Ilgiausioje Kinijos Jangdzės upėje nuskendo laivas "Dongfangzhixing" ("Rytinė žvaigždė"), gabenęs 456 žmones. Ir vėl klausimų daugiau nei atsakymų – kodėl laivas nuskendo, kas už nelaimę atsakingas ir ar gelbėjimo operacija vyko sklandžiai?

Pasiglemžė upė

Jangdzėje nuskendusio laivo keleivių artimieji liejo ašaras – žinia, kad ilgiausioje Kinijos upėje paskendo jų artimuosius plukdęs kruizinis keltas sukrėtė.

Daugelis nuskubėjo į nelaimės vietą, nors vietos policijos pareigūnų ir buvo sustabdyti. Pareigūnai tik patikslino, kad kol kas rasti 65 žuvusiųjų palaikai, o dar per 370 ieškoma.

Pietų Korėjos tragedija

Panaši nelaimė prieš metus sukrėtė kitą Azijos šalį – Pietų Korėją.

2014 m. čia nuskendo keltas "Sewol", kuriuo plaukė daugiau kaip 400 keleivių, tarp jų – vienos Pietų Korėjos mokyklos abiturientų.

Nelaimės metu žuvo 304 keleiviai, dar 170 keleivių pavyko išsigelbėti. Katastrofa sukėlė didžiulį pasipiktinimą Pietų Korėjoje. Visuomenės pyktį sukėlė ne tik faktas, kad laivo įgula pirmoji paliko skęstantį laivą, prieš tai dar liepusi daugeliui keleivių likti savo kajutėse, o ir tai, kad laivas buvo pavojingai perkrautas ir nestabilus ant vandens.

Priekaištų sulaukė keltą valdanti kompanija "Chonghaejin Marine" bei Pietų Korėjos vyriausybė ir net valstybinė žiniasklaida.

Vyriausybė kaltinta nesugebėjusi tinkamai prižiūrėti keleivių ir krovinių gabenimą vykdančių laivybos įmonių, taip pat dėl vangios gelbėjimo operacijos, o žiniasklaida – dėl to, kad bandė glaistyti politinį skandalą ir tendencingai nušvietė įvykius.

Gausybė pažeidimų

Vykdant nelaimės priežasčių tyrimą, paaiškėjo, kad "Chonghaejin Marine", kompanija, valdžiusi keltą, nelegaliai padidino laivo tonažą.

Pasak ekspertų, tai lėmė, kad keltas ant vandens nebuvo stabilus. Pietų Korėjos laivybos agentūros ne sykį įspėjo "Sewol" savininkus, tačiau į šį faktą kompanija rimtai nereagavo.

Kodėl laivui buvo leista plaukioti? Tyrėjai nustatė, kad daugelis "Chonghaejin Marine" pateiktų laivybos agentūroms dokumentų buvo suklastoti. Be to, kai kurie pareigūnai, turėję vykdyti laivo kontrolę, buvo papirkti.

Laivo nestabilumu skundėsi net "Chonghaejin Marine" darbuotojai, plaukioję "Sewol". Bet, kaip teigė liudytojai, kompanijos vadovybė, užuot sprendusi problemą, grasino besiskundžiančius darbuotojus atleisti.

Be to, daugeliui buvo visiškai neaišku, ką nelaimės metu veikė laivo įgula. Atliekant tyrimą nustatyta, kad kapitono Lee Joon-seoko, palikusio skęstantį laivą, net nebuvo kelto vairinėje. Pasak liudytojų, jis buvo laivagalyje, o laivą valdė jo trečiasis pavaduotojas.

Laivas skendo apie 40 minučių, tačiau daugeliui jo keleivių buvo nurodyta likti savo kajutėse. Tai, pasak nelaimės tyrėjų, lėmė, kad daugelis keleivių atsidūrė spąstuose, kai laivas apsivertė. Kodėl nebuvo pradėta laivo evakuacija, įgula negalėjo paaiškinti. Keli įgulos nariai, kurių daugelis išsigelbėjo, aiškino, kad gelbėjimo valčių nesugebėjo nuleisti, nes laivas buvo pernelyg pasviręs. Bet tai tebuvo vienintelis jų pasiaiškinimas.

Galiausiai keleivių artimieji piktinosi, kad reakcija į nelaimę buvo vangi.

Laivas skendo beveik valandą, tačiau pirmieji gelbėti nelaimėlių atskubėjo žvejai ir kitų laivų įgulos, o ne gelbėtojai. Šiems reikėjo kone pusės valandos, kol jie pasiekė jau faktiškai paskendusį laivą.

Oficialiesiems Pietų Korėjos pareigūnams ilgai teko aiškintis dėl šios katastrofos. Šalies vadovė Park Geun-hye kelis kartus atsiprašė daugelio šalies gyventojų, ypač žuvusiųjų artimųjų, už tai, kad vyriausybė nesugebėjo užkirsti kelio panašiai tragedijai.

Nesuteikė informacijos

Daugelis Kinijoje šią savaitę nuskendusio laivo "Dongfangzhixing" keleivių artimųjų piktinosi, kad negavo pakankamai informacijos iš pareigūnų.

"Vyriausybė visiškai abejinga mūsų atžvilgiu, – piktinosi keturiasdešimtmetis Cao Fengas, kurio tėvai buvo tame laive. – Mes tiesiog norime būti arčiau mūsų artimųjų."

