– Ar tikrai Pietų Afrika neturi kitos išeities?
– Pagal tarptautinius įsipareigojimus, kadangi Pietų Afrika yra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto narė, statute numatytas principas, kad jeigu teismas išduoda arešto orderį, valstybė narė turi tą asmenį suimti ir perduoti teismui.
– Ar tai politinis, ar teisinis sprendimas?
– Tai teisinis sprendimas. Politika gali įnešti savų korekcijų, kaip buvę su Sudano prezidentu, dėl kurio Afrikoje kilo dideli ginčai tarp valstybių, kai Sudano prezidentas Omaras al Bashiras turėjo būti suimtas pagal Tarptautinio teismo orderį, tačiau valstybės to neįvykdė. Tada kilo didelės diskusijos, valstybės buvo pasmerktos. Pietų Afrika nenori kartoti šios istorijos. Net pasiūlė Putinui pasirodyti per „Zoom“.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra buvę, kad pareigas einantis vadovas būtų suimtas ir perduotas tribunolui?
– Kol kas dar tokių atvejų nebuvo. Ką vadiname einantys pareigas? Buvę, pvz., Saddamas Husseinas po nuvertimo buvo perduotas hibridiniam teismui. Buvęs Panamos diktatorius Manuelis Noriega irgi po JAV įsiveržimo buvo perduotas teismui. Kol jis turi efektyvią valdžią šalyje, labai retai būna. Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius buvo perduotas, kai laimėjo kita politinė jėga ir jis neturėjo galimybės pasipriešinti tuometinei politikai. Kelias toks – arba pasikeičia režimas ir perduoda, arba kitomis prievartinėmis priemonėmis: sugauna, sulaiko ir pan.
– Tačiau yra atvejų, kai šalys nepasinaudoja areštais. Geriausias pavyzdys – Michailo Golovatovo sulaikymas Austrijoje. Jis būtų reikalingas Lietuvoje, tačiau laisvai galėjo išvykti.
– M. Golovatovo sulaikymas – nesmagi istorija. Iki šiol nesu tikras, kaip viskas susidėliojo. Akivaizdu, kad buvo politinis spaudimas ir paskubėta. Austrija labiau pasitarnavo Rusijos nei Lietuvos interesams. Sprendimas parašytas teisėje, bet priklauso nuo politinių aplinkybių.
– Jei Putinas būtų sulaikytas, kam jis turėtų būti perduotas?
– Jis būtų perduotas Hagos teismui. Jie turi savo patalpas, įrengimus. Ten būtų ikiteisminis įkalinimas ir po teismo. Yra įvairių atvejų, kai valstybės įsipareigoja suteikti savo penitencinių įstatymų galimybes atlikti bausmę.
– Turbūt Putinui nedalyvauti susitikimuose pasaulyje jau yra nemaža žala, vertinant, ką kitos valstybės gali sutarti.
Jis būtų perduotas Hagos teismui.
– Manau, taip. Gal ne dalyvavimas, o negalėjimas pasireikšti ir parodymas, kad jis – persona non grata.
– Ar yra valstybių, kur Putinas dar gali laisvai keliauti?
– Kaimynė Baltarusija, Sirija, Iranas, Kinija.
Už pastarąją Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuri pasmerkė eilinį kartą karą Ukrainoje, jau balsavo ir Kinija.
– Ar Pietų Afrikos prezidento užsiminimas, kad galėtų išstoti iš teismo statuto, vienas iš politinių žingsnių stengiantis draugauti su Rusija?
– Tarptautinis baudžiamasis teismas daug kam nepatinka dėl vadinamųjų viršvalstybinių galių. Pietų Afrika jau ne kartą kalbėjo apie išstojimą, tada atsitraukė. Tai priklauso nuo politinio klimato. Jei Pietų Afrika sugebės likti Vakarų arba Šiaurės Atlanto įtakos zonoje, jei norės toliau būti su demokratiniu pasauliu, vargu ar imsis tokio žingsnio. Tačiau niekada negali žinoti.
