įsiveržimą, o sukelti V. Putino pyktį, pažodžiui žiūrint, ką jis itališkai pasakė. Ne NATO, o NATO artumas prie Rusijos. Manau, kad ne vienas vakarų politikas irgi panašiai pasakytų. Bet tai nereiškia, kad čia dėl to smerkiamas NATO arba Ukraina“, – teigė V. Ališauskas.

Iš Argentinos kilęs 85 metų pontifikas pasisakė ir apie ginklų tiekimą.

„Į šį klausimą atsakyti negaliu. Per toli gyvenu. Nežinau, ar Ukrainos kovotojams siųsti ginklus teisinga“, – sakė popiežius Pranciškus.

Teologė ir teisininkė Agnė Širinskienė nemano, kad pontifiko žodžiai ištraukti iš konteksto.

„Iš pradžių pagalvojau, kaip ir daugelis, kad greičiausiai vertimo klaida. Bet kuo toliau skaitai, tuo darosi panašiau, jog tai nėra vertimo klaida“, – sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė skaitė ir originalų interviu itališkai.

„Yra apmaudu, kad taip įvyko, aš spėčiau, kad galbūt popiežius, pats būdamas iš kito kontinento, ne visą laiką įsigilina į situaciją Europoje, kaip ji atrodo europiečių akimis“, – svarstė Seimo narė.

Agnė Širinskienė / J. Kalinsko / BNS nuotr.

LNK žurnalistai norėjo sužinoti ir Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomonę apie šiuos pasisakymus, bet pastarieji – tyli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas dviprasmiškoje situacijoje. Viena vertus – krikščionių demokratų lyderis, antra vertus – važinėja į Ukrainą. Jis pontifiko žodžius apie NATO „lojimą“ prie Rusijos durų aiškina dar kitaip.

„Apie skalijimą, jeigu itališka interpretacija, tai NATO skalijimas prie Rusijos sienų buvo nuoroda į V. Putiną, kad jis taip mato situaciją. Ir popiežius kaip tik suabejojo, ar tai galėjo iššaukti konfliktą“, – savo nuomonę išsakė politikas P. Saudargas.

Popiežiaus žodžiais gali pasinaudoti proputiniška žiniasklaida

Tai, ką čia matome, yra naivus popiežiaus pacifizmas.

Dauguma ukrainiečių – ortodoksai, tad autentiškos, ar ne yra popiežiaus Pranciškaus mintys jiems gal ir nebus taip svarbu. Bet Lenkijoje kritikos popiežiui yra.

„Visų pirma, tai, ką čia matome, yra naivus popiežiaus pacifizmas. Jis tikrai neįsivaizduoja, kas yra tas vaikinas Maskvoje. Popiežiaus pasisakymai rodo, kad jis negali suprasti, jog V. Putinas yra nusikaltėlis ir sociopatas tironas“, – kalbėjo dominikonas Pawel Guzynski.

Katalikais save laiko devyni lenkai iš dešimties.

„Proputiniška žiniasklaida pasinaudos popiežiaus mintimis ir paskelbs, kad jis palaiko V. Putiną. Ir tai, kad popiežius to nesuprato, jį tiesiog diskredituoja“, – sakė katalikų savaitraščio žurnalistas Artur Sporniak.

Taip pat popiežius Pranciškus italų leidiniui pareiškė, kad yra pasiruošęs vykti į Maskvą susitikti su V. Putinu. Į Kyjivą sakė, kad vykti nesiruošia.

„Jis labai logiškai paaiškino. Jis sakė, kad yra kunigas ir turi pabandyti ką nors padaryti, daugiau nieko negali“, – teigė V. Ališauskas.

O kad ką nors pakeis ortodoksų patriarchas Kirilas nėra vilčių.

„Pirmąsias dvidešimt minučių jis, laikydamas rankoje popieriaus lapą, skaitė man visokius Rusijos invazijos pateisinimus. (…) Patriarchas negali nusižeminti iki V. Putino klapčiuko“, – apie pokalbį su Kirilu kalbėjo popiežius.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą popiežius Pranciškus ne kartą kritikavo invaziją, bet aiškiai įvardinti V. Putiną vengė. Per Velykas jis užtikrinti taiką ragino pasaulio lyderius.

Politologas: Vatikanas laikosi savo pozicijos

Ištraukta viena citata iš viso interviu ir tada ji eskaluojama žiniasklaidoje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mariusz Antonowicz trečiadienį sakė, kad Lenkijos žiniasklaida reaguoja panašiai, kaip ir kitos šalys.