Keleivių giminės ir pažįstami rinkosi netoli tragedijos vietos. Tačiau juos saugojo gausios saugumo pareigūnų pajėgos. Bijota, kad nekiltų nesankcionuotas protestas.Kai kurie keleivių artimieji prašė vyriausybės paskelbti išgelbėtų ir žuvusių asmenų sąrašus, o kiti kėlė klausimus, kodėl dauguma išgelbėtųjų yra įgulos nariai, kodėl laivas nesustojo prieplaukoje per audrą ir kodėl išgelbėtas kapitonas bei įgulos nariai suspėjo apsivilkti gelbėjimo liemenes, bet nepaskelbė pavojaus visame laive.

Tiesa, kas kaltas dėl nelaimės, kol kas sunku pasakyti.

"Dongfangzhixing" plaukė aukštyn Jangdzės upe iš Nandzingo miesto, esančio netoli Šanchajaus, į Čongčingą. Ten, kur laivas nuskendo, upės gylis siekia maždaug penkiolika metrų. Kaip teigė išgelbėti laivo kapitonas ir vyriausiasis mechanikas, juos užklupo netikėtas ciklonas – staigi ir galinga audra.

Pasak jų, laivas apvirto ir ėmė skęsti labai greitai. Pareigūnai patvirtino, kad preliminarus tyrimas parodė, jog laivas nebuvo perkrautas ir kad jame buvo pakankamai gelbėjimo liemenių.

Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, ši tragedija – visų laikų didžiausia laivybos katastrofa Jangdzės upėje. 1948 m. garlaiviui "Kiangya" užplaukus ant minos Huangpu upėje žuvo daugiau negu tūkstantis žmonių.

Kapitonų klaidos?

Didžiulis kruizinis laivas "Costa Concordia" 2012 m. užplaukė ant seklumos netoli Italijos Džiljo salos. Franco Schettino, laivo kapitonas, kaip vėliau išsiaiškino teisėsauga, leido laivui nukrypti, o per nelaimę pirmasis paliko laivą, nors jame dar buvo daug keleivių, kuriems reikėjo pagalbos.

Tyrėjai išaiškino, kad laivo įgula nepaisė saugios laivybos taisyklių. Todėl laivo kapitonui ir jo padėjėjui Ciro Ambrosio, kuris valdė laivą nelaimės metu, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl netyčinio nužudymo ir dėl to, kad paliko laivą dar nesibaigus keleivių evakuacijai.

Keleivinio kelto "Estonia", 1994 m. plaukusio iš Estijos sostinės Talino į Švedijos sostinę Stokholmą, nelaimė iki šiol vadinama didžiausia XX a. laivybos katastrofa.

Kaip nustatyta, šią katastrofą sukėlė nesandarus priekinis liukas ir laivo greitis.

Per audrą Baltijos jūroje priekinis skydas atitrūko ir vanduo pradėjo plūsti į automobilių denį. Nelaimės pagrindine priežastimi buvo pripažintas laivo liuko konstrukcijos defektas, tačiau ekspertai patvirtino ir tai, kad keltas plaukė pernelyg greitai, ir tai paspartino nelaimę.

Nuo į denius patekusio vandens keltas pasviro ir pradėjo skęsti.

Žuvo 852 žmonės, tarp jų – trys lietuviai. Daugelis aukų dingo be žinios, kitus gelbėtojai rado sušalusius Baltijos jūroje.

Didžiausios laivų katastrofos XXI a.

1. Senegalas (2002 m.) – nuskendus perkrautam keltui "Le Joola", žuvo 1,8 tūkst. žmonių, 64 pavyko išsigelbėti. Laivas pateko į audrą atviroje jūroje, kur nebuvo pritaikytas plaukti, o juo plaukė 2 tūkst. žmonių – taigi tris kartus daugiau, nei laivu buvo galima plukdyti. Gelbėjimo operacija buvo pradėta praėjus daugiau kaip kelioms valandoms po paskutinio laivo pavojaus signalo.

2. Egiptas (2006 m.) – daugiau kaip tūkstantis žmonių žuvo nuskendus laivui "Al Salam Boccaccio 98". Jis plaukė iš Saudo Arabijos į Egiptą per Raudonąją jūrą. Gelbėtojams pavyko išgelbėti 388 žmones, tačiau laivas nepasiuntė jokio nelaimės signalo. Daugiausia laivu plaukė egiptiečių darbininkų, dirbančių Saudo Arabijoje, taip pat maldininkų.

3. Libija (2015 m.) – 800 žmonių žuvo, kai nelegalius migrantus gabenęs laivas iš Libijos nuskendo netoli Italijai priklausančios Lampedūzos salos krantų. Išgelbėti pavyko tik 38 asmenis. Laivo kapitonas buvo tarp išsigelbėjusiųjų. Jis buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinimai nužudymu.

4. Filipinai (2008 m.) – susidūręs su taifūnu nuskendo laivybos kompanijai "Sulpicio Lines" priklausantis keleivinis keltas "Princess of the Stars". Laivu plaukė 774 keleiviai, 690 iš jų žuvo.

5. Bangladešas (2003 m.) – Megnos upėje nuskendus keleiviniam keltui žuvo 530 žmonių. Gelbėtojams pavyko išgelbėti 220 žmonių.