Prancūzijos dešiniojo sparno lyderis N. Sarkozy, buvęs prezidentu 2007-2012 m., rugsėjo pabaigoje buvo nuteistas už nusikalstamą sąmokslą dėl plano, pagal kurį tuometinis Libijos diktatorius Moameras Kadhafis turėjo finansuoti jo rinkimų kampaniją.

Buvęs valstybės vadovas, kuris apskundė nuosprendį ir pasmerkė „neteisybę“, bus kalinamas Paryžiaus La Sante kalėjime.

„Jei jie būtinai nori, kad aš sėdėčiau kalėjime, aš sėdėsiu kalėjime, bet aukštai iškelta galva“, – sakė jis žiniasklaidai po rugsėjo 25 d. nuosprendžio.

N. Sarkozy taps pirmuoju įkalintu Prancūzijos vadovu nuo tada, kai po Antrojo pasaulinio karo į kalėjimą buvo pasiųstas nacių kolaborantas, Prancūzijos Viši režimo vadovas Philippe‘as Petainas.

Tikėtina, kad jis bus laikomas devynių kv. metrų dydžio vienutėje, AFP sakė kalėjimo darbuotojai. Taip būtų išvengta N. Sarkozy bendravimo su kitais kaliniais ir jo fotografavimo vienu iš daugelio mobiliųjų telefonų, kurie slapta įnešami į kalėjimo vidų, sakė darbuotojai, prašydami neskelbti jų pavardžių, nes jiems neleidžiama bendrauti su žiniasklaida.

„Išskirtinio sunkumo nusikaltimai“

Neaišku, kiek laiko N. Sarkozy liks kalėjime.

Pirmininkaujanti teisėja Nathalie Gavarino, skelbdama nuosprendį N. Sarkozy, sakė, kad nusikaltimai buvo „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė jį įkalinti, net jei jis pateiks apeliaciją.

Tačiau tikimasi, kad N. Sarkozy advokatai prašys jį paleisti, vos tik jis įžengs į kalėjimą, o apeliacinis teismas turi du mėnesius prašymui išnagrinėti.

Teoriškai teismas gali nuspręsti neišleisti buvusio prezidento iš kalėjimo, jei, pavyzdžiui, manys, kad tai vienintelis būdas užkirsti kelią įrodymų klastojimui ar liudytojų bauginimui.

Priešingu atveju teismas gali nurodyti paleisti jį į laisvę su teismine priežiūra arba namų areštu su apykoje.

Tikimasi, kad kol teismas priims sprendimą, N. Sarkozy nemažai laiko praleis vienas.

Vienutėje kaliniams leidžiama išeiti iš kameros vieną kartą per dieną pasivaikščioti vieniems kelių kvadratinių metrų ploto kieme.