„Ištraukta viena citata iš viso interviu ir tada ji eskaluojama socialinėje žiniasklaidoje ir žiniasklaidoje. Aišku, dar galima paminėti, kas yra akcentuojama – kad popiežius iš Lotynų Amerikos, kad tarptautiniai santykiai nėra stiprioji pusė. Ir dar ta bendra linija, kad Vatikanas neatitinkamai elgėsi šio konflikto metu“, – sakė politologas.

Anot M. Antonowicz, Vatikanas kiekviename konflikte stengiasi išlikti tarpininko pozicijoje.

„Daug yra simbolių, netiesioginių gestų. Ir tai yra daroma tam, kad paliktų atviras duris veikti Vatikanui kaip konflikto tarpininkui. Nei Benediktas XVI, nei Pranciškus nėra atviru tekstu, tiesiogiai, kaip įprasta kitoms valstybėms, pasmerkę Basharo al Aassado. Su ta pačia mintimi, kad reikia išlaikyti galimybes būti mediatoriais“, – komentavo M. Antonowicz.

Nuosekliai kritikuoja ginklų tiekimą.

„Vėlgi, kritika ginklų tiekimui irgi yra nuosekli Vatikano pozicija. Ir jos laikėsi, kas liečia konfliktą Jemene, Sirijoje. Tai lygiai tos pačios linijos Vatikanas laikosi ir Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu. Čia yra jo nuoseklumas“, – aiškino politologas.

Galimai nepasvėrė savo žodžių

Popiežius Pranciškus yra linkęs svarstyti interviu metu, todėl dažnai po jo pasisakymų kyla daug viešų diskusijų.

„Jis turi tokį polinkį spontaniškai kalbėti. Ir iš ko kilo ta frazė apie NATO, jis mėgsta garsiai svarstyti. Svarstyti bekalbant – galbūt taip, o galbūt kitaip, o galbūt trečiaip, bet gal vis dėlto taip įvyko. Jis taip yra kalbėjęs ir apie tarptautinę politiką. Ne vienas pastebėjome, kad šių dienų socialinių tinklų žiniasklaidoje tai yra pavojingas kalbėjimas. Nes tada iš konteksto yra ištraukiama jo frazė“, – kalbėjo M. Antonowicz.

Popiežius Pranciškus / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Anot pašnekovo, ažiotažas kilo daugiausiai dėl popiežiaus nesugebėjimo pasverti savo žodžių.

„Ką verta pabrėžti ir kas buvo pražiopsota. Jis pasakojo apie savo nuotolinį pokalbį su patriarchu Kirilu. Kaip popiežius sakė, kad susiskambino 40 minučių ir 20 minučių Kirilas pasakojo, kodėl čia agresija (Ukrainoje – red. past.) yra teisėta ir viskas čia yra teisinga. Popiežius Pranciškus atsakė, kad nesupranta, apie ką jis kalba ir ne toks jų darbas. Ir dvasininkai, kaip jis sakė, negali būti valdžios altoriaus berniukais. Man atrodo, kad tas bendras kontekstas yra pražiopsotas šioje vietoje. Bet reikia paminėti, kad tą pražiopsojimą palengvina pats popiežius Pranciškus ne iki galo pasverdamas savo žodžius ir pamiršdamas, kad dabar taip viešoji erdvė veikia. Kai vienas netaisyklingai pasakytas žodis, ar frazė pradeda gyventi savo gyvenimą“, – situaciją vertino politologas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai yra nuosekli Vatikano pozicija – būti tarpininku konfliktuose, stengtis rasti būdą nutraukti ugnį.

Rusija nevertina Vatikano kaip galimo mediatoriaus Rusijos ir Ukrainos konflikte.

„Tai yra nuosekli Vatikano pozicija – būti tarpininku konfliktuose, stengtis rasti būdą nutraukti ugnį. Iš Rusijos pusės žvelgiant, nesimato jokių galimybių, norų, kad Šventasis Sostas taptų mediatoriumi“, – teigė M. Antonowicz.

Vatikanas nėra sulyginamas su kitomis valstybėmis, nes jis privalo vadovautis Evangelija. 

„Popiežiaus Pranciškaus pasisakymai neturėjo įtakos karo eigai. Turėjo įtakos nebent tikintiesiems angažuotis padėti Ukrainai. Reikia turėti omeny, kad Vatikanas nėra tokia pati valstybė kaip Lietuva, Didžioji Britanija, Namibija ar Uzbekistanas, kur esminis tikslas yra užtikrinti savo nacionalinį interesą, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir tam reikalingą galią įgauti. Vatikanas vis tiek turi vadovautis Evangelija ir šioje vietoje yra sankirta – viena logika yra politinė logika ir kita logika yra religinė logika. Mūsų nusistebėjimas ir nesupratimas rodo tas skirtingas logikas“, – aiškino M. Antonowicz.


Šiame straipsnyje: popiežius Pranciškuskaras UkrainojeLNK turinysNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių