Prancūzai gedi dvylikos išpuolio prieš satyrinį leidinį aukų

Paryžiaus paprastai triukšmingame metropolitene ketvirtadienį girdėjosi jaunos moters rauda ir net visiškai nepažįstami žmonės žvilgsniais palaikė vieni kitus, minutei nurimus miesto gaudesiui, pagerbiant trečiadienio išpuolio aukas.

Praėjus dienai po didžiausio teroristinio išpuolio Prancūzijos sostinėje per visą jos istoriją, tyla įsiviešpatavo ir Paryžiaus mečetėje. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje susirinkę katalikai klausėsi jos didžiojo varpo skambesio, kurio garsas aidėjo per visą Sitė salą.

Prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) nurodymu vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, o Eiffelio (Eifelio) bokštas vakare paskendo tamsoje.

Būtent ketvirtadienį gedulas suvienijo dažnai susiskaldžiusią Prancūziją. Paryžiaus centre per trečiadienio išpuolį prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“, kurį įvykdė „Allahu akbar!“ šaukiantys islamistai, buvo nušauta 12 žmonių.

Dabar prancūzai bando suprasti, kodėl.

„Mums visiems dabar gresia pavojus. Parduotuvėse, autobuse. Čia užauginau septynis vaikus. Prancūzija yra daugiakultūrė šalis – mes maloniai priimame visas šalis. O dabar, kas bus mano vaikaičiams“, – susigraudinusi klausė Alžyre gimusi 69-erių Algdia Henneche (Algdija Heneš).

22 metų studentė Magali de Rapheles (Magali de Rafeles), tylos minutę braukė ašarą 13-oje metropoliteno linijoje.

„Aš vis dar sukrėsta. Tylos minutę svarbu prisiminti ir (viską) apmąstyti – net metropolitene. Nuo vakar man sunku ką nors daryti“, – sakė ji.

Kiti buvo maištingesni.

„Kaip tai galėjo įvykti žmogaus teises ginančioje šalyje“, – klausė 58-erių metų vietos tarybos narė Liliane Graine (Liljan Gren) pietiniame Monružo priemiestyje.

„Svarbu, kad dabar nedėtumėme musulmonų ir džihadistų į vieną maišą. Turime būti budrūs ir užtikrinti, kad toks terorizmas neatvestų iki didesnio rasizmo“, – pridūrė moteris.

Didžiausios Paryžiaus mečetės dvasininkas Dalilas Boubakeuras (Dalilas Bubakeras) pakvietė visos šalies musulmonus tylos minute pagerbti :šio „išskirtinio smurto“ aukas.

D.Boubakeuras taip pat paragino Prancūzijos imamus griežtai pasmerkti šią tragediją ir ją paminėti penktadienio maldose.

Nors sumuštinius pardavinėjantis ir musulmonu prisistatęs Ben Ammaras (Benas Amaras) gūžčiojo pečiais.

„Žinoma, kad aš dirbu toliau – man reikia daryti verslą. Kodėl tai turi paliesti mane? Mačiau tai per televiziją. Aš nebijau“, – sakė jis.

Tylos minute žuvusiuosius pagerbė ir Nacionalinės asamblėjos bei Senato parlamentarai, F.Hollande'o prašymu trumpam nutraukę savo rietenas.

Tai, kas vyko vėliau, minutė po pusiaudienio, buvo nenumatyta – politikai vieningai užgiedojo Marselietę. Iki šių dienų Prancūzijos himnu tapusi daina yra laikoma raginimu visai šaliai vienytis ir stoti į kovą prieš nepakantumą.