„Labai svarbus dalykas Ukrainos pusėje yra netikėtumo faktorius. Tą visąlaik sakiau. Tiek dėl krypties, tiek dėl laiko, kada gali tai įvykti, ir kad būtent Ukrainos pusė galėtų pasakyti, kada prasidėjo kontrpuolimas. Jei viena ar kita ataka nepavyktų, kad neprasidėtų įvairių šalių žiniasklaidose komentarai, kad štai, žiūrėkite, niekas nepavyksta ir pan. Ukrainos kariuomenė daro tai, kas gal Vakarams atrodytų misija neįmanoma – be oro apsaugos pulti, atakuoti, atsiimti gyvenvietes. Tačiau laukia labai sudėtinga misija. Kiekviena diena gali atnešti naujienų“, – sako profesorius.
– Ar šiandien mes galime pasakyti, kad Ukraina jau nelaimės, o Kremlius vis labiau įsitvirtins pasaulyje?
– Ne, jokiu būdu. Ukraina gali laimėti, ir aš manau, kad laimės. Klausimas tik ką mes patys laikome laimėjimu, ką Vakarų pasaulis laiko laimėjimu ir ką Ukraina laiko laimėjimu. Jei laimėjimo klausimą ištempsime ilgesniame laikotarpyje, tai manau, kad po vieno ar kito smūgio Ukraina vis toliau galėtų judėti ir atsiimti vis daugiau teritorijų. Tačiau jei atsirastų nekantrumo klausimas Vakaruose – būtų negerai. Tai šiuo atveju kamuolys yra ne tiek Ukrainos, kiek Vakarų pusėje. Ar Vakarai yra pajėgūs ir toliau finansiškai, ekonomiškai ir ginkluotės prasme remti Ukrainą ir įvykdyti tuos pažadus, kurie buvo žadėti, ar vis dėlto bus nekantraujama ir laukiama rezultatų po dienos, po savaitės? Nes tokių rezultatų, labai plačios operacijos gali ir nebūti. Tačiau mes turime suvokti, kad tai yra didžiulės žmonių, kurie siekia šito rezultato, aukos, ir, kad galbūt Ukraina geriau nei kai kurie kiti suvokia, kas yra Ukrainos sėkmė, Ukrainos laimėjimas. Suprantu, kad Ukraina darys viską, kas yra įmanoma.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kas padėtų Ukrainai pasiekti esminę ir lemiamą pergalę, jei pergale laikysime tokių sienų atkūrimą, kokias Ukraina turėjo iki 2014-ųjų?
– Čia vėlgi atsakymas tas pats – Vakarų sugebėjimas perlipti savo raudonas linijas, kurių prisibraižė, ir stipri Vakarų politinė lyderystė.
– Ar jūs ją matote?
– Aš ją matau tokią – trypčiojama, trypčiojama, trypčiojama, paskui pasirodo lyderystės pliūpsnis ir tada duodama ginkluotė, kurios reikėjo gal prieš tris mėnesius ar prieš pusę metų. Kiekvienas šitas mėnuo nusineša dalies ukrainiečių žmonių, karių gyvybes. Reikia kalbėti ir pagelbėti ne tik Ukrainai, bet reikia kalbėti ir Vakarams. Paaiškinti, kad kai kuriuos jų raudonos linijos priveda prie to, jog žūsta žmonės, kurie kovoja už savo laisvę. Čia vėlgi yra tas lyderystės klausimas. Savo socialiniuose tinkluose rašiau, kad Vakarams reikia Čerčilio. Vokiškas fašizmas buvo nugalėtas lendlizo, t. y. jungtinėmis demokratinio pasaulio pastangomis ir pastoviu tiekimu, neklausiant, ar jums dar reikia. Manau, Vakarams reikia perlipti tas raudonas linijas, o Ukrainai – pademonstruoti stebuklingus rezultatus. Ukraina tikrai turi pasirengimą kovoti, ukrainiečių žmonės, kariai, jie daro neįmanomą dalyką. Aš nežinau, kokia NATO šalis galėtų parodyti tokius rezultatus, kokius dabar rodo Ukraina.